Pamokos…

Nušurmuliavo rugsėjo 1-oji, vėl ir vėl primindama mums vaikystę, mokyklos dienas, nuotykius, draugus, mokytojus. Ir net jei tavo šeimoje šiuo metu niekas nesiruošia praverti mokyklos durų, nuo tų prisiminimų niekur nepabėgsi – jie gyvi visam gyvenimui. Kiekvienas jų turime ir saugome: kas apie savo mielą, pirmąją mokytoją, kas apie ten aplankiusią slaptą meilę, gal apie pasisekusį rašinį, kuriame išdrįsai išlieti savo svajones. Vėliau džiaugėmės užvėrę jos duris ir pasklidę po pasaulį kurti ir mokytis gyventi. Vieniems tos gyvenimo pamokos sekėsi geriau, kitiems ne kartą reikėjo pakartoti, tačiau, kaip ten bebūtų, tie mokslai, sutikite, nesibaigia visą tavo gyvenimėlį.
Net jau dabar, kai smilkiniai pasidabruoti, kai jau viską, ką žinai, norėtumei perduoti kitiems, pasaulis tau pateikia tokių išbandymų, tokių rebusų, kad vėl mielai sėstum į tą pradžios mokyklos suolą ir būtum dėkingas už gautus atsakymus. Deja, tų atsakymų tenka ieškoti patiems. „Gyveni gyveni, mokaisi mokaisi ir kvailas numiršti“, – negailestingai deda tašką liaudies patarlė. Tačiau mes vėl ir vėl ieškome atsakymų į pačias netikėčiausias mus užklupusias situacijas, mokomės suprasti vieni kitus ir save, susivokti pasaulio įvykiuose, naujienose, mokslo pažangoje, net iš esmės taip stipriai pasikeitusioje mūsų buityje.
Taip, taip, net kasdieninėje buityje. Piktinamės, kad prekybos centre mažai kasininkių ir reikia pastovėti su pirkiniais prie savitarnos aparato, kad kavinėje nėra popierinio meniu, o programėlės nemokam atsisiųsti, kad negalim stovėjimo aikštelėje atsiskaityti aparatu grynais, kad paskambinus į valdišką įstaigą su mumis nekalba, tik liepia spausti vienetą, dvejetą, trejetą… ir taip iki begalybės. Dažnai priešinamės tam, įrodinėdami, kaip pažeidžiamos mūsų, vyresniųjų, teisės. Bet jeigu taip rimčiau pagalvojus, gal verta pamėginti įveikti visas šias menkas kliūtis. Paprasčiausiai, padėti į šalį taip siūlomus ir liaupsinamus kryžiažodžius ir kasdien išmokti nors po vieną naują pamokėlę? Pajuokausiu, aš pradėjau nuo savo asmens kodo – išmokau ne tik jį atmintinai, bet ir kitus reikalingus numerius. Daugybė dalykų gali pasirodyti visai įdomūs, lengvai perprantami, greitai pritaikomi. Vis dažniau leidžiamės į įvairias keliones, o ten dar labiau susiduri su netikėtumais – kaip gerai nesijausti bejėgiam, neprašinėti pagalbos, kad nusipirktum iš aparato kavos ar pasinaudotum kitomis paslaugomis. O padarius pradžią jau norėsis išmokti vis daugiau ir daugiau naujų dalykų, panaudoti juos savo kasdienybėje. Verta pagalvoti, į kokias studijas nersiu šiais naujais mokslo metais – mokysiuosi naujos kalbos, eisiu sportuoti, užsirašysiu į meno terapijos būrelį? Svarbiausia ne tik pasvajoti, bet ir padaryti.
O dar svarbiau kasdien mokytis tų dalykų, kuriems baigimo diplomo nieks neišrašys – tai pagarbos, tolerancijos, pakantumo, supratimo, atjautos…

Jūsų Augustina

Priminimai rugsėjui…

Tikriausiai nustebtumėte išgirdę džiaugsmingą „Pagaliau sulaukėme rudens!“ Tikrai, paprastai labiau džiūgaujame dėl pavasario, dar labiau vasaros, net tikros baltos žiemos labiau pasiilgstame, nei rudens. Dažniau jis mums asocijuojasi su darganomis, lietumi, vėsiais orais, pirmosiomis šalnomis… O slapčia ne vienas turime sentimentų auksiniam rudeniui, jei tik toks ištinka, jo spalvų paletei, kvapui, ramybei, voratinklių nėrinių trapumui… O kur dar rudeninis dėdė derlius! Derlius, tas atlygis už mūsų darbus, kantrybę, pasišventimą darbuotis. Dėkokime už jį gamtai ir sau, grožėdamiesi rudens rūkais stebėkime ir ženklus – jei gervės skrenda žemai – šilta laukia žiema, jei aukštai, – šalta. O jei varnėnai pulkuojasi ir neskuba išskristi – iki žiemos dar turime gražaus laiko!
Pilnatis – 7 d., delčia – 17 d., jaunatis – 21 d., priešpilnis – 30 d.
Geriausios mėnesio dienos: 4, 8, 9, 12, 13, 16, 17, 25, 27.
Prasčiausios mėnesio dienos: 7, 10, 11, 14, 15, 18, 21, 23.
Rugsėjo 8 d. – Švč. Mergelės Marijos Gimimas, Šilinės. 21 d. – Šv. Matas, Alutinis, Koštuvės. 22 d. – rudens lygiadienis. 29 d. – Šv. Mykolas, Dagos, Vėjų diena.

