Rubrika Tai, kas išaugina…

Saugi ir įtrauki bendruomenė Karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei metus laiko, vis dažniau kalbama apie karo nuovargį, tačiau grupės „Ukraina Prienai“ savanoriai ir toliau nepailsdami tiesia pagalbos ranką mūsų krašte ramybės ieškantiems ukrainiečiams. Savanoriai ne tik padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus, įsikurti ir spręsti įvairias gyvenimiškas problemas, bet ir stengiasi integruoti atvykėlius į visuomenę, supažindinti su mūsų kultūra bei suburti bendriems susitikimams, skatina stiprinti ir savo tautos identitetą. Anot savanorės Dainoros Kuliešienės, siekiant, kad Prienų … Skaityti toliau →

Arčiau žmonių Socialinio darbo svarba, sugaištas laikas, įdėtos pastangos, rūpinantis atskirų visuomenės grupių nariais, yra neišmatuojami nei suteiktų paslaugų ar jų gavėjų skaičiumi, nei šiai sričiai skirtomis lėšomis. Statistika labiau tinka, kai prireikia parengti ataskaitas bei pamatuoti pokyčius, įvykusius per tam tikrą laikotarpį. Kovo 15 dieną vykusiame Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojų ataskaitiniame susirinkime pristatytose 2022 m. veiklos ataskaitose buvo nevienąkart pasiremta skaičiais. Visgi įstaigos ir jos skyrių vadovai savo pasisakymuose pirmiausia akcentavo žmogiškuosius faktorius, … Skaityti toliau →

Krizės akivaizdoje Laikas yra svarbiausias veiksnys ir brangiausias išteklius bet kokios nelaimės atveju. Gaisras, potvynis, audra, sprogimas, avarija, oro pavojus, branduolinė avarija – kas benutiktų, kiekviena minutė ar net sekundė gali būti lemiama. Todėl svarbu iš anksto pasiruošti, turėti savo komandą ir planą, kad, nelaimei nutikus, būtų aišku, kas ir kokių veiksmų turi imtis. Kaip pastebi Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius, nors daug Lietuvos gyventojų apie tai yra pagalvoję, realių … Skaityti toliau →

Atminties tiltu Kovo 14 dieną apsilankiusieji Prienų krašto muziejuje surengtos išskirtinės parodos „Antanas Mončys – „Paryžiaus mokyklos“ skulptorius“ pristatyme galėjo prisiliesti prie neeilinio kūrėjo originalių darbų, surinktų iš privačių kolekcijų, pasiklausyti skulptorių pažinojusių žmonių – parodos kuratoriaus Gedimino Šibonio, A.Mončio bičiulės ir jo sūnaus bendraamžės Caroline Paliulienės – įdomių prisiminimų apie šį menininką, jo asmenybę, kartu su juo praleistą laiką, įvairius nutikimus. A.Mončio bičiulis, keramikas ir tapytojas Gediminas Šibonis sakė, kad ši paroda turėjo būti … Skaityti toliau →

Krašto istorija remiasi tik patikimais įrodymais, istoriniais pirminiais šaltiniais ir dokumentais, o ne kažkokiais pasenusių knygų puslapiais, dažnai išimtais ir iš bendro istorijos konteksto. Ir jeigu neturi tinkamos profesinės kvalifikacijos, ir esi tik valdęs gražbyliavimo ar politinio manipuliavimo istorija, jos pasišlovinimo meną, tai visokias kalbas apie istorijos miglas, tariamas įtakas ir poveikius pasilik tik prie šeimos pietų stalo, bet neskleisk jų visuomenei. Tos skleidžiamos miglos, burtažodžiai vieną dieną tikrai bus paneigti. Be muitininko ir pinigų … Skaityti toliau →

Atminties tiltu Labai vaizdingoje Lietuvos vietoje – Zaslonoje, tarp garsaus Deksnės maumedyno ir baravykų augimvietės Balbieršgirės, tarp vingiuoto Dūmės upelio ir didžiojo ledyno išrausto Nemuno vingio, nuo seno proseneliai, o vėliau – ir mano tėvai gyveno. Jie su neįgaliu tėvelio broliu Petru prižiūrėjo 30 ha žemės. Turėjo daug technikos: dvi kuliamąsias, du motorus su ratais, arkliais varomą malūną, pilni tvartai buvo arklių, kiaulių, karvių, paukščių, avių… Augino bulves, cukrinius runkelius, grūdus ir linus. Mama prižiūrėjo … Skaityti toliau →

Saugi ir įtrauki bendruomenė Piliakalnio bendruomenės centras įkurtas 2008 metais. Daugiau nei pusmetį užtruko registravimo dokumentų tvarkymas, bet galiausiai viską susitvarkėme. Steigiamasis bendruomenės susirinkimas įvyko Jono ir Albinos Vaitkūnų namuose Kuišių kaime. Nors buvo žiema ir gausu sniego, į susirinkimą susirinko apie 30 gyventojų. Bendruomenę įkūrėme buvusioje Piliakalnio mokykloje, kuri duris užvėrė 2003 metais. Noras kurti bendruomenę buvo didžiulis. Rinkomės į dar nepradėtą remontuoti, apleistą pastatą, kiek galėjome – tvarkėmės, buvo išklausyta kiekvieno nario nuomonė. … Skaityti toliau →

Krizės akivaizdoje Atrodo, jog besitraukianti pandemija turėjo sugrąžinti mus į įprastas gyvenimo vėžes, tačiau 2022-ieji Lietuvai ir visai Europai buvo įsimintini įvairiomis prasmėmis. Tik, deja, labiau blogomis nei geromis. Karas Ukrainoje, migrantų krizė regione, energetikos iššūkiai, rekordinė infliacija ir kylančios kainos – visa tai visuomenėje pasėjo didžiulę nežinomybę ir įtampą bei paveikė pilietinės visuomenės nuotaikas. Lietuviai – aktyvūs piliečiai Lietuviai ne kartą įrodė, jog, ištikus krizei, piliečiai geba mobilizuotis bendram tikslui. Tuo, regis, dar kartą … Skaityti toliau →

Neretai privačiuose pokalbiuose su žmonėmis, išėjusiais į užtarnautą poilsį, galima išgirsti frazę „Visai neturiu laiko“. Nemažai šiuolaikinių pensininkų yra tokie užsiėmę, kad ne visuomet gali pabūti su anūkais ar į svečius pasikviesti draugų. Iš visuomeninės organizacijos susirinkimo skuba į choro repeticijas, padeda organizuoti renginius, darbuojasi karitatyvinėje veikloje, lanko Trečiojo amžiaus universiteto paskaitas, vyksta į ekskursijas, nepraleidžia parodų ir koncertų. Visgi, nors vyresnio amžiaus žmonės, ypač miestuose, turi platų pasirinkimą, kokiose srityse galėtų geriausiai įprasminti save, … Skaityti toliau →