Rubrika Namų ūkis

Lauknešėlis Naujiesiems…

Draugų, artimųjų, mūsų pačių mylimiausiųjų sveikinimai, tai ne tušti, o iš visos širdies pasakyti ar parašyti žodžiai, tarsi baterija pakrauna mus nauja energija metų kelionei. Tariame ar rašome juos šventai tikėdami, kad pildysis, kad visatoje jie neištirps be ženklo. Taikos ir Ramybės… Štai tie raktiniai žodžiai, kurie šiemet radosi mūsų lūpose ir širdyse. Taikos ir Ramybės… kartojo milijonai visame pasaulyje. Taikos ir ramybės linkėjome savo vaikams ir anūkams, kaimynams, draugams. Ir nors už lango ramu, … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0

Dangumi debesys

Dangumi debesys. Nemunu lytys. O mumis – mūsų dienos… Taip ir plaukia(-me) Įkrito į širdį šie mano bičiulės birštonietės žodžiai, palikti jos veidaknygės viešame įraše. Ir puiki nuotrauka šalia: Nemune gruodžio ledonešis, dangumi tarsi tų lyčių atspindys – pabirai balti debesėliai… O tos mūsų dienos, paskutiniosios šiais metais, būtų gerai, kad taip pat plauktų lėtai, neskubėdamos, nepasiduodamos jokiam beprotiškam skubėjimui ir šurmuliui. Plauktų mumis kupinos meilės, išminties ir Adventinės nuotaikos. Ir ko skubėti, jei gyvenimas … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0

Lapkričio šviesa

Pamažėle gęsta paskutinės žvakės, kuriomis, tarsi dangus žvaigždėtas, buvo išpuošti atokiausi mūsų kalnai kalneliai ir lygumėlės. Jos degė ir švietė visur, kur tik ilsisi mūsų išėjusieji, mūsų mylimieji, kur jų kapai, kur amžinoji poilsio vieta. Tai labai reta ir graži Vėlinių tradicija, kurią puoselėjame nuo seno, tėvų ir senelių išmokyti. O tirštos lapkričio sutemos ir dažni lietūs po truputėlį mėgins pasiglemžti ir tas kelias trumpos dienos šviesiąsias valandas. Dar taip nesenai džiūgavę ir aikčioję nuo … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0

Susikalbėti, kaip tie paukščiai…

Pakilo, sučežėjo, sušurmuliavo ir, išskleidę didžiulius gražius puslankius aukštai virš galvos, taip pat netikėtai kaip ir atsirado, nusklendė padange net nesuspėjus susigaudyti – kokie čia dar pavėlavę sparnuočiai susiruošė kelionei. Tie puslankiai pasirodė tokie grakštūs, taisyklingi – kiekvienas paukštis vienas nuo kito nutolę tokiu tiksliu atstumu, kad negali atsistebėti. Ir apskritai jau tūkstantąjį kartą imi sukti galvą, kaip tie paukščiai susikalba, kaip susitaria, kada, kur susitikti, kaip išsirikiuoti, kada pradėti skrydį? Daugybė tokių neatsakytų klausimų … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0

Istorinės ar išsiilgtos vienybės valandos?

Neištvėrusi žingeidumo ir metusi visus reikalus sėdau praėjusį sekmadienį su saviškiu prie televizoriaus – žiūrėsiu ir aš! Na, ne kasdien tokia proga su amerikonais susikauti. Šiaip, nors ir labai myliu tą krepšinį, antrąja religija jo nelaikau ir nesigadinu sau sveikatos – stengiuosi išsisukti nuo audringų emocijų, bereikalingo nervų karo – kam to reikia mano tai amžiuje. Aišku, akies krašteliu per svarbias varžybas paseku kas vyksta, kita akimi kokį serialą žiūriu. Vis būna ramiau. Šį kartą … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0