Sodininkui…
Pradėkite genėti uogakrūmius, pasirūpinkite serbentais. Rugsėjo mėnuo serbentų priežiūrai – pats metas. Gerai apžiūrėkite krūmelius ir pirmiausiai pašalinkite sausas šakas, kurios dažniausiai būna nukentėjusios nuo serbentinių stiklasparnių. Dažniausiai jie puola juoduosius serbentus. Po žieve kenkėjai išgraužia griovelius, šakos nudžiūsta. Tokias šakas pjaukite iki pat žemės, sudeginkite. Apsamanojusias ir apkerpėjusias šakas taip pat verta pašalinti – jos senos, veda smulkias uogas, paprasčiausiai krūmas nuo jų vargsta. Iš šiųmetinių ūglių pašalinkite pačius ploniausius ir silpniausius, palikite tik tvirčiausius, jau spėjusius sumedėti. Krūmelį turėtų sudaryti 8-15 skirtingo amžiaus šakų, kad galėtų gerai vėdintis, būtų maksimaliai apšviestas. Po genėjimo gausiai palaistykite – krūmui reikės dviejų kibirų vandens. Apdorojimą fungicidais palikite pavasariui. Rudenį paprastai tręšiame tomis trąšomis, kurios skaidosi ilgai ir jų poveikis bus juntamas tik po metų. Tai būtų superfosfatas, dolomitmilčiai. Rudenį visai netinka tręšti azoto turinčiomis trąšomis – karbamidu, salietra, ypač mėšlu. Prieš šalčius tokių įterpę tik paskatinsite nereikalingą augimo bangą. Paskatinę augti pasmerksite pumpurus nušalimui.
Genėdami agrastus taip pat reguliuokite jaunų ūglių skaičių – kasmet palikite kokias 5 jaunas šakas, stebėkite, kad būtų jų įvairaus amžiaus. Neleiskite krūmeliams sutankėti, taip mažiau puls miltligė
Vaismedžių sodinimas. Jeigu sumanėte, kad savo sodą norite atnaujinti ar pakeisti vienu kitu nauju vaismedžiu, dabar pats laikas ruošti duobes. Kuo dirva prastesnė, tuo duobė turi būti didesnė. Iškastą žemę sumaišykite su mėšlu, kompostu, saikingai įmaišykite trąšų. Smarkiai pagerintoje žemėje augalo šaknys sukasi, keroja tik joje, neauga į šonus ieškodamos maisto medžiagų. Antraip jos skleistųsi tolyn į gylį ir į plotį. Pirmaisiais metais skurdesnėje žemėje vaismedis gal augs kiek lėčiau, tačiau vėliau sutvirtės, taps atsparesniu, turės gerą šaknų sistemą.
Išretėjo veja – mėginkite ją gelbėti. Po lietaus į tuščius tarpus paberkite vejos žolių mišinio, ant viršaus užberkite persijoto komposto arba durpių, atsargiai viską sulyginkite grėbliu. Po poros savaičių turėtų pradėti atželti. Pjauti pradėkite ne anksčiau, kaip po mėnesio.

