Kalėdinis traukinys…

„Senam, kaip ir mažam…“ kažką panašaus sako liaudies išmintis. Tas reklamuojamas „Kalėdinis traukinys“ mudviem su bičiule jau pernai nedavė ramybės: kodėl nenuvykus į sostinę, eglutės neapžiūrėjus, o paskui ir tuo stebuklingu traukiniu namo, kad ir per aplinkui, parvykus. Kaip tarėm, taip šiemet ir padarėm. Ne tokie jau čia baisūs tie mūsų metai, kad smagių norų atsisakytume. Puikiai praleidusios šventą dieną sostinėje atskubėjome į traukinių stotį dar gerokai iki traukinio išvykimo ir kaip nustebome, kad jis jau pilnutėlis, tiksliau – sausakimšas! Nė vienos laisvos vietos, tambūre ir tai jaunimo nusėsti laipteliai. Mums besiblaškant traukinys pajudėjo, ir tik tada, gerai apsidairiusios, jau supratome, kad įlipome ne į tą traukinį. Tiesa, kryptis mūsų, bet jokių kalėdinių puošmenų, dar prasčiau, kad teks judėti su daug sustojimų, o svarbiausia – stovėti. Tada jau žiūrim viena kitai į akis ir be žodžių suprantam – beprotybė kažkokia. Bičiulė dar visai neseniai po stuburo operacijos, mano kojos jau irgi per dieną pavargusios. Pagaliau nusiraminome, tikėdamosios, gal kas pakeliui išlips…
O štai ir bilietų patikrinimas… „Paklydome“, teisinamės ir slepiame savo „šventinius“ bilietus, traukiame pinigines. Palydovė nustebusi išplečia akis, paskui paprašo: „Parodykite!“ Kažką ilgai spaudo savo aparatėlyje ir galiausiai grąžindama bilietus su šypsena palinki geros kelionės. Supratusios, kad mūsų bilietai „įteisinti“, puolame nuoširdžiai dėkoti.
Tuo pat metu iš vidurio vagono pakyla jauna pora ir pasiūlo mums eiti atsisėsti. Truputėlį sutrinkame, bet nuoširdžiai raginamos priimame pasiūlymą. Ir džiaugiamės, ir nesmagu, kad per savo žioplumą pridarome kitiems nepatogumų, tad čiumpame bent jau palaikyti jaunuoliams paltus, vieni kitiems šypsomės. Ir tokia šiluma užlieja širdį, atrodo visas vagonas nušvinta, nesuprantama gerumo dvasia plinta, tarsi apgaubia čia visus esančius. Gerus dienos įspūdžius tarsi apvainikavo šie gal iš pažiūros ir nereikšmingi, bet neįtikėtinai malonūs nutikimai, lydėję ir dardant autobusu iš Kauno į Prienus.
Va taip netikėtai šilta ir miela nata prasidėjo šiemet mano Adventinė kelionė. Kelionė, įžiebusi mažytę, bet tikrą vilties kibirkštėlę, kad dar yra mumyse gerumo, supratingumo, atjautos, tik reikia tas žarijas įpūsti, saugoti, gal taip ir didesnį laužą įkursim, savo ir kitų atšalimą ir sugrubusias sielas sušildysim. Kada, jei ne dabar, belaukdami Betliejaus žvaigždės sužibėjimo, galime tikėtis pačio svarbiausio gyvenime – gėris turi nugalėti blogį. To linkėkime vieni kitiems, vildamiesi Taikos, Ramybės, Meilės ir Teisingumo Žemėje.
O aš, sulaukusi klausimų apie Kalėdinį traukinį, paslaptingai šypsodamasi atsakau – STEBUKLINGAS! Ir nemeluoju…
Stebuklingos ir jums visiems Adventinės kelionės linkėdama,
Augustina

Priminimai gruodžiui…

Nuo seno sakydavo, kad tikrasis sniegas yra tas, kuris iškrenta trečiasis, o pirmieji, mažiau ar ilgiau išsilaikę, nutirpsta. Bet šiemet jau kaip dribtelėjo tos baltumos lapkritis, tai iki šiol miškuose eglių šakos nulinkusios. „Apdraba, abdraba!“, – girdėjome iš visų pusių. Sniego patalai, aišku, ir gražu, ir gražiau skamba, bet tos ledėjančios šlabdribos ne tik medžių šakos kartais neatlaiko, bet ir elektros laidai, namų stogai. O kuo nustebins gruodis, belieka tik spėlioti, kaip ir tikėti ar netikėti senolių spėjimais: jei gruodžio naktys bus giedros ir aiškus Paukščių Takas, šaltas rūkas šį mėnesį ar sniegas Kūčių dieną, lauk gero derliaus, daug vaisių ir medaus. Todėl nors retkarčiais pakelkim akis į naktinį žvaigždėtą žiemos dangų ir tikėkim, kad išsipildys su kaupu!
Pilnatis – 5 d., delčia – 11 d., jaunatis – 20 d., priešpilnis – 27 d.
Geriausios mėnesio dienos: 3, 6, 8, 12, 22, 25, 26, 28, 30, 31.
Prasčiausios mėnesio dienos: 5, 10, 11, 15, 17, 19, 20, 21, 27.
Gruodžio 13 d. – Šv. Liucija, Šviesos diena. Pagal ją sprendžiama, kokie bus orai kitais metais: kokia bus 13-oji, toks bus ateinantis sausis, kokia 14-oji, toks ir vasaris, kokia 15-oji, toks kovas ir t.t. Gruodžio 21 – d. – žiemos saulėgrįža.
Gruodžio 24 d. – šv. Kūčios, 25–26 d. – šv. Kalėdos.

Namams…
Jūsų namai jau turi pradėti kvepėti artėjančių švenčių laukimu, o kaip to pasiekti – kiekvieno mūsų gebėjimų, nusiteikimo ir sumanumo vaisius. Puošmenų pasiūla kaip niekad didelė ir įvairi prekybos centruose, mugėse, turgeliuose. Galima, aišku, nueiti lengviausiu keliu, prisipirkti visko gatavo, bet ar rezultatas bus tas, kurio tikitės, ar namams suteiks tikros šilumos ir jaukumo?
Pasitarkite, gal verta su vaikais nueiti į rengiamas edukacijas pasimokyti ir patiems pasigaminti gražių detalių namų puošybai, tuo pačiu gerai praleisite laiką. O jeigu jau turite pakankamai jų sukaupę, pats laikas traukti jas iš lentynų, apžiūrėti, atnaujinti, nuspręsti, ką šiemet naudosite, koks bus namų papuošimo stilius, ko atsisakysite. Pirmenybę visuomet atiduokite savo šeimos tradicijai.
Puošybos variantų gali būti daugybė: nuo labai kuklių detalių iki spalvingo ir blizgančio dekoro. Tačiau prisiminkite, kad natūralios gamtiškos medžiagos buvo ir tebėra mados viršūnėje. Paskyrę valandėlę laiko pasivaikščiojimui gamtoje jų ir vėl galite įvairiausių ir gražiausių pasirinkti ir parsinešti namo: šakelės, kankorėžiai, samanėlės, žiemių puokštelės… tiks kuo puikiausiai. Duokite valią savo vaizduotei, jaunimas dar panaršys internete ir idėjas beliks tik įgyvendinti. Nepalikite to paskutinėms dienoms prieš pat šventes. Apie kai kurias gyvas puošmenas rasite čia pat skyrelyje „gėlininkams“, o adventinis vainikas tikriausiai jau rado savo vietą jūsų namuose. Belieka vakarais uždegti jame žvakes…

Sodininkui…
Sniegas ir atlydys. Iškritęs gausus pirmasis sniegas reikia tikėtis nepridarė jūsų sodui, ypač jauniems medeliams, daug žalos. Jei gruodį vėl pasikartotų toks gausus sniego iškritimas tektų apsilankyti sode, nupurtyti jį nuo liaunų vaismedžių šakelių, kad jų neišlankstytų, nenulaužtų. Nuo takelių nuvalytą sniegą sužerkite jautresniems augalams prie šaknų, apsaugosite nuo šalčių.
Labai svarbu, kad sniegas per atlydžius visiškai nenutirptų, todėl sukauptą apie medžius jį dar reikėtų suplūkti, sumindžioti. Jei po atlydžio staiga atšąla, ant dirvos paviršiaus susidaro ledo plutelė, neleidžianti orui pasiekti augalo šaknų. Atlydžio metu prabunda ir įvairiausi patogeniniai mikroorganizmai, kurių veikla gali sukelti įvairių sodo kultūrų puvinius. Atodrėkiai pavojingi ir tiems augalams, kurie yra mulčiuoti storu mulčo sluoksniu. Atšilus orui, ten gali imti vystytis įvairūs pelėsio grybai, augalai šunta. Tas pats nutinka, jei atlydys ateina tada, kai sniego paklotas labai storas. Taigi atlydžiai yra pavojingesni nei didelės šalnos, būkite budrūs, nes tuomet augalams reikia pagalbos. Per ilgesnį atlydį sušlapusius storus dangalus būtina pakeisti, kitus dangalus bent kelioms valandoms pakelti, vėdinti.
Medelių apsauga nuo saulės. Per šiltus atlydžius reikia apsaugoti medelius nuo ankstyvo pabudimo ir sulčių pajudėjimo. Apdengę medelius balta agroplėvele pristabdysite šį procesą. Didesnius uogakrūmius apkaskite sniegu, paliekite, kad susidarytų ledo plutelė, apibarstykite durpių ar pjuvenų sluoksniu. Tai neleis dirvai greitai atšilti ir augalui pabusti.
Genėjimas. Kai oro temperatūra ilgesnį laiką pliusinė ir gruodžio mėnesį galite genėti vaismedžius. Jaunų medelių vainikų formavimą geriau palikti pavasariui, o senesnių medžių aplūžužias, sergančias ar nevykusiai išsikraipiusias šakas galite išpjauti. Amžino sodininkų ginčo, kada geriau genėti vaismedžius – žiemą ar palaukti šiltų orų – tiesa yra abiejų pusėje ir abu variantai turi savo privalumų ir trūkūmų. Štai žiemą genėti mėgsta mažiau patyrę sodininkai – geriau matosi kur ir kas. Po genėjimo žiemą žymiai greičiau gyja žaizdos, palikite jas atviras. Sodo tepalo nereikia, tik labai dideliems pjūviams. Mažesnis dabar grybinių ir bakterinių ligų pavojus, nei drėgnu oru. Ir apskritai, dabar turite tam daugiau laiko, neskubėdami galite atidžiai genėti. Tik ir žiemą šį darbą darykite tik su gerai dezinfekuotais įrankiais.
Apžiūrėkite serbentų krūmus, jei pastebėsite serbentinę erkutę ir jei jos pakankamai daug, šakutes geriau išpjaukite iki pat žemės. Vasarą serbentai išaugins naujas šakas.
Vaismedžių skiepūgliai. Pasiruoškite dauginimui serbentų ūglių, vaismedžių skiepūglių, nes ramybės fazėje ruošti vienmečiai ūgliai geriausiai tinka skiepijimui. Iš jų išauginti krūmai daug atsparesni šalčiams. Suriškite ūglius (15–18 cm ilgio) į ryšulėlius ir laikykite juos rūsyje, įkastus į rupesnį drėgną smėlį arba lauke užkaskite į žvyrą ar smėlį. Didesnį ūglių kiekį galima sudėti sode ant plėvelės, pamulčiuoti pjuvenomis, durpėmis, žeme ar sniegu. Sniegui tirpstant pavasarį apipilkite pjuvenomis, durpėmis. Atsiminkite, kad didelė drėgmė ar sausas oras kenkia pumpurams.
