Rubrika Tai, kas išaugina…

Seniūnijos bendruomenės, dalyvaudamos projektinėje veikloje, šiais metais praturtino vaikų aikštelę dar vienu komplektu, skirtu judriesiems žaidimams. Bendruomenės, kasmet dalyvaudamos konkursuose, stengiasi įsigyti įrangos, skirtos gyventojų sanglaudai, bendrystei. Jau turimos kėdės, stalai, pavėsinės, krosnis yra naudojami nuolat susirenkant švenčių, piknikų metu. Seniūnijos organizacijos, visos bendruomenės gali naudotis veiklos vaisiais. Rugsėjo šiltą penktadienio popietę buvo organizuota šventė šeimoms „Rudenį švęskime kartu“ – su sportinėmis varžybomis, Burbulų šou, dainomis, vaišėmis. Koncertavo Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro kolektyvas „Radasta“ … Skaityti toliau →

Prabėgo treji metai po miškų valdymo sistemos reorganizavimo, kuomet 42 urėdijos buvo apjungtos į vieną Valstybinių miškų urėdiją. Nepasitikėjimas, likęs po reformos, sklaidosi, sektoriaus veikla nesustojusi, o jame dirbantys miškininkai siekia visuomenėje reabilituoti sugadintą gerą savo vardą. Jie buvo ir išliks tikri savo srities profesionalai, kurie darbe vadovaujasi miškininkystės mokslu ir ilgamete patirtimi, o kolektyve kuria bendrumo jausmą ir puoselėja tradicijas, kasmet kiekvieno rugsėjo trečiąjį šeštadienį kartu minėdami savo profesinę šventę. Teritorija išsiplėtė, darbai – … Skaityti toliau →

Kraštietį prof. Juozą Skernevičių pelnytai galima vadinti Lietuvos sporto ąžuolu. Žymus sportininkas, dėstytojas, treneris, mokslininkas sportiniu bei moksliniu keliu ėjo pats ir dešimtmečius juo vedė jaunąją kartą. Kone visą savo gyvenimą atidavęs Lietuvos sportui, profesorius sako, jog pagrindinis žmogaus gyvenimo variklis – tai fizinis aktyvumas. Galbūt todėl ir šiandien, žengdamas per 90-ties metų jubiliejaus slenkstį, jis dieną pasitinka ant dviračio, kuriuo kone kasdien numina ne mažiau kaip 10 kilometrų. Apie tai ir dar daugiau J.Skernevičius … Skaityti toliau →

Šiemet per Lietuvos miestus ir miestelius vingiuojantis „Atminties kelias“ primena mums tragišką 1941 m. rugpjūtį, kai visoje Lietuvoje užgeso tūkstančiai svajonių, kurioms nebuvo lemta išsipildyti tik todėl, kad svajonių ir vilčių turėję žmonės buvo žydų tautybės… Šiandien Lietuvoje masinių žydų žudynių vietas žymi daugiau nei 200 Dovydo žvaigždelių. Viena iš jų – ir Prienų miesto pašonėje. Čia kasmet, tragiškų įvykių dieną – rugpjūčio 26-ąją – tradiciškai pagerbiamos Holokausto aukos. Jau 80 metų, kai Prienuose neskamba … Skaityti toliau →

Asmenybių šviesa Kai vieną 1989-ųjų rugsėjo vakarą į buvusio generolo Kazimiero Skučo brolio Prano rankas pateko lemtingas tekstas, kuriame buvo parašyta, kad K. Skučas ne mirė, kaip rašyta sovietinėse enciklopedijose, o buvo žiauriai nužudytas 1941 m. liepos 30 d. Maskvoje, tąkart savo dukros Virginijos Skučaitės tėvas paprašė padaryti viską, kad jo brolio K. Skučo vardas būtų grąžintas į Lietuvos istorijos puslapius, o atminimas deramai įamžintas. Tuomet net neįtarusi, koks ilgas ir sudėtingas kelias jos laukia, … Skaityti toliau →

Laisvė įpareigojo „Juozas Lukša buvo neeilinis kovotojas ir neeilinis vadas. Nuo pirmosios į kovojančių partizanų eiles įsijungimo dienos jis atliko daugelį rizikingiausių žygių ir tai besąlyginės kovos dvasiai liko ištikimas iki paskutinės gyvenimo minutės. Skirmantas, Mykolaitis, Skrajūnas, Juodis, Kęstutis, Vytis, Miškinis – šie skirtingi vardai, kurių kiekvienas atskirai paminėtas kėlė siaubą priešui, o kovojančiai Lietuvai – pasididžiavimą, priklausė narsiajam partizanų vadui Juozui Lukšai“, – tokie Gintaro Mikalausko žodžiai rugpjūčio 14 d., minint 100-ąsias legendinio partizano … Skaityti toliau →

Neseniai į „Gyvenimo“ redakciją kreipėsi Barštyno, kaimyninės Lenkijos Varmijos Mozūrijos vaivadijos miesto, gyventojas Michalas Monkiewiczius. Jis septynerius metus ieškojo savo giminės šaknų ir netikėtai atrado, jog jo proprosenelis Jozef Wojcicki buvo lietuvis ir gimė Marijampolės apskrityje, Balbieriškyje, bažnyčios jurisdikos žemėje gyvenusių Silvestro ir Marcelės Vaičiūnų šeimoje. Jurisdikos gyventojai Prieš porą dešimtmečių rašydamas apie Balbieriškį vieną pasakojimą skyriau savo senelių (motinos tėvų) Magdalenos ir Miko Vaičiūnų gyvenimo istorijai. Mikas buvo gimęs Balbieriškio jurisdikoje, Magdalena – Gelčių … Skaityti toliau →

Laukuose degė saulė. Buvo vasara. Ir augo didelė, švelni žolė miškų pavėsiuose, Nuo upių pūtė šiltas vėjas atgalios. Balti keliai tartum svajonės vienišos per lygumas beribes tiesėsi, Kai aš ėjau per žemę žydinčią, apsvaigęs saulės spinduliuos… (V.Mačernis) Vasariškų žiedų takais susibūrėme į tradicinę vasaros šventę ,,Žiedų taku“, kuri šiais metais buvo ypač gausi veiklomis, koncertine programa. Ši šventė buvo Naujosios Ūtos vykdomo projekto ,,Etninė kultūra vienija kartas“ dalis. Projekto partneriai Prienų rajono savivaldybė bei Žemaitkiemio … Skaityti toliau →