Trikampiai, labirintai…

Prieš pradėdama jums rašyti gerokai pagalvojau, ar čia toks mano atsivėrimas kažkam bus įdomus, ar tik pasišaipymo vertas. Bet vasariška nuotaika paėmė viršų, tad galvoju, kodėl neatsipalaidavus ir nepajuokavus šiek tiek apie save, o jei tiksliau, tai apie mūsų moterišką bendravimą. O istorija tokia visai paprasta. Esam dvi geros, senos draugės, gyvenam viena nuo kitos gan toli, mat, Ona nutekėjo į Žemaitiją. Anksčiau susitikdavome dažnokai, pasisvečiuodavom viena pas kitą, tai į kokią kelionę ar renginį kartu susiruošdavom. Bet metai daro savo, ir vis dažniau mūsų susitikimus pakeitė telefoniniai pokalbiai, o ir tie, pastebėjau, jau po truputį retėja, todėl tampa vis ilgesni. Turim ir trečią bendrą draugę, Ramunę, kuri atėjo į mūsų gyvenimus kiek vėliau. Visas tris mus susiejo visuomeninė veikla, pomėgiai, bendri pažįstami. Šioji irgi gyvena kitame Lietuvos kampe, dažnai išlekia pas vaikus į užsienius. Taigi visos bendraujam „gyvai“, telefonu. Ona nemėgsta rašyti žinučių, nėra feisbuko fanė. Mudvi su Ramune kiek šiuolaikiškesnės, kartais prieš miegą pasirašinėjam valandėlę kitą, aptariam naujienas.
Bet pastaruoju metu pastebėjau keistą dalyką. Pakambinus kažkuriai vienai iš mūsų, kita jau klausia: „Kada kalbėjai su mūsų drauge?“ „O ką?“ – perklausiu. „Ar tau neatrodo, – girdžiu ragelyje – kad mūsų mieloji jau po truputį nupušėja. Anąkart, kai kalbėjomės, pripaistė tokių dalykėlių…“ Na ir prasideda istorija apie tai, ką sakė, ko nepasakė, ką darė, ko nepadarė ir kaip padarė. Istorija kartojasi paskambinus kitai iš mūsų trijų. Kai pagavau ir save įsitraukus į šitą bermudų trikampį, suklusau. Negi taip smarkiai senstam, kad pasiduodam tokiems dalykams? Negi neturim ką gero viena kitai pasakyti, pasidžiaugti, pasiguosti? Kodėl išgirdusios draugės bėdas tuoj pertraukiam ir imam pasakoti apie savąsias, imam mokyti, patarinėti vietoj kantraus išklausymo? Negi viską galima nurašyti artėjančiai senatvei… Senatvei, kuri turėtų pasipuošti išmintimi, geranoriškumu, kantrybe.
Tikrai manau, kad ne amžius čia kaltas, nes tokias bendravimo tendencijas lengvai gali pastebėti ir visoje mūsų aplinkoje – socialiniuose tinkluose, darbe, žiniasklaidoje. Apkalbos, gandai, šmeižtas – tokia jau mūsų laikmečio kultūros – nekultūros apraiška. Pastarosiomis dienomis vėl per visus kanalus esam maitinami viršūnėlių skandaliuko greituoju maistu – kas kur ką sužinojo, parašė, pasakė, o tikslių išvadų, faktų dažnai taip ir nesulaukiame, žiūrėk, jau naujas skandalas senąjį paskandina. Taip ir gyvename dešimtmečiais „keliukų“, „kailinukų“, „namukų“ istorijose. Ypač tuomet, kai reikia nukreipti dėmesį ar pridengti susikaupusias rimtas problemas.
Todėl manau, kad mūsų trijulė lengvai galėtų padaryti galą tokiam jau tikrai negarbingam bendravimui. Pirmiausia, aišku, turėtume atvirai tą bėdą ir gėdą pripažinti pačios sau. Artėja Šv. Ona, ar berasi geresnę progą visoms susitikti, apsikabinti, pašvęsti. Tikrai, gana jau sveikinti vieniems kitus spustelėjus telefono mygtuką, dažniau aplankykim draugus, artimuosius, o pirmiausia patys pasikvieskime juos į svečius – kada bepasidžiaugsim kartu savo namais, sodyba, sodu… Pasidžiaukime savo gyvenimu, vasara!
