Rubrika Namų ūkis

Šis liaudiškas posakis jau gana senas. Dabar jaunimas nežiūri ir nesilaiko tokių dalykų, kad linksmybėms labiausiai tinkamas metas yra jau po visų darbų – kada sumano, tada tas vestuves ir kelia. Belieka tik džiaugtis, kad apskritai dar jų nori. O štai aš nerimstu ir vėl jums, mielieji bičiuliai, papasakoti, ką pastarosiomis dienomis džiugaus esu patyrusi… Turiu tokią vieną porą, kaip sakau, savo širdies draugus. Taigi jiems šiomis dienomis suėjo 50 bendro gyvenimo metų – auksinis … Skaityti toliau →

Džiovinimas – tai pats patikimiausias, vienas paprasčiausių ir populiariausių konservavimo būdų, kurį renkasi norintys ilgiau išsaugoti vasaros derlių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad džiovinamame produkte vandens koncentracija mažėja palaipsniui iki ribos, kuriai esant susidaro nepalankios sąlygos mikroorganizmams augti, vystytis ar daugintis, todėl džiovinti produktai gali būti ilgiau išsaugomi, galima sukaupti jų atsargų ir tinkamai laikant išsaugoti iki kito sezono. Džiovinti ruošiamų uogų, vaisių ar grybų specialistai rekomenduoja neplauti – pakanka kruopščiai nuvalyti, apipjaustyti, … Skaityti toliau →

Krūmynai soduose pasipuošė raudonųjų, juodųjų ir baltųjų serbentų kekėmis. Kuo naudingos šios sultingos uogos? Ką iš jų pasigaminti žiemai? Raudonieji serbentai naudingi senjorams Saldžiarūgštės uogos turi daug vitamino C (mažiau nei juodieji serbentai), A, E, P, B, PP, seleno, geležies, kalio, o tai naudinga kraujagyslių sistemai ir širdžiai. Gausu ir antioksidantų, kovojančių su vėžinėmis ląstelėmis, pektinų aterosklerozės profilaktikai. Raudonieji serbentai turi gintaro ir obuolių rūgščių, kurios suteikia energijos ir itin naudingi pagyvenusiems žmonėms. Uogos stiprina … Skaityti toliau →

Vasara – šviežių uogų metas. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mėgsta kvapnias, saldžias, aromatingas vyšnias. Ką gi mes apie jas žinome? Vyšnią kaip gydomąjį augalą gydytojai vartojo jau antikos laikais. Vyšnių tėvynė – Kaukazo ir Krymo Juodosios jūros pakrantė. Manoma, kad šis vaismedis Europą pasiekė per Romą. Pasaulyje priskaičiuojama per 120 vyšnių rūšių. Viena seniausių – dekoratyvinė kiniškoji vyšnia, auginama Japonijoje ir Kinijoje. Stiprina ir jaunina Lietuvoje populiaru auginti vyšnaites sodybose, soduose. Vyšniose daug … Skaityti toliau →

Gera vidurvasarį gardžiuotis šviežiais traškiais ridikėliais. Kuo jie naudingi mūsų savijautai bei sveikatai? Ką gardaus galime pasigaminti? Pokalbis su Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologe Egle Kliukaite-Sidorova ir maisto technologe Zeta Štarkevičiene. Pirmą kartą ridikėliai užderėjo Viduržemio jūros pakrantėje. Ypač jie buvo vertinami Senovės Graikijoje. Garsus gydytojas Hipokratas patardavo vartoti ridikus sutrikus virškinimui, nusilpus regėjimui, kosuliui raminti ar plaučių ligoms gydyti. XVI amžiuje ridikėliai paplito Europoje, pirmieji juos atrado prancūzai. Ridikėliai atitolina aterosklerozę? E. Kliukaitė: Ridikėliai … Skaityti toliau →

Širdyje kažkokia sumaištis, nes dar tokia artima Joninių dvasia, tas džiaugsmingas jaudulys sulaukus ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties, o štai imi suvokti, kad jau pats vasaros vidurys, kad tuoj riedėsime žemyn, į rudenį. Toks jau, žmogau, esi – negali ir neišmoksti džiaugtis šia akimirka. Tai dairaisi atgal, tai jau ateitį buri. Liepa irgi kupina švenčių… Tuoj švęsime Mindaugines, kaip jau įpratome vadinti savo garbingą šventę, tuomet lauksime Šv. Onos su nauja duona… Ir apskritai, dabar … Skaityti toliau →

Sveikatai… Darbai darbus veja, liejame prakaitą savo soduose, daržuose, sodybose. Bet taip jau yra, kad pati gamta mums davė prakaituojantį kūną ir tai yra natūralu. Prakaitavimas reguliuoja kūno temperatūrą, ypač dirbant, gerina, tiksliau palengvina inkstų darbą. Kad prakaituoti yra sveika, tą jau žinojo senovės romėnai. Tiesa, dabar mes šią natūralią kūno funkciją linkę slopinti įvairiais būdais. Ko tik nesiimame – įvairūs dezodorantai ir kitos priemonės beveik kiekvieno iš mūsų tualetinių reikmenų komplekte. Tačiau juos vartodami … Skaityti toliau →

– Pavasarį ypač gražiai suveši į dilgėlę panašus augalas – notrelė. Nuo seno žmonės ją naudojo kaip vaistą. O gal ji tinka ir maistui? – klausia pakuoniškė Regina Viktorija. Baltažiedę notrelę, dar vadinamą balta dilgėle ar tiesiog notrele, sutiksime dažname pagriovyje ar pakelėje. Liaudis notrelės žolę bei žiedus naudojo įvairiems kraujavimams stabdyti, šaknų preparatais ramino nervus, gydė nemigą bei malšino danties skausmus. Nepatingėję nusipjauti šviežios, pavasarinės notrelės žolės paruošite skanias, tonizuojančias, vitaminingas salotas. Nepatartina vartoti, … Skaityti toliau →

Prieš daugelį metų mokslininkai įrodė, kad rūgštūs pieno produktai veiksmingai saugo mūsų sveikatą, padeda įveikti mikrobus, kurie sukelia įvairias ligas. Kodėl naudinga gerti rūgpienį, pasakoja Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, gydytoja dietologė med.m.dr. Rūta Petereit. Rūgpienis susidaro šviežiam pienui rūgstant šiltoje patalpoje. Jį suraugina piene esančios bakterijos. Lietuvoje rūgpienis vartojamas nuo seno. Pavyzdžiui, žemaičiai pasninko metu į rūgpienį dėdavo keptas silkes. Rūgpienis valgomas su virtomis ar keptomis bulvėmis, blynais, įvairiomis košėmis, o vaisiai ar uogos su … Skaityti toliau →