Namų ūkis

Priminimai rugpjūčiui… Rugpjūčio pradžia karšta, tai žiema ilgai stovi balta – taip sakydavo senoliai. Ar ilgai mėgausimės šiltomis paskutinio vasaros mėnesio dienomis, dar negalime pasakyti. Jei tikėsime sinoptikais, mėnuo permainingas, bus ir liūčių, ir vėsaus oro, ir šiltų dienų. Tačiau tikrai aišku, kad šis mėnuo kupinas pilnatvės: vieniems dar atostogos ir visi vasaros malonumai prieš akis, kitiems jau prasideda džiaugsmingos derliaus dorojimo dienos, treti paprasčiausiai dievina kvapnųjį rugpjūtį. Žinia, randasi ir bambeklių, virkaujančių apie vasaros … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0

Kariauti ar gyventi..? Vardan tos…

Prieš kurį laiką sutikau senai matytą bičiulę. Pasidžiaugėme esančios dar sveikos ir gyvos, pasigyrėme vaikų ir vaikaičių pasiekimais. „0 kaip laikosi taviškis?“, – dar sumojau atsisveikindama paklausti. Atsakymas buvo netikėtas, o liūdesio ir nerimo, šmėstelėjusio draugės akyse, iki šiol nepamirštu. „Kariauja, vis kariauja… nuo ryto iki vakaro. Gaudo naujienas, nervinasi, pavargsta, darosi piktas. Ir aš domiuosi, išgyvenu, bet kažkaip moku atitrūkti, o jis – niekaip“. Supratau, kad galvoje ji turi agresoriaus karą Ukrainoje. Išties kariaujame … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0

Skalsos ir sveikatos…

Akies krašteliu pastebėjau, kad marti kažkaip atidžiai apžiūrėjo atvežtą lauktuvėms varškės sūrį, patikrino vartojimo terminą. Jau norėjau sakyti – vaikeli, sūriui viena kita diena negalioja. Va, pabarstai druskyte, padedi, kad apdžiūtų, ir viskas gerai. Na, bet dėl visa ko ir pati šįryt apžiūrėjau… Ne naminis, ir ne naminis, jau ir skonis ne tas. Tuoj sutarkavau, kiaušinuką, mėtų lapelį, druskytės ir visas puodas skanių ir dailių virtinukų pusryčiams! Sukirtom iki paskutinio. Ta pačia proga šnektelėjom apie … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0

Švenčių šventė..!

Gegužė… Jau spėjome paganyti akis į baltais nuometais apsigaubusias slyvaites pakelėse, pamiškėse ir sodybose, įkvėpti svaigaus ievų ar narcizų kvapo. Tuoj tuoj jau skleisis ir tas vėlyvesnis, senoviškas, su tokia rausva karūnėle, vardu Poetika, kurio malonaus aromato tiesiog neįmanoma nusakyti. Narcizų žiedus gausiai lanko drugeliai, bitės, visokiausi atbudę vabalėliai. Viskas aplink juda ir kruta, o širdyse ir sieloje – šventė, nes jau ruošiamės Motinos dienai, gražiausiai iš visų dienų! Kartu su Lietuva pirmąjį šio mėnesio … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0

Kančios kelias… į viltį

Istorija, kuria noriu trumpai pasidalinti, daugeliui tikriausiai kažką primins, dar kitiems jau yra patirta, tretiems apie tai paprasčiausiai dar neteko susimąstyti. Vienišo ir seno žmogaus dienos. Kokios jos? Kas ir kaip atsitinka, kai tu jau išties tampi šiame pasaulyje ne tik vienišas, bet ir priklausomas nuo kitų malonės, dėmesio ir rūpesčio? Galų gale kaip mums patiems laiku suvokti ir susivokti, kad tavo artimui, draugui ar kaimynui jau reikalinga besąlygiška pagalba? Prieš kelias savaites paskambinusi bičiulė … Skaityti toliau

Rubrikoje Namų ūkis | Komentarų: 0