Jūsų Augustina

Priminimai liepai…

Liepa, liepa, vasaros karaliene, ar palepinsi mus, išsiilgusius šilumos ir saulės? Bet ką jai atsakyti, jei tik atšilus orams tuoj pat ėmėme dūsauti: „ Varge, kaip karšta“. Taigi, ir kada tam žmogui bus gerai… Gal vietoj amžino dejavimo vertėtų pasirūpinti, kad turėtume vietą per karščius poilsiui pavėsyje, o vėsesnę dieną – užuovėją įsaulyje. O ir savo laiką ir darbus planuokime taip, kad netektų vidurdienį kankintis. Su gamta nepasigalynėsi – kuo toliau, tuo labiau tai aiškėja. Gal jau verta pradėti užrašinėti, kaip tą darydavo senoliai, ir savus, šių laikų pastebėjimus? Na, o apie miegančius Septynis brolius verta prisiminti, lengva bus įsitikinti: lis – nelis tas septynias savaites…
Priešpilnis – liepos 2 d., pilnatis – 10 d., delčia – 18 d., jaunatis – 24 d.
Geriausios mėnesio dienos: 1, 6, 7, 11, 12, 17, 19, 20, 31.
Prasčiausios mėnesio dienos: 2, 4, 9, 10, 18, 22, 23, 24, 29.
Liepos 10 d. – Septyni kankiniai, Septyni miegantys broliai, 16 d. – Prapjovos, Švč. M. Marija Škaplierinė, 22 d. – Šv. Marija Magdelietė, 26 d. – Šv. Ona, Nokis, Pabaigtuvės.

Sodininkui…
Koks tavo sodas – angliškas? Lietuviškas? Jau ne kartą raginome vasarą įvertinti savo sodo pranašumus ir trūkumus. Daugelis esame prisiskaitę ir prisiklausę apie įvairius jų įrengimo stilius, madas. Dabar, kai plačiai kalbama apie natūralistinį sodą, atrodo, kad svarbiausia idėja yra sukurti jaukią gamtos oazę, kurioje gerai jaustųsi vietiniai augalai, paukščiai, gyvūnai ir, aišku, mes patys, mūsų svečiai. Įvairūs stiliaus akcentai gali atsirasti ir būti puikiai pritaikyti kiekvienoje mūsų sodo ar sodybos erdvėje.Tačiau svarbiausia neprievartauti savęs ir nesiimti prijaukinti augalų, medžių, kurie nėra jums prie širdies, nekelia gerų emocijų. Pasikliaukite savo intuicija, galbūt turite sentimentų vaikystės prisiminimams, senelių ar tėvų sodams. Atkartokite jums mielus prisiminimus. Net ir angliškojo stiliaus soduose yra vaismedžių, o populiariausi – mums taip gerai pažįstamos obelys, vyšnios, kriaušės. Želdynai sukurti taip, tarsi būtų užaugę savaime, natūraliai. Komponuokite ir jūs laisvai, atsižvelgdami šiek tiek į žydėjimo laiką, sezoniškumą, spalvas, nepalikdami didelių tuščių erdvių, o laisvesni plotai tegul būna tarsi namų erdvės pratęsimas, tarsi dar vieni kambariai – poilsio, valgomojo, žaidimų ir kt. Ir visuose juose – jums gerai pažįstami ir mieli augalai, gal ir vienas kitas egzotiškesnis. Pravers ir netikėtos dekoro detalės – gyvatvorė, tvorelė, akmuo, varteliai, ryškių spalvų suolelis…
