Duonos ir žaidimų…

Nuo pirmųjų mėnesio dienų pasipylę renginiai ir įvairiausios pramogos senjorams (kaip nemėgstu to pavadinimo…)tęsis dar visą mėnesį. Štai bičiulė išdundėjo net į pajūrį – ten irgi senjorų savaitė, daug paskaitų, susitikimų. Kiekviena įstaiga stengiasi nelikti nuošalyje ir iš anksto šiai progai kažką suplanuoti, gal nori atiduoti tik duoklę, o gal išties daro tai su meile ir pagarba. Bet toks pabrėžtinas išskirtinumas kartais sukelia abejonių – nejaugi tikrai vyresnio amžiaus grupės žmonės turi burtis ir linksmintis tik atskirai nuo visos bendruomenės, nuo savo šeimos, vaikų ir anūkų? Tos atskirties ir taip gyvenime užtenka.
Veiklos pagal savo poreikius ir amžių šiais laikais tikrai visi, kurie netingi, galime susirasti. Gal daug didesnė nauda būtų, jei vyresniesiems reikalinga informacija pasiektų nuolat ir kiekvieną – apie teikiamas paslaugas, nuolaidas, pirmenybę ir kita. Apie tai, kur ir kada kreiptis pagalbos, kokios apskritai galime tikėtis, kokia ji mums priklauso. Pasigendu ir tokių laidų per televiziją, radiją. Vietoj tų visokių „pirmų kartų“. Ar nejuokinga, kai rodomas kaip koks eksponatas 70-metis, kuriantis, normaliai dirbantis, sportuojantis, mąstantis? Taigi tai taip normalu mūsų šiuolaikinėje visuomenėje, kur ir pensijinis amžius vis didinamas ir didinamas. Suprantu, kai tokį pavyzdį rodo jau 80 ar 90 perkopęs senolis. Ir tą žodį senolis svarbu išmokti tarti pagarbiai, su meile.
Žaidimai gerai, jų reikia. Dar svarbiau – duona. Jos turėtų užtekti tiek, kad būtum sotus. Dažnai susimąstau, kiek mūsų valstybėje iš tikrųjų yra tokių, kurie lyg svetimi jai, nereikalingi, gyvena atskirtyje ir tik iš labdaringų organizacijų sulaukia tos sriubos lėkštės. Vėl dažniausiai tie patys senjorai aukoja per labdaringus koncertus iš savo kuklios pensijos po keletą eurų. Negi valstybė niekaip nepajėgi ir niekad nesusitvarkys, kad alkanų joje neliktų. Kaip peiliu į širdį smeigia išgirstos žinios apie įvairius milijoninius piktnaudžiavimus, finansines aferas ir kitus panašius dalykus. Tie milijonai tikrai padengtų ne tik striubos lėkštę skurstantiems. Ir nereikėtų ubagauti iš savo žmonių, nes aukoja dažniausiai tikrai ne patys turtingiausi. Tikrai, tokia maža ir graži šalis turėtume pasirodyti pasauliui ir savo gražiais žmonėmis, savo tradicijomis, kur gerbiamas kiekvienas, ir jaunas, ir senas. Kur visiems gera gyventi, kur apstu ir duonos, ir žaidimų. Ir ne vien jų – kur tikrosios vertybės yra aukščiau visko.
Jūsų Augustina

Priminimai spaliui…

Rudens viduriukas. Rugsėjyje dar turėjome smagių dienų, nes vasara, įsikibusi jam į parankę, mėgino kiek užsibūti, gal jautėsi skolinga šilumos ir saulės, tačiau niekur nesidėsi, teko pasitraukti ir užleisti vietą vyriškai rudenio kompanijai. Orai mūsų mažoje Lietuvėlėje labai skirtingi – vienur šalnos jau pasidarbavo iš peties, kitur jų dar nė ženklo – viskas žaliuoja, vėlyvieji žiedynai džiugina sodriomis spalvomis, bet viskas, ko prireiks nuo šaltuko apsisaugoti, pas gerą šeimininką visada po ranka. Verta progai pasitaikius pasmalsauti: jei voverės lizdus įsiruošia žemai, bus šalta žiema, jei medžių viršūnėse – žiema bus su dažnais atlydžiais. Ir kol vyšnių lapai nenukrito, jei net ir snigtų, nėr ko nerimauti – tikra žiema dar neateis. Turime gražaus laiko rudenio darbams.
Pilnatis – 7 d., delčia – 13 d., jaunatis – 21 d., priešpilnis – 29 d.
Geriausios mėnesio dienos: 3, 4, 6, 9, 13, 18, 25, 27, 28.
. Prasčiausios mėnesio dienos: 7, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 29, 31.
. Spalio 4 d. – Šv. Pranciškus, Pasaulinės gyvūnijos diena, 28 d. – Šv. Simonas ir Judas, Simajudas.