Anksti į uogyną pasodinę auginius galite sulaukti apie 60–80 cm ilgio šakų, kurios dar kitais metais jau gali duoti ir derlių.
Lesyklėlės! Jas būtinai sutvarkykite ir pakabinkite jau dabar. Per žiemą paukšteliai pripras viešėti sodyboje, o pavasarį atsidėkodami sules ir taip sunaikins daugybę kenkėjų. Tik pasirūpinkite, kad jos nebūtų tuščios – įberkite moliūgų ir saulėgrąžų sėklų, grūdų, sausų uogų ir kt.
Palesinę paukštelius pasivaikščiokite po sodą, atidžiai apžiūrėkite vaismedžius, nuimkite nuo jų voratinklinių erkučių kokonus, nuskinkite likusius kaboti mumifikuotus vaisius bei lapus. Juose gali žiemoti daugelis augalų kenkėjų.
Sodininkų pasididžiavimas – jei ant šventinio stalo puikuosis jūsų pačių užauginti vaisiai, gal ir riešutai. Pasidalinkite šiomis gėrybėmis su draugais, pradžiuginkite juos!

Daržininkui…
Šiltnamis žiemą. Kai žiema šiltesnė, sandariuose šiltnamiuose gruntas ne visuomet įšala ir kyla pavojus, kad įšals gal tik pakraščiai ir tuomet susidarys palankios sąlygos veistis patogeniniams grybeliams, puikiai žiemos kenkėjai. Kuo šiltnamis sandaresnis, tuo didesnis susidaro temperatūrų skirtumas, kaupiasi kondensatas. Uždarame šiltnamyje, nesant visavertės oro cirkuliacijos, rūgštėja ir paviršinis dirvos sluoksnis. Todėl tokį šiltnamį laikykite atvirą. Atminkite, kad, pav., voratinklinės erkutės yra atsparios šalčiui, jomis atsikratyti reikia net – 30 OC šalčio. Norint atsikratyti baltasparnių, užtenka šiltnamį palaikyti atidarytą kokią savaitę, kai temperatūra – 15 OC.
Tačiau jei jūsų šiltnamis be tvirtų pamatų ir vėjuotoje vietoje, ant kalvelės, laikyti jį atvirą gana pavojinga. Kenkėjus tuomet teks naikinti jau kitomis priemonėmis. Svarbu, kad per žiemą neišsikraipytų statinio konstrukcijos, o kartais vėjo sūkuriai net išlupa statinį iš žemės.
Jei jūsų šiltnamis arti namų, atverkite jį kokiai savaitei ar trims, kai nėra didelių vėjų ir paspaudžia stipresni šalčiai. Galime palikti atviras orlaides, o duris sandariai uždaryti.
Kaskite krienus. Šventėms jų tikrai prireiks. Žemė dar neįšalusi, lengvai tą padarysite. Tačiau verta atminti, kad krienai ne tik vertinga daržovė, bet ir augalai, kurie gana sparčiai plinta į šonus ir gali virsti net piktžolėmis. Kasdami krienus kruopščiai išrinkite net ir smulkiausius šaknų gabalėlius. Norėdami išnaikinti labai išplitusias krienų šaknis, pasinaudokite liaudiška patirtimi: dalį šaknies nupjaukite su lapais, o žaizdą pabarstykite druska. Iki pavasario turėtų šaknis sunykti.
Kopūstų derlius. Kad ir koks geras jis būtų, daržininkams ne visuomet pavyksta išsaugoti jų derlių. Iš išorės gerai atrodančią kopūsto gūžę perpjovus pasimato tamsūs supuvę lapai, skleidžiantys nemalonų kvapą. Dažniausiai derlius nesilaiko gerai, jei prieš nuėmimą jos buvo apšalusios, o vėliau atšilo – vidinė kopūsto gūžės dalis „dūsta“. Jas galima išgelbėti tiesiog pradurstant, ir palaipsniui atšildant. Ilgam laikymui jau nelabai tiks. Juodi taškeliai ant kopūstų lapų taip pat yra fiziologinė liga, kuri gali pažeisti gūžes, jei jos bus laikomos žemesnėje nei 1laipsnio C temperatūroje ir prastai vėdinamoje patalpoje. Kopūstų gūžės reikia laikyti laisvai, viena eile lentynoje ar pakabintas už vaiskočių. Kopūstų galvas gali pažeisti ir infekcinis galvų puvimas, prasidedantis nuo vaiskočių – bakteriozė, o priežastis – glaudžiai sudėtos gūžės, šiluma. Dažnai pradeda gesti ir tas derlius, jei kopūstai buvo gausiai tręšiami azotinėmis trąšomis.
Geriausia išeitis – kuo daugiau vartoti, raugti, arba – dalintis! Daržininkui irgi nereikėtų skubėti pirkti draugams menkaverčių kalėdinių dovanėlių – vienas kitas stiklainėlis paruoštų daržovių, o gal mažas jų krepšelis tikrai pradžiugins tuos, kurių daržas – prekybos centro lentynos.

Gėlininkui…
Kalėdinis plokštenis. Šiemet socialiniuose tinkluose daugelis dalinosi nuotraukomis daug anksčiau pražydusiu plokšteniu, gailėjosi, kad gal nesulauks švenčių. Nieko nepadarysi, gamta turi savo dėsnius. Paprastai jis ir žydi nuo rudens iki sausio. Tačiau gal nežinojote, kad šį kaktusą galite lengvai pasidauginti visus metus. Taigi gera proga „nugvelbti“ šakelę jums patikusio net ir žydinčio šio augalo, tik tuomet jau reikia nuskinti visus žiedus ir pumpurus. Pjaukite vienmetes ar dvimetes šakeles, apie parą laikykite sausai, apdžiovinkite, o tada šakelių galus įspauskite į apydrėgnę žemę (apie 1 cm) ir pritvirtinkite – prispauskite akmenuku ar pririškite prie įsmeigto kuoliuko. Žemės sudėtis geriausia – pusė smėlio, pusė kambarinių augalų žemės. Kad tokiu metų laiku šakelės geriau įsišaknytų, laikykite šviesioje vietoje. Šaknys išaugs per 3–12 savaičių. Tada jau galėsite sodinti į atskirą vazoną. Persodindami saugokite šaknis ir žiūrėkite, kad žemės lygis būtų toks pat, kaip ankstesniame vazone.
Jei jau turite plokštenį ir jis kažkodėl streikuoja, nesiruošia žydėti, pamėginkite jį „pabudinti“ apipurkšdami mielių tirpalu. Mielės turi B grupės vitaminų ir amino rūgščių, mikroelementų, kurie veikia pumpurų formavimąsi. Taip pat aktyvina naudingą dirvožemio mikroflorą, kuri pagerina kambarinių augalų maistinių medžiagų įsisavinimą. Tirpalą ruoškite taip: Į 100 ml šilto vandens dėkite 1 šaukštelį sausų mielių, 0,5 šaukštelio cukraus mielėms aktyvuoti. Ištirpinkite viską ir palikite 10–15 min., kol ant paviršiaus pasirodys putos. Supilkite į purkštuvą ir nupukškite augalą. Kartokite tai kas savaitę, geriausiai anksti ryte. Po 14–24 dienų turėtų pradėti atsirasti pumpurai.
Žydintis plokštenis savo rausvais, violetiniais, baltais ar raudonais žiedais kalėdinei puošybai suteikia spalvų ir gyvumo, padeda sukurti šventinę nuotaiką. Tik nepersistenkite ir šiuo metu jo neperlaistykite – naudokite drungną vandenį ir po nedaug.
Kalėdų žvaigždė – puošnioji karpažolė, arba kaip esame ją įpratę vadinti puansetija, tikriausiai vėl atkeliaus šventėms į mūsų namus: gausime dovanų, o gal ir patys neiškentėsime nenusipirkę vieno kito vazonėlio. Jų pasiūla vis didesnė, įvairesnė. Populiariausia per šventes išlieka ‚Premium Red‘, raudonais pažiedlapiais pasipuošusi ir gelsvai žalsva širdele karpažolė. Kiek ryškesnių raudonų netgi bordo spalvų yra ‚Cortez Burgundy‘. Kita ‚Cortez Red‘ veislė populiari dėl savo purpurinių pažiedlapių, paženklintų žalsvais taškeliais, juostelėmis ar dėmėmis. Romantikai pamėgo ‚Sonora White‘ ir ‚Infinity White‘ rūšį. Jų pažiedlapiai žydėjimo metu būna balsvi, o lapai – dramblio kaulo spalvos. Rožinius, su balsvu atspalviu pažiedlapius augina ‚Sonora Marble‘. Apatiniai lapai išlieka žali.Nuo kitų puansetijų labai skiriasi „Winter Blush Marble“ rūšis. Jos lapai rožiniai, kraštus puošia dramblio kaulo ar sniego baltumo spalva. Labai graži „Polar Bear“ rūšis, formuojanti žalsvas širdeles, taip pat „Da Vinci“, kurios rožinius žiedlapius puošia įvairūs taškeliai, dėmelės. Neįprasta ir ryški yra „Strawbery and Cream“rūšis – žydi violetiniais žiedlapiais su baltais kraštais. Pasirinkimas tikrai didelis, o legendomis apipintas augalas neišeina iš mados, per šventes net randa garbingą vietą ant stalo. Pagal Feng šui – tai stiprios šeimos talismanas, suteikiantis energijos, harmonizuojantis aplinką, sukuriantis pozityvią energiją. Paprastai puansetija tikrai suteikia estetinio pasitenkinimo, dvasinės ramybės būseną. Laikykite jas bendrame kambaryje, šviesioje, erdvioje patalpoje.
Dovanodami šiuos augalus perspėkite, kad jie kartais sukelia alergiją, todėl persodinant ir prižiūrint reikėtų mūvėti pirštines.

Bitininkui…
Ramybė. Šiemet bitininkai dar net lapkritį saulėtomis dienomis pastebėdavo skraidančių savo bitelių. Gal jau dabar bus nurimusios, savo kamuoliukuose besišildančios. Todėl joms visai nepatiks, jei mėginsite trikdyti jų ramybę, sumanysite tikrinti avilius. Apžiūrėkite, gal kokie aukšti žolės stagarai ar medžio šaka brūžinasi į avilį ir kelią triukšmą. Sklindant pašaliniams garsams bitės paprastai suvartoja daugiau maisto.
Avilių priežiūra. Jau laikas uždengti avilių lakas eglišakėmis. Jomis bitininkai pridengia ir bedugnių avilių apačią, kad apsaugotų nuo užpustymo, paukščių landžiojimo. Kartais jie, ieškodami išmestų bičių, gudrauja, kokia zylutė ima stuksenti į avilį, o išlindusią pasidairyti bitelę ir sulesa. Eglišakių kvapas atbaido ir peles, kurios bando kišti nosį į grotelėmis neuždarytas lakas. Jei sinoptikai nepranašauja didelių šalčių, kamšų avilio šonuose dar nedėkite.
Inventorius. Labai tinkamas metas tvarkyti inventorių, gaminti naujus ir dezinfekuoti senus avilius, rėmelius, bitides. Gal apskritai laikas įsigyti kokio naujo inventoriaus. Pavartykite ir jums skirtą literatūrą, gal kokių naujų idėjų aptiksite.
Bičiulystė. Artėja Kalėdos, taigi kam jau kam, o bitininkui tai tikrai nereikia sukti galvos dėl dovanų. Kas gali būti geriau už mažytį šiųmečio medaus stiklainėlį… O jei dar su gražiu palinkėjimu, originalia etikete – dvigubas džiaugsmas!