Rubrika Tai, kas išaugina…

Jau nuo pat XIV a. LDK kunigaikščio Gedimino rašytais laiškais į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę buvo kviečiami kitataučiai amatininkai ir prekiautojai, prisidėsiantys prie tuometinės valstybės klestėjimo ir gerovės. Didysis kunigaikštis savo laiškuose teigė, kad anuomet LDK buvo labai tolerantiškas kraštas kitataučiams ir skirtingas religijas išpažįstantiems žmonėms. Prienų kraštą taip pat buvo galima laikyti tolerantiška, svetinga ir patrauklia vieta apsigyventi svetimšaliams. Čia nuo XVI a. pradėjo kurtis žydai, o nuo XVII a., pasak istorinių dokumentų, aptariamų retrospektyvinėje … Skaityti toliau →

Mūsų Mamelė, Motulė… jau istorija tapę žodžiai, vaikų skirti savo Mamai Onai Vilkaitei-Lukšienei. Šią Tėvynei Lietuvai, savajai šeimai atsidavusią Lietuvos Laisvės kovotojų Motiną prisiminkime 135-ųjų gimimo ir 55-ųjų mirties metinių proga. Ona Vilkaitė gimė 1886 m. gegužės 10 d. Prienų valsčiuje, Degimų kaime – ten, Klebiškio miško apsupta, tebuvo vienintelė sodyba, dar vadinta Vilkų lauku. Šeimoje vyriausioji iš vaikų Onutė augo su dviem broliais Jurgiu ir Pranu bei sesute Kazimiera, tebuvusia dvejų metukų, kai per … Skaityti toliau →

Aš pilietis „Niekada nepasiduok“, – tokio šūkio lydimas per gyvenimą eina dvidešimtmetis prieniškis Pijus Dilinikaitis. Pijus – dar tik pirmo kurso Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto slaugos bakalauro studijų studentas, tačiau kitų nelaimei ir skausmui neabejingas vaikinas jau yra prisidėjęs prie ne vienos išgelbėtos gyvybės. Šiuo metu veiklus vaikinas ne tik kremta slaugos studijas Vilniaus universitete, bet ir siekia įgyti paramediko specialybę Vilniaus paslaugų verslo ir profesinio mokymo centre, o laisvu nuo studijų laiku savanoriauja Prienų … Skaityti toliau →

Šių metų birželio 6 dieną sukaks 130 metų nuo pulkininko, technikos mokslų daktaro Antano Krikščiūno gimimo. Jis gimė 1891 m. Ašmintos kaime (Prienų vlsč., Marijampolės aps.), ūkininkų Agnės ir Mato Krikščiūnų šeimoje. Tėvai buvo kaimo šviesuoliai, keturis sūnus iš aštuonių vaikų išleidę mokytis į Marijampolės gimnaziją. Broliai Krikščiūnai buvo gabūs mokslams, įgiję aukštąjį išsilavimą jie nemažai nuveikė pasirinktose srityse. Matas tapo garsiu pedagogu, kelių gimnazijų direktoriumi, publicistu ir visuomenės veikėju. Jurgis, pirmasis Lietuvoje apsigynęs disertaciją … Skaityti toliau →

Šiais laikais svajonių ir galimybių šalimi tituluojamos Jungtinės Amerikos Valstijos lietuvius „viliojo“ ir daugiau nei prieš šimtą metų. Dar XIX a. pab–XX a.pr. į Ameriką plūstelėjo pirmoji lietuvių emigrantų banga. Skaičiuojama, kad į vadinamąjį užjūrį tuomet pasitraukė apie 90 proc. Lietuvos išeivių. Tiesa, tuomet už Atlanto lietuviai vyko visai ne svajonių pildyti, o bėgo nuo carinės Rusijos priespaudos ir skurdo. Siekiant atgaivinti to laikmečio vaizdą, pajusti pirmųjų lietuvių, gausiai besikuriančių užjūrio šalyje, rūpesčius, lūkesčius, svajones … Skaityti toliau →

(Albinui Mickai – 90) Prisimenant kraštiečių jubiliejines sukaktis „Noriu likti su jumis amžinai…“ – susigraudinęs ištarė Prienų II vidurinės mokyklos direktorius savo kolegoms, jau gulėdamas ligos patale. Beveik visą gyvenimą dirbęs vadovaujantį darbą švietimo srityje, jis su visais buvo malonus, nuoširdus, paprastas ir pasirengęs kiekvienam padėti. Albinas Micka gimė 1931 m. balandžio 12 d. Prienų rajone, Pašventupio kaime. Iš penkių augusių vaikų buvo vyriausias. 1938 m. pradėjo mokytis Pakuonio pradinėje mokykloje. Ją baigęs įstojo į … Skaityti toliau →

Pokario metų Lietuvos partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas savo dienoraštyje rašė: „Tauta paskendusi kraujuose, ašarose, juodoje neviltyje… Kiek idiotų, kriminalistų, išsigimėlių, išeikvotojų, prostitučių ir bukapročių atneš šie prakeikti metai Lietuvai! Kai kas sako, jog bolševikinės okupacijos metai ir kovos užgrūdins tautą, plienas – girdi liks. Galbūt liks tokių kaip plienas, kurie lydėsi ir grūdinosi šioje kovoje. Bet tokių bus nedaug. Daug plieno bus sunaudota. Liks daug, daug surūdijusios geležies gabalų, o dar daugiau liks molio. Štai įrodymas. … Skaityti toliau →

Nors nuo seno Lietuvoje gyveno gausios žydų bendruomenės, oficialūs tarptautiniai Lietuvos ir Izraelio santykiai užmegzti tik 1992 m., netrukus po to, kai Izraelis (viena iš pirmųjų ne Europos valstybių) pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Nepaisant to, dėl Lietuvos istorinių įvykių vertinimo šių dviejų valstybių santykiuose būta nemažai ginčų, o istorinė praeitis iki šiol priešiškų jėgų pasitelkiama kaip dezinformacijos įrankis. Apie tai, kaip keitėsi Lietuvos ir Izraelio santykiai per pastarąjį šimtmetį, kovo 19 d. Pilietinio atsparumo iniciatyvos organizuotoje … Skaityti toliau →

Rankose – tik su dviejų dienų pertrauka antrą kartą perskaityta jiezniškės Einiros Aleknienės knyga „Laiškas gyvenimui“. Jautrus ir jausmingas vienos dienos pasakojimas, į kurį sutalpinta pagrindinės veikėjos Stefutės viso gyvenimo laimė ir tragedija. Kodėl dar nespėjus ramiai sugulti mintims vėl verčiau „Laišką gyvenimui“? Vieno atsakymo neturiu. Pirmiausia, matyt, dėl to, kad, kaip sako pati autorė, jos sukurtos istorijos veikėjai, jų jausmai bei išgyvenimai, įvykiai yra tikresni nei tikri ir jautriai atliepiantys į skaudžius mūsų istorijos … Skaityti toliau →