Daržininkui…
Rugsėjo derlius. Tai metas, kai jau reikia rinkti ir kasti moliūgus, cukinijas, agurkus, krienus, topinambus, vėlyvuosius svogūnus, pupeles (ir sėklines, ir šparagines), brokolius, paprikas. Bulvės, juodieji ridikai, burokėliai dar ramiai gali pagyventi lysvėje ir palaukti spalio. Pomidorų, agurkų, sėklinių pupelių mažąsias užuomazgas išskainiokite, nes jos vargu ar jau spės užaugti ir prinokti.
Išrautų morkų, burokėlių, gumbinių salierų, pastarnokų lapus nupjaukite iki pat gumbų, panaudokite juos kompostui. Gumbus iškart, nedžiovindami dėkite į dėžes ar kitas talpyklas, sluoksniuokite su sausu upės smėliu. Vėlyvųjų veislių kopūstus imame po pirmos ar net antros naktinės šalnos. Taip gali nutikti pačioje rugsėjo pabaigoje, kartais spalio mėnesį.
Šiltnamiuose sveikas daržoves galime išlaikyti visą šį mėnesį. Turėtumėte pasirūpinti nešildomų šiltnamių izoliacija. Geriausia šilumą rudenį laiko naujieji polikarbonatiniai šiltnamiai, o daugiau bėdų kelia polietileniniai, kuriuose yra linkęs kauptis kondensatas, sukeliantis įvairias grybines ligas. Būtina šiltomis rudens dienomis šiltnamius intensyviai vėdinti (geriausia – sukeliant skersvėjį). Tačiau nakčiai svarbu sandariai uždaryti. Kruopščiai užtaisykite visus plyšius, kitaip ir taip jau senstantiems augalams gali pakenkti naktį ir paryčiui susidarantis rūkas, bet koks didesnis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Ypač rūkų bijo pomidorai – net sveikiausi augalai neištveria ilgiau, kaip iki rugsėjo pabaigos. O štai agurkus ir paprikas, sudarę tinkamas sąlygas, galite skinti visą spalį.
Patyrimas. Daržininkai nuo rugpjūčio pabaigos sklype nupjautą žolę bei nuravėtas piktžoles siūlo panaudoti augalų apsaugai. Kaskart nupjovę ją sukloja ant šiltnamio takelių. Tai lyg savotiškas biokuras, nes po išdžiūvusiu paviršiuje šienu susidaro sluoksnis nuolat dūlančių ir šilumą skleidžiančių žolių. Žole, durpėmis ar kita mulčiavimo medžiaga rekomenduojama 5-7 cm sluoksniu mulčiuoti ir aplink pačius augalus, taip apsaugojant juos nuo naktinės vėsos.
Neskubėkite! Tik nuskinti moliūgai nevalgomi iškart, jie turi subręsti! Yra veislių, kurių vaisiai subręsta ir laikosi nesugedę, tinkami valgyti ir metus. Ir ilgiau. Tokia yra ir kvapioji moliūgų veislė ‚Muscade de Provence‘.

Gėlininkui…
Kambarinėms gėlėms atostogos baigiasi. Todėl labiau šilumą mėgstančias jau pradėkite nešti atgal į namus, kad nepakenktų drėgmė ir vėsios naktys. Augalai, pripratę prie gaivių ir vėsesnių orų, vėliau atnešti į sausus kambarius, labai sureaguoja – ima džiūti, gelsti ir kristi lapai. Jei turite galimybių, pratinkite prie pasikeisiančių sąlygų pamažu – nakčiai suneškite kur į vidų, dieną dar palaikykite lauke. Po savaitės jau palikite viduje. Visų kartu neskubėkite sunešti – atsparesnes patraukite arčiau sienos, kur daugiau saulės. Galima ir į šiltnamį. Mažinkite ir laistymą, nes lietingu oru drėgmė gali sukelti puvinių, kitų ligų plitimą. Įvairius sukulentus, agavas, kaktusus laikykite pastogėje, kad negautų lietaus.
Jei nėra šalnų ir naktimis oro temperatūra nenukrenta žemiau negu 5 OC, terasose ir balkonuose dar gana puikiai jausis lauramedžiai, alyvmedžiai, vazonuose auginamos rožės, aukubos, japoniniai ožekšniai, oleandrai, cimbidžiai, pelargonijos, bugenvilijos, brugmansijos, fuksijos, didžialapės hortenzijos, lantanos, mirtos.
Nepamirškite ir kiekvieną įnešamą iš lauko augalą gerai apžiūrėkite, kad kitoje lapų pusėje nebūtų pasislėpusių baltasparnių, amarų ar voratinklinės erkutės. Nuplaukite augalą po dušu.
Po rudens lygiadienio kambarinės gėlės gauna vis mažiau saulės šviesos pro langus. Paieškokime joms labiau apšviestos sienos, lentynos ar palangės. Jei rugpjūtį nepersodinote, tai ir dabar dar nevėlu per vasarą suvešėjusias perkelti į didesnius indus. Kitoms bent pakeiskite viršutinį žemių sluoksnį per 2-3 cm. Verta didesnius krūmelius apgenėti, kad užimtų mažiau vietos. Tuos, kurie jau baigė žydėti, perpus mažiau ir rečiau tręškite. Tik intensyviai augančius ir žydinčius toliau lepinkite. Dekoratyvinius vaisius turinčius augalus taip pat tręškite saikingai.
Balkonuose atsparesnės gėlės dar žydės iki stiprių šalnų. Peržydėjusius žiedus būtinai išskinkite, kad nesukeltų puvinio. Mažiau tręškite ir laistykite, patraukite vazonus į labiau saulėtą vietą, arčiau sienos. Ilgo lietaus nemėgsta levandos, surfinijos, begonijos, pelargonijos. Baigusias savo vegetaciją ar nusilpusias gėles geriau pakeisti naujomis, rudeninėmis.
Pasidžiaukite naujomis spalvomis.