Sodininkui…
Veja. Pagaliau baigsis vienas iš labiausiai varginančių darbų – mėnesio pradžioje paskutinį kartą nupjaukite veją. Jeigu rugsėjo mėnesį nespėjote, tai dar laukia rudeninis jos patręšimas. Trąšose turėtų būti daugiau kalio ir fosforo. Galite tręšti ir organinėmis trąšomis: juodomis durpėmis, kompostu, derlingu juodžemiu ar perpuvusiu mėšlu. Užpylę 1 cm sluoksnį jį įterpkite negiliai į veją. Veja turi būti švari – ant jos krentančius lapus sugrėbkite kas kelias dienas ir išneškite. Nepalikite krūvelių – per savaitę po jomis žolė pagelsta, pradeda pūti. Seną veją galima suraižyti, smėliuoti.
Vaismedžių sodinimas. Spalį kartais jau taip ir vadiname – vaismedžių sodinimo mėnesiu. Dabar pasodinti jie spėja iki žiemos šalčių prigyti, o pavasarį greičiau išsprogsta ir geriau auga. Visus uogakrūmius taip pat geriau sodinti rudenį, kad pavasarį greičiau kiltų, žydėtų ir ruoštųsi duoti derlių. Visuomet prisiminkite, kad agrastai ir serbentai turi būti pasodinti bent jau 5-10 cm giliau, nei augo medelyne. Obelys ir kriaušės su sėkliniais poskiepiais sodinamos tokiame gilyje, kokiame augo medelyne, o skiepytų vyšnių ir slyvų – lengvoje dirvoje kiek giliau, kad skiepijimo vieta būtų paslėpta žemėje. Sodindami į sunkią dirvą skiepijimo vietą apkaupkite, išaugs mažiau poskiepio atžalų. Po sodinimo gausiai palaistykite. Vyšnias, slyvas, kriaušes, abrikosus specialistai pataria sodinti pavasarį.
Beje, jeigu jau keletą metų sode kovojate su juodųjų serbentų miltlige, pažeistus augalus geriau išrauti, sudeginti, o kitoje vietoje pasisodinti naujų krūmelių. Bet ir šiuos profilaktiškai purkškite fungicidais. Prisiminkite, kad šie augalai nemėgsta pavėsio, pertręšimo azoto trąšomis. Po krūmais nepalikite ir nukritusių lapų. Beje, gal kaimynystėje yra apleistų ir sergančių krūmų, taigi liga ir vėl gali pareiti.
Rožynėlis. Drėgmės šį mėnesį paprastai rožėms pakanka. Blogiau, jeigu rytais ilgai laikosi rasa – padidėja juodosios dėmėtligės ir kitų grybinių ligų tikimybė. Jei tik pastebėsite juodomis dėmėmis išmargintus lapus, nedelsdami nuskinkite ir pašalinkite iš sodo. Antroje mėnesio pusėje, kai pradeda vėsti orai, pamulčiuokite neutraliomis durpėmis, lapuočių pjuvenomis ar gerai perpuvusiu kompostu, medžio drožlėmis. Mėšlas netinka, jame daug azoto. Nenaudokite nei organinių, nei mineralinių trąšų.
Gyvatvorė. Spalis – palankus ir naujos gyvatvorės sodinimui. Virve iš anksto pasižymėkite jos vietą. Turėkite galvoje, kad ją prižiūrėti ir apeiti teks iš abiejų pusių. Gerai susipažinkite su augalais, kuriuos pasirinkote apsodinimui – kaip sparčiai jie auga, kaip plečiasi. Jų kiekį, reikalingą sodinimui, apskaičiuokite paprastai: vidutinio dydžio krūmai ir žemi medeliai vienoje eilėje sodinami kas 50-70 cm, dideli krūmai ir medžiai – kas 0,7-1,2 m. Jeigu gyvatvorę sodinsite dviguba eile, sodinukus išdėstykite 10-20 cm rečiau.
Grėbkite lapus, kompostuokite. Anksčiausiai jie nukrinta nuo skurdžiausių, ligotų ar kenkėjų apgraužtų medžių. Ilgiausiai išsilaiko jaunų, daug genėtų arba gausiai azoto trąšomis tręštų vaismedžių lapai. Palikite dalį jų krūvelėse pomedžiuose. Pradėjus stipriau šalti galėsite sudeginti juos su visais kenkėjais.

