Rubrika Namų ūkis

„Tamsųjį laiką išbūti tyloj…“, – dažnai prisimenu ir vis kartoju sau tą profesorės Viktorijos Daujotytės eilutę iš trumpučiuko jos eilėraščio… Išbūti tyloj, būtent dabar, kai adventas, kai turėtų būti susikaupimo metas, o išties tokios slegiančiai tamsios ir trumpos dienos, kai aplink jau metų pabaigos pašėlusi skuba. Iškritęs gausus baltutėlis sniegas šiek tiek nuskaidrino mūsų aplinką ir nuotaiką, bet to triukšmo, tokio nereikalingo ir erzinančio, neužsnigsi, nenutildysi. Apie kokį triukšmą kalbu? Šį kartą ne apie tą, … Skaityti toliau →

Pašnekesiai Paskutinis auksinio rudens mėnuo. „Auksiniu“ šį kartą galime drąsiai pavadinti, nes tokio ilgo ir gražaus geltonio mūsų miškuose, laukuose, pakrantėse ir sodybose jau seniai neregėjome. Trūko peizažui gal kiek to klevų ugninio potėpio, mat nebuvo ankstyvųjų šalnų, tačiau saulės ir šviesos išsiilgusią sielą tas geltonumas varė iš proto – grožėjomės, fotografavome, dalinomės nuostabiais vaizdais su visais kaip išmanėme. Kartą vienas buvęs bendramokslis, pamatęs ir mano feisbuke visą tokią galeriją brūkštelėjo: „Deja, mieloji, šiais laikais … Skaityti toliau →

Lapkričio mėnesio patarimai Lapkričio 11 d. – šv. Martynas, paskutinė rudens šventė, 27 d. – Advento pradžia, 30 d. – šv.Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia. „Jei Martynas purvą brenda, per Kalėdas – rogės skrenda!“, – ir vėl spėliosim apie orus kaip mūsų senoliai nuo seno darė. Ir jau tikriausiai visi sutiktume per Martynines pabraidyti, kad tik tos Kalėdos baltos ir snieguotos ateitų. Tikėkimės… O dabar turime kantriai išbūti tą pilkąjį ir tamsųjį metą. Neleiskime sau … Skaityti toliau →

Spalis prasidėjo tokiomis „tirštai“ švenčių kupinomis dienomis. Bet Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena dažniausiai tęsiasi visą taip vadinamą „senjorų“ mėnesį. Kas ir kada jau esame tie „pagyvenę“, taip ir nėra iki galo aišku, o kas tie „senjorai“ – dar labiau. Bet nesvarbu – kuo daugiau švenčių, tuo geriau. Taigi ir mano draugė nutarė ta proga pakviesti mane į koncertą, mat tądien dar ir Muzikos diena švenčiama. Susiruošiau, ji jau pakeliui, prie mano namų, laukia ir skambina. … Skaityti toliau →

Lėtai lėtai, kad ir keliomis minutėmis, bet diena jau trumpėja. O apsiniaukusią dieną, žiūrėk, jau ir žiburio reikia. Tik tas žiburys, prabanga virstantis, ramybės neduoda – tai kiek kainuos tos rudeninės ir žiemos valandos, jei norėsiu ilgiau televizorių pažiūrėti, prie knygos naktinėti, daugiau skalbtis, lyginti ar pyragus obuolinius elektrinėj orkaitėj kepti? Taupydami kažkaip gal ir išgalėsim, tai ne verslininkų bėdos, kuriems galvos pražilo pernakt nuo rūpesčių. Brangstančios valandos pasijaus ir beslampinėjant po prekybos centrus – … Skaityti toliau →

Tradicijos susitikti klasiokams kas penkerius metus laikomės „kietai“. Baigiantis naujam penkmečiui, jau pradedame vieni kitiems skambinėti, klausinėti, derinti. Svarbiausi darbai – susitarti, kad priimtų mokykloje, rasti vakarienei tinkamą vietą ir kiti buitiniai reikalai – tenka vietiniams, gyvenantiems čia, miestelyje, o jau toliau nuo gimtų vietų nuklydusiems tereikia tik susiruošti. Aišku, visuomet atsiranda padejuojančių, kad prastai jaučiasi, gal šį kartą praleis, ar sugalvoja kokių kitų nebūtų priežasčių. Vieni gal kiek koketuoja, branginasi, kitiems – iš tiesų … Skaityti toliau →

Saulė šiandien tekėjo 4 val. 51 minutė, leisis – 21 val. 43 minutės. Pirmoji vasaros diena mus džiugins net 16 val. ir 52 minutes! Ir taip dar po minutėlę kitą,vis ilgiau ir ilgiau iki Rasos šventės, iki Kupolinių. Ir dabar jau dejuoti, kad neturime kam nors laiko, tiesiog būtų nepadoru. Vasarą poilsiui ir tos trumpos naktelės pakanka, o visos likusios valandos – mūsų. Po darbų, šiltais vakarais smagu ir gera vakaroti sode, malonu pasikviesti arbatos … Skaityti toliau →

Kraunasi, skleidžiasi, veriasi, sprogsta, svaigina… Tiesiog trūksta žodžių visam šitam gegužio grožiui ir siautuliui nusakyti. Tai toks laikas, kuris tiesiog varo iš proto! Sakysit, vasarą jo, to žydėjimo, nė kiek ne mažiau, bet gal tiesiog tuomet jau pripranta akys, spalvų vaiskumą ir mūsų jusles prislopina karščio dulkės, nebelieka to gamtos atbudimo žavesio. O dabar… ir mažas, ir senas žiūrime išplėtę akis į besiskleidžiantį mažiausią žiedelį ir džiaugiamės sulaukę šio stebuklo – naujo gyvybės virsmo mūsų … Skaityti toliau →

Pašnekesiai Jau ne mėnesiais, o metais skaičiuojame laiką, kai gyvename Covido apsuptyje. Dabar įsitempę skaičiuojame savaites, jau ir mėnesius, kai atsibundame ir einame miegoti su žinia – visai čia pat, kaimynystėje, žiaurus karas Ukrainoje. Agresoriaus užpultoje Ukrainoje žūva nekalti žmonės, vaikai, griaunami miestai. Mokomės gyventi šio košmaro akivaizdoje. Mintyse rikiuojame ir likusias dienas iki šv. Velykų ir kiekviena diena, kaip ją bepradėtume, yra tarsi budėjimas – esame atsakingi už tai, kas vyksta šalia mūsų, ką … Skaityti toliau →