Dauginimas gyvašakėmis. Mėgėjams patiems pasidauginti dekoratyvinių augalų vasarą jau reikėtų paskubėti, nes geriausias gyvašakėmis dauginimo metas yra birželio 15 – liepos 20 d. Gal pavasarį šis darbas nepavyko dėl prastų oro sąlygų – nesišaknijo ir spygliuočiai, ir lapuočiai. Dabar gyvašakės bus skinamos intensyvios vegetacijos metu, kai medėja jauni ūgliai, suvartojantys daug maisto medžiagų ir vandens. Todėl būtina gerai paruošti aplinką, kurioje jie bus auginami. Paskirkite tam dalį šiltnamio ar sukalkite inspekto karkasą. Gal pakaks ir kelių medinių dėžių. Geriausias substratas bus sumaišyti durpes ir smėlį arba pirmiau pripilti 10–15 cm durpių, o ant jų užpilti 2–5 cm smėlio sluoksnį. Atsiminkite, kad daržo ar šiltnamio žemė šiuo atveju nelabai tiks. Pasirūpinkime danga – galima naudoti daržo plėvelę, stiklą. Labai svarbus vasarinėms gyvašakėms ir drėgnumas, nes jos vandenį gali pasiimti per lapus ir truputį iš substrato per pjūvį. Pravers purkštuvas. Kaip teisingai atrinkti gyvašakes? Svarbiausia – pumpurai ir ūgliai. Pumpurai turi būti išsivystę, normalaus dydžio. Ūgliai bent iki trečdalio turi būti sumedėję, sulenkti lanku – nelūžti, paleisti – spyruokliuoti. Dar galima ūglius patikrinti 0,2 proc. jodo tirpalu. Minutę pamerkę stebėkite, jei ūglių šakelės patamsėjo iki galiukų, gerai šaknysis, jei vos vos, yra jau per daug sumedėję. Ūglius kirpkite vakare ar bent tą pačią dieną, kuo storesnius. Jei nesate niekada to darę, patartina pasinaudoti specialia literatūra, internetu, nes visas dauginimo procesas ir lapuočiams, ir spygliuočiams turi skirtumų, subtilių niuansų kerpant ir paruošiant ūglius, o visas procesas – reikalaujantis didelio atidumo ir kantrybės.
Šilauogių priežiūra. Šiemet labai nevienodas šilauogių likimas – vienur jos nušalo, kitur visai neblogai užmezgė. Daugelis nepatyrusių augintojų suka galvą, ar reikėtų dabar jas tręšti, kad užaugtų stambesnės uogos. Specialistai pataria pirmiausia krūmelius gausiai laistyti. O iki liepos 20 d. šilauoges galima tręšti kompleksinėmis fosforo, kalio ar trąšomis su mikroelementais (su mažesniu azoto kiekiu). Jei tręšite azotinėmis trąšomis, augalai rudenį nesumedės, gali nušalti. Pranašauja karštesnius orus, tai šilauogėms tiks labiau trąšos su amino druskomis, mikroelementų tirpalas per lapus (bet tik vakare).

Daržininkui…
Vasaros vidurio sėja. Salotinės daržovės dėl jų atsparumo šalnoms pradedamos sėti anksti pavasarį, tačiau jų sėja tęsiasi faktiškai visą sezoną. Salotos, rėžiukai, gražgarstės ir daugelis kitų žalumynų gali būti sėjami kas dvi savaites iki pat rugpjūčio vidurio. Kai kurios veislės geriausiai ir vešliausiai subujoja pasėtos būtent antroje vasaros pusėje. Dabar pasisėję gražgarsčių derliaus sulauksime per 6–8 dienas, rėžiukai užaugs per 14 dienų. Vasaros viduryje sėdami salotas atkreipkite dėmesį, kad būtų tam tinkama veislė – vasarinė ar rudeninė rūšis, galinti atlaikyti karščius ir neformuojanti žiedynų. Sėkite salotas dabar rečiau, kad neištįstų lapeliai. Palaukti derliaus teks kiek ilgiau, apie mėnesį.
Špinatai taip pat sėjami visą sezoną, tačiau reikia prisiminti, kad nuo liepos pasėtų bus naudojami ne subrendę, o jauni lapeliai. Jų sėklas vasaros sėjai geriau pamirkyti. Vasaros viduryje pasėtos puikų, gaivų ir aromatingą derlių duos vaistinės agurklės. Jos dabar geriau augs pasėtos pavėsyje. Saulėje greit sužydi, lapeliai sukietėja.
Krapus taip pat galite sėti kas kelios savaitės, o geriausiai auga jie derlingoje ir purioje žemėje. Krapai dygsta lėtai, bet vėliau greitai auga. Jei sėklas kelias dienas mirkysite nuolat keisdami vandenį, sėklos sudygs greičiau. O jei prieš sėją krapų sėklas užpilsite karštoku (50 OC) vandeniu 15–20 minučių, jos dar greičiau sudygs. Patiekalams gardinti verta pasisėti petražolių, porų. Gerai subrandinto jų derliaus neverta tikėtis.
Liepos pirmoje pusėje antrą kartą sodinami ir brokoliai. Žiedynus pradėjusius formuoti brokolius pjaukite laipsniškai: pirmiausia – centrinį žiedyną, vėliau – šoninius.
Ankstyvųjų baltagūžių kopūstų daigus pasodinę dabar derliaus sulauksite po 50–55 dienų. Didelių ir subrendusių galvų nesitikėkite, bet salotoms bus pačios tos. Liepos antra pusė labai tinka ir pekininių bastučių sėjai. Pirmą kartą jie sėjami anksti pavasarį, o antrą kartą – po liepos 15 dienos.
Šį šaltą pavasarį ne vienas numojo ranka ir sumažino lysvių darže skaičių. Taigi dabar, kai žemė gerai sumirkyta lietaus, šilta, tikrai verta užpildyti spragas. Liepos mėnesį pasėti šakniavaisiai ne tik išaugins derlių, bet jis gerai išsilaikys ir per žiemą. Štai ropes geriausia pasėti iki liepos 15 dienos. Užaugs, jei ir dar kiek pavėluosite. Subrandinti derlių joms tereikia 45–60 dienų. Atkreipkite dėmesį į informaciją ant sėklų pakelių – kai kurioms veislėms subręsti reikia net 3 mėnesių. Tokių nesėkite. Laistykite ropes dažnai ir gausiai.
Mėgstate žieminius ridikus, taip vadinamus daikonus? Spalio ir lapkričio mėnesį jau turėsite derlių, jei dabar suskubsite pasisėti. Juodieji ridikai – sveikata visai žiemai. Anot specialistų, liepa, tai geras laikas ir trečiai burokėlių sėjai, kai norima nedidelių šakniavaisių rudeniui. Parinkite jiems saulėtą vietą, reguliariai laistykite. Geriausia dabar sodinti daigelius.
Nors pesimistiškai žiūrima į vasarinį ridikėlių sėjimą, pasirinkus tinkamą veislę jie tikrai pasiteisina. Sėkite dabar gerokai tankiau, nei įprasta, o pasirodžius daigeliams juos išretinkite. Vieta turi būti saulėta, gruntas – priemolis ar priesmėlis. Dirvą pagerinkite kompostu, laistykite dažnai, po truputį ryte ir vakare. Raukite tik paaugusius, nes greitai minkštėja.

Gėlininkui…
Margeniai. Tai pats geriausias variantas užpildyti tuščias erdves, atsiradusias nužydėjus pavasarinėms svogūninėms gėlėms, ar norint įnešti spalvų ir margumyno savo gėlynui. Ryškios šių hibridų spalvos labai tinka sukomponuoti norimus augalus ir vazonuose, ir grunte. Išbujojusios ir sulapojusios jos tiesiog traukia akį, skleidžia gerą energiją, yra lengvai prižiūrimos. Dėl savo nereiklumo vis dažniau sodinamos ir kapų papuošimui, o vasaros pabaigoje padaugintos pravers ir kambarinių gėlių kompozicijoms paįvairinti.
Kilę iš Indonezijos, kur auga kaip daugiamečiai augalai, pas mus darželiniai margeniai auginami kaip vienmečiai. Jų pavadinimas Coleus blumei suteiktas olandų botanikui Karlui Liudvikui Blumei (1796–1862) atminti, atradusiam šiuos augalus natūralioje gamtoje. Nuostabi yra šių augalų spalvinė lapų įvairovė: raudoni, rožiniai, rausvi ir kreminiai, žali ar beveik juodi, dėmėti, su apvadais. Labai įspūdingos yra dėmėtosios hibridinės veislės, žalios, geltonos, karmino spalvos, rausvai žalios, geltonos, burokėlių spalvos su žaliomis dėmėmis. Anot kolekcininkų, neegzistuoja tik mėlyna spalva. Šiuo metu yra žinoma apie 200 margenių veislių. Jų yra žemaūgių, svyrančių, o paprastai išauga iki 30–60 cm. Geriausiai margeniai auga saulėtoje, šiltoje vietoje, nerūgščioje (pH 6,5) priesmėlio ir lengvesnio priemolio, purioje derlingoje ir neužmirkstančioje dirvoje. Nemėgsta karštos vidurdienio saulės, nes ima blukti lapų spalva. Margeniai gali būti persodinami įvairiu metu, panaudojami užmaskuoti peržydėjusius anksčiau, ar praradusius dekoratyvumą augalus – vilkdalgius, vėdrynus, aguonas, tinka su šliaužiančiais kadagiais, flioksais, rykštenėmis, piliarožėmis ir daugeliu kitų augalų. Induose labai tinka su pelargonijomis, begonijomis, verbenomis, serenčiais, petunijomis. Vegetacijos ar sausrų laikotarpiu augintojai pataria gausiai laistyti pastovėjusiu, nekalkingu vandeniu. Margenių krūmelius patariama formuoti, nugenėti. Nuskabytos viršūnėlės labai greitai įsišaknija, pasidauginsite. Žiedeliai jų neišvaizdūs, tai geriau taip pat nugenėti, o ir sėkloms neleiskite bręsti – jos stabdo augalo vešėjimą. Jei turite vėsią patalpą, parsinešę rudenį į namus, krūmą galite išsaugoti kitiems metams. Jei margenis ima mesti apatinius lapus – ženklas, kad trūksta drėgmės.
Populiariausios margenių veislės: ‘Bloody Mary‘ – tamsiai raudonais lapais, su šviesiai žaliomis dėmėmis, tokiais pat apvadais. ‘Black Dragon‘ – tamsiai purpurinis, vos ne juodais, giliai karpytais lapais, raudonais kraštais. ‚Caipirinha‘ – citrinų spalvos lapais, vyšnių spalvos gyslomis. ‚Margarita‘ – salotinės spalvos lapais dailiai karpytais krašteliais ir kt.
Trūksta žiedų? Jei pajutote, kad šiuo metu jūsų gėlyne tuštuma, trūksta žydinčių augalų, tai pasirūpinkite bent kitiems metams užpildyti šią spragą. Sakoma, kad niekas taip nepagyvina gėlyno, kaip tie augalai, kurių žiedynai primena grakščias ir elegantiškas žvakes. Vienas kitas toks krūmas iš karto sukuria ir paįvairina gėlyno reljefą, patraukia akį. Liepos – rugpjūčio mėnesiais iš tokių žydi pentiniai (Delphinium L.), o blakėžudės – daūrinės (Cimicifuga dahurica), kekinės (C.recemosa), širdžialapės (C. Cordifolia) – net iki rugsėjo. Eremūrai siauralapiai (Eremurus stenophyllus) žydi birželio – rugpjūčio mėn., liatriai varpotojai ( Liatris spicata) ir plėveliniai ( L. Scariosa) – liepos – rugpjūčio mėn. Liguliarijos savo aukštais žiedynais džiugina nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Uoginių knipofijų (Kniphofia uvaria l. Hook.) vienos veislės žydi vasaros pradžioje, kitos – rudeniop. Šios daugiametės gražuolės dauginamos pavasarį kereliais, tad raskite laiko panaršyti internete ir susipažinkite su jomis artimiau. Tuomet pasidairykite į draugų gėlynus, gal kas mielai pasidalins, o gal panorėsite nusipirkti.