Daržininkui…
Spalio derlius. Šakniavaisiniai salierai, pastarnokai, porai, gelteklės, žieminiai ridikai dar gana intensyviai auga. Derlių nuimkite tik prieš didesnius šalčius. Salierams nepavojingi šalčiai net iki – 10 °C. Jeigu šakniavaisio antžeminė dalis sušalo, palaukite, kol ji atšils, ir tik tuomet kaskite. Iki artėjančių šalčių gūželių nespėję užauginti žiediniai kopūstai tai gali padaryti inspekte ar rūsyje. Gūželės turi būti pradėjusios formuotis. Raunant kopūstus reikia stengtis, kad ant šaknų liktų kuo daugiau žemių. Augalai susodinami į dėžę ar kitą indą vertikaliai vienas šalia kito. Lapų pašalinti negalima. Rūsyje kopūstai apkasami drėgnomis durpėmis, laistoma taip, kad nesušlaptų lapai ir gūželių užuomazgos.
Žiemoti darže galite palikti salierus. Užpilkite ant jų 20 cm storio stambių, sausų durpių sluoksnį. Kad durpės nesudrėktų, uždenkite polietilenine plėvele ar ruberoidu. Lysvėje galite palikti ir dalį pastarnokų ar gelteklių. Porų, ypač veislių su neilgais stiebais, šaknis nukirskite. Vėliau lengviau juos išrausite. Tarpueilius storai užpilkite sausomis durpėmis.
Šiltnamį metas tvarkyti. Atsargiai nurinkite nuderėjusius agurkų, pomidorų stiebus, išraukite paprikų, baklažanų krūmelius. Vieną kitą papriką pasodinkite į vazonėlį – jos dažniausiai būna atspariausios šalčiams ir ilgiausiai išlieka nepažeistos. Visus nuderėjusius stiebus ir juos prilaikančias virveles reikia sudeginti, mažiau terpės ligoms. Nepalikite tuščių lysvių – užsėkite jas žaliąją masę auginančiais augalais (garstyčiomis, rugiais, kvietrugiais ir kt.). Dezinfekuoti šiltnamį galite sieros dūmais, kai temperatūra ne žemesnė nei 10 laipsnių. Sukaskite žemę ir palikite didesnius grumstelius, kad geriau ir giliau peršaltų.
Dezinfekavimui tiks ir stipresnio kalio permanganato tirpalas: 5 g kalio permanganato 5-10 l vandens. Paruoštu tirpalu nuplaukite šiltnamio sienas, palaistykite dirvą, kad sunaikintų grybelius ir bakterijas. Jodo garų dezinfekcijai reikės 10 ml jodo, medžiagos gabalėlio ar vatos tampono. Šiltnamio langus ir duris uždarykite, jo viduje pakabinkite jodu sudrėkintą vatos tamponą ar audinio gabalėlį. Po kelių valandų šiltnamį gerai išvėdinkite.
Gėlininkui…
Sodiname svogūninius augalus. Pirmąjį spalio dešimtadienį dar sodiname tulpių, hiacintų svogūnėlius. Geriausiai jie šaknijasi esant 9 laipsnių šilumos. Vėliau, prieš užšąlant, augalus reikės užberti 10-15 cm storio durpių, pjuvenų ar komposto sluoksniu. Gėlyne sodinkite vienodo dydžio svogūnus – augalai išaugs panašaus aukščio. Vėlai pasodintos tulpės, beje, rečiau serga fuzarioze ir žiedų dryžlige, išaugina trumpesnius žiedkočius.
Įvairias smulkiasvogūnines gėles alpinariume reikėtų pasodinti iki spalio vidurio.
Pražydinimas. Jeigu panorėsite svogūninių (pavyzdžiui, narcizų) žiedais pasidžiaugti kiek anksčiau pavasarį, pasipuošti jais namus ar balkonus, iki spalio vidurio sodinkite svogūnėlius į vazonus ir laikykite juos apie mėnesį, kol įsišaknys lauke arba sandėliuke, vėliau – vėsiame rūsyje, garaže ar nešildomame šiltnamyje. Likus 2-3 savaitėms iki norimo žydėjimo, įneškite į 12-15 ºC temperatūros patalpą. Dygstančius ir žydinčius saikingai laistykite kasdien. Pirmenybę tokiam pražydinimui teikite žemiems ir ankstyvų veislių narcizams. Neblogai vazonuose žydi ‚Ice Follies‘, ‚Flower Record‘, ‚Barret Browning‘. Jų platūs žiedai su baltais žiedlapiais labai tiks atgaivinti namų aplinką. Iš pilnavidurių rinkitės ‚Sir Churchill‘, ‚Snowball‘, ‚Manly‘veisles.
Iškaskite gumbines begonijas, kanas, tigrenes, galtonijas. Sandėliuokite jas ne aukštesnėje kaip 3-5 ºC temperatūros patalpoje, smėlyje ar durpėse. Monbretės ir galtonijos, apibertos 20 cm storio durpių ar sausų lapų sluoksniu, gali žiemoti lauke.
Iki spalio vidurio iškaskite ir kardelius. Anksčiau tą darydavome jau rugsėjo pabaigoje, bet orų atšilimas koreguoja darbus ir gėlyne. Darykite šį darbą saulėtą ir sausą dieną. Lapus nupjaukite, o gumbasvogūnius su gumbapumpuriais ir šaknimis plonu sluoksniu sudėkite į dėžę ir neškite džiovinti. Idealu, jeigu patalpoje yra ventiliacija ir temperatūra apie 25 ºC. Tuomet gumbai išdžius per 10-14 dienų, senieji lengvai atsiskirs nuo naujų, pakaitinių. Pirmenybę specialistai pataria skirti geram vėdinimui, oro temperatūra gali būti ir vėsesnė. Tik laiku nuvalykite ir paruoškite žiemai.