Gegužė, ne tik cibulinis…

Jau po truputėlį rimsta mūsų sujaudintos širdys ir protas – toks sumišęs nuo gražiausių šventinių įspūdžių ir sujaudintas dėl didelių netekčių. Ne, gedulas neaptemdė nei proto, nei širdies, tik didžiulis ir keistai šviesus liūdesys apgobė mūsų dienas – iškeliavo į savo Tėvo namus popiežius Pranciškus, mus paliko šviesaus atminimo žmogus, kunigas Antanas Saulaitis. Tai tarsi atsisveikinimai su mūsų šeimos artimiausiais žmonėmis, kuriuos pažinojome, sekėme jų darbus, mokėmės gyvenimo tiesų ir išminties. Mokėmės, kaip reikia netausoti savęs ir padaryti viską, kad pasaulis būtų gražesnis, sveikesnis, saugesnis ir mums, ir visai žmonijai. Kiek to išmokome, žinome tik mes patys.
Štai tik atšventėme Motinos dieną. Mes, vyresnieji, dažniau sakome paminėjome, nes savo brangiausias jau lankome kapeliuose. Ir mūsų dovanos kuklios: gėlės žiedas, žvakelė… Dar atmintis.
Jaunimas lekia lankyti savųjų, vežasi anūkus, proanūkius parodyti ir žino, kad mamos apsidžiaugs, vaišėmis lietuviškai gausiai nukraus stalus, bus laimingos sulaukusios gal ir ne tokių dažnų svečių. Štai ir išsprūdo netyčia žodis svečiai – taigi vaikai parvažiuoja! Ir tie parvažiavimai visų skirtingi. Taip jautriai ir atsakingai reikėtų susitikus pažiūrėti joms į akis – ar tikrai laimingos, ar sveikos, ar tik susitempusios ir pasipuošusios belaukdamos, kad neišsiduotų dėl savo padidėjančių negalių? Tarp tų vaišių ir linksmybių apsilankius taip svarbu rasti minutėlę kitą ramiam pokalbiui, atsivėrimui. O gal ir kokią talką, kuri visiems besidarbuojant neprailgtų, o tėvus pradžiugintų, surengti – lysvelę sukasti, malkas sukrauti, dar kokį darbelį, jaunų jėgų reikalaujantį, nudirbti. „Mama, atsimenu, taip atsargiai sako kartą sūnus, bet kiek čia už tų tavo užuolaidų voratinklių…?“ Nusijuokiau: „Mes taip aukštai nežiūrime, tik sau po kojom, kad neapvirstume. Čiupk siurblį, ko lauki?“ Pajuokavom, sutvarkėm.
Kai pagauti azarto puoselėjame be galo, be krašto savo namus, sodą, sodybas, sakytume, taip pat darome tuos gerus darbus – gražiname aplinką, kuriame jaukumą, rūpinamės poilsiu. Bet kaip dažnai tai pavirsta į lenktynes ar tiesiog nuolatinį rūpestį, naštą, nebeleidžiantį net patiems visu tuo pasidžiaugti, pailsėti. Taigi nedejuokime, kad paskutinis pavasario mėnuo prabėga taip greitai, kad niekaip nespėji juo pasidžiaugti, to viso grožio pamatyti. Gegužė – ne vien rūpestis laiku pasodinti svogūnus. Tai atostogos mūsų širdžiai ir sielai, kai net nereikia niekur skristi, važiuoti, o tik išeiti pasivaikščioti, ar dar paprasčiau – prisėsti su puodeliu kvapnios arbatos ant suolelio ir panirti į mus supančią žiedų, kvapų ir balsų karalystę.
Gražių likusių pavasario dienų!
Augustina

Priminimai gegužei…

Ne veltui prieš mėnesį kalbėjome, kad neverta susigundyti ankstyvais gražiais orais, gali viskas apsiversti aukštyn kojomis. Ir tai pasitvirtino – stiprios šalnos, iškritusi gausi kruša pridarė didelių nuostolių. Ne vienas paskubėjęs turėjo kraustytis nakvynei į sodą, kad galėtų „sargauti“ ir išsaugoti nešildomuose šiltnamiuose jau įkurdintus pomidorus ar kitus augalus. „Žydi ieva, atneša šaltį“, sakydavo senoliai, o tos ievos šiemet pražydo kaip niekad anksti… Dabar pasekime, kada sužydės šermukšnis – jei pirmiau nei alyvos, laukim darganotų ir šaltų orų. O šalta ir vėjuota gegužė, sako, derliui į naudą.
Priešpilnis – gegužės 4 d., pilnatis – 12 d., delčia – 20 d., jaunatis – 27 d.
Geriausios mėnesio dienos: 3, 5, 13, 14, 18, 21, 22, 23, 30.
Prasčiausios mėnesio dienos: 1, 4, 8, 11, 12, 15, 16, 20, 26, 28.
Gegužės 8 d. – Šv. Stanislovas, Cibulinis, 15 d. – Šv. Izidorius Artojas, Sėjos pabaigos diena.

Sodininkui…
Vaismedžių tręšimas. Pavasarį vaismedžių gyvenimas labai aktyvus ir už visa tai atsakingas yra azotas. Juo patręšti buvo būtina jau rudenį, ir jei tai padarėte – puiku. Tačiau ir sniegas, ir pavasario lietūs išplauna didžiąją dalį naudingų medžiagų į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Todėl pavasarį patartina pasirūpinti azoto papildymu. Karbamidas šiuo atveju yra geras azoto šaltinis – gerai tirpsta vandenyje, puikiai laikosi dirvožemyje, ne taip lengvai išplaunamas. Jei sodo dirvožemis lengvas ir smėlingas, tai ypač aktualu. Vasaros pradžioje jau aktyviai formuojasi vaisiai, kiek vėliau ankstyvieji ima birti, todėl augalas turi sustabdyti ūglių augimą, pradėti ruoštis naujų žiedpumpurių formavimuisi. Todėl iki vėlyvo rudens dar bent tris kartus spėsite patręšti obelis ir kriaušes.
Atsiminkite, kad šiems vaismedžiams yra būtinas fosforas – dėl greitesnio sumedėjimo. Kalis – skatina cukraus sintezę, kuris yra natūralus antifrizas. Cukrus apsaugo augalo ląsteles nuo šalčio pažeidimų, suteikia vaisiams saldumo, gražią spalvą. Kalcis apsaugos vaisius nuo dėmėtumo, sustiprins vaisių odelę, jie geriau laikysis, bus mažiau pažeidžiami vaisėdžių, vaisių puvinio, širšių graužimo. Taip pat trąšose gali būti šiek tiek azoto ( pav., 20 proc. kalio ir 10 proc. azoto). Kuo vėliau vasarą tręšite, tuo mažiau turėtų būti azoto. Kalcio preparatus ( geras jo šaltinis yra kalcio salietra) naudokite atskirai!
Svarbu prisiminti – trąšas geriausia įterpti vakare, kai oro temperatūra jau ne aukštesnė nei 22 laipsniai, nes tokiu metu lapai aktyviausiai pasisavina maistines medžiagas. Įterptos trąšos jau po kelių dienų pradeda aktyviai dalyvauti augalo biocheminiuose procesuose.
Ir vėl – genėjimas? Gal kiek vėliau… Jis labai svarbus formuojant dekoratyvinių krūmų žydėjimą, suteikiant jiems formą. Tačiau verta žinoti, kad yra augalų, kurių dabar geriau neliesti. Pavyzdžiui, raugerškį, kuris žydi gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, geriau genėti rudenį. Tuomet reikėtų išpjauti sutankėjusias šakas, kitas – patrumpinti. Tas pats sakoma apie lanksvas, kurios žydi panašiu metu. Žiediniai jų pumpurai formuojasi ant pernykščių ūglių, tad juos išgenėję, prarandame daug grožio. Reikėtų palaukti, kol nužydės. Dabar gražiai geltonuojančias forsitijas taip pat genėkite po žydėjimo. Jų ūglius tada patrumpinkite trečdaliu. Išretinkite, pašalinkite labai senas šakas. Po žydėjimo sodininkai šalina ir peržydėjusius jazminų žiedynus, retina šakas.

Daržininkui…
Agurkų ir pomidorų kaimynystė. Kiek besistengtų specialistai aiškinti, kad šios dvi daržovės nedera auginti šalia viena kitos, nedideliuose šiltnamiuose kaip taisyklė jie auginami kartu. Todėl, jeigu jau nėra kitos išeities, patariama nors polietileno plėvelės pertvara perskirti jį, kad būtų galima sudaryti nors šiek tiek skirtingas sąlygas. Atsiminkite, kad pomidorai mėgsta augti vėsiau, sausiau, gerai vėdinamoje patalpoje. O agurkams patinka didesnė drėgmė ir šiluma. Jei turite kelis mažesnius šiltnamiukus, paprastai viename nuo ankstyvo pavasario auginami daigai, paskui pomidorai. O kitame – ridikėliai, salotos, špinatai, ankstyvieji laiškiniai svogūnėliai, o tuomet jau ir agurkai. Nepamirškite, kad po kiekvienos kultūros dirvožemį reikėtų patręšti.
Sėklų atsargos, jų daigumas. Azartiškiems daržininkams sunkios dienos – tiesiog sunku praeiti pro sėklų lentynas: atrodo, kad nusipirksi tą gražų spalvotą pakelį, jau ir turi lyg užaugintą! O peržiūrėjus jų ankstesnes atsargas tiesiog suima liūdesys, nes jos vis kaupiasi ir kaupiasi. Todėl verta prisiminti, kad mažiau yra daugiau, arba tiesiog logiškai pamąstyti, kiek ir ko reikia, kiek turite vietos. Apie sėklų daigumą esame daug kalbėję, tačiau dėmesį spaudoje patraukė vienas senoviškas, gal kiek pamirštas daržininkės pastebėjimas. Ji primena, kad reikėtų sėklas suberti į pasūdytą vandenį (stiklinei vandens – šaukštelis druskos). Druską išmaišyti, kiek palaukti ir suberti sėklas. Jei sėklos išplaukia į paviršių, sakoma, galima drąsiai išmesti, jei nusėda, dar tinkamos sėti. Po to sėklas reikia perplauti, išdžiovinti. Paprasta? Gal verta mėginti ir pasitikėti.
Išgirtoji natūrali trąša – mėšlas. Atsargiai! Tikriausiai pastebėjote, kad dažnai yra perspėjama nenaudoti šviežio mėšlo. Ir tai yra tiesa, nes geriausiai jis tinka augalams, kai būna kompostuotas. Tuomet jis puikiai papildo dirvą organinėmis medžiagomis, mikroelementais, pagerina dirvos struktūrą. Tačiau ne visiems augalams ir ne visoks jis apskritai vienodai tinka. Atsargiausiai reikia naudoti kiaulių mėšlą, nes jis yra labai riebus, yra lėtai, turi daug azoto, bet mažai kitų elementų. Tinkamas jis bent po metų kompostavimo vaismedžiams ir dekoratyviniams augalams, bet tik ne daržovėms!
Paukščių mėšlas, turintis daug azoto, kalio ir fosforo, taip pat netinka šviežias, nudegina augalus. Jį reikėtų naudoti skystą, atskiestą vandeniu (1:10) ir kelias dienas palaikytą. Jis labai gerai skatina augimą, tinka paprikoms, pomidorams, po nedaug ir lapinėms daržovėms. Taip pat gėlėms, uogakrūmiams.
Populiariausias būtų karvės mėšlas, nes tinka daugeliui augalų, o jo sudėtis gerai subalansuota. Yra jis lėtai, kartu saugo dirvos drėgnumą. Jis, kaip ir kiti, geriausias yra kompostuotas. Šviežias gali užrūgštinti dirvą, užnešti jame esančių piktžolių sėklų. Tinka daržovėms, bulvėms, vaismedžiams, uogakrūmiams. Yra puikus komposto priedas.
Arklių mėšlą galima ir šviežią įmaišyti į kompostą, bet geriau, kaip ir kitus, naudoti perpuvusį. Skaidosi jis gana greitai, yra purus, todėl tinka sunkesnėms dirvoms. Pavasarį kai kurie daržininkai naudoja šiltnamiuose kaip šildantį substratą. Juo tinka tręšti daržoves, labai mėgsta pomidorai, cukinijos, agurkai.
Nepamirškite, kad daržovėms puikiai tiks ir avių bei ožkų mėšlas. Turėkite galvoje, kad jame daug azoto ir kalio – tiks kopūstams, pomidorams, net lapinėms daržovėms, taip pat uogakrūmiams, vaiskrūmiams. Maišykite su kompostu, durpėmis, kad nebūtų per stipru.
Ir rūgštynėms reikia trupučio dėmesio. Paprastai jos metai iš metų auga kokiame atokiame daržo kampe. Tačiau verta šiai puikiai daržovei skirti ir kiek geresnės, saulėtos pietų ar pietryčių vietos ar šlaito, kur pavasarį greičiausiai nutirpsta sniegas. Labiausiai mėgsta neutralią dirvą, drėgną priemolį, gerą derlingą dirvožemį. Lapams augti ypač reikia azoto. Skurdžioje žemėje augusios rūgštynės paprasčiausiai bus neskanios, o pavėsyje – turės mažai lapų ir vitaminų. Joms žemę geriausia paruošti jau rudenį, sėti anksti pavasarį. Tačiau tą daryti galite ir dabar, ir visą vasarą. Tik derliaus teks palaukti. Užtikrinkite, kad dirvoje nebūtų piktžolių, vėliau sunku jas bus išnaikinti. Sėkite eilutėmis, palikite 25–30 cm tarpelius, berkite sėklas 2–3 cm gylyje. Sodinukus vėliau paretinkite, lapai bus sodresni, vešlesni. Reguliariai ravėkite, laistykite ir tręškite.
Rūgštynių yra įvairių gerų veislių, tad neskubėkite sėti pirmų papuolusių. Atkreipkite dėmesį į keletą selekcininkų išvestų – tai skanios, tinkamos valgyti šviežios, dėti į sriubas, kitus patiekalus bei konservuoti. ‘Bellevite’ yra labai produktyvi vidutinio ankstyvumo veislė, ją galima sėti labai anksti, esant 6 OC. ‘Lyonski’ – ankstyva, 14 cm ilgio lapais, kurie ilgai neperauga, o nupjovus greitai atauga. ‚Spinatskebenes‘ – ankstyva, dideliais žaliais lapais, greitai auganti veislė. Turi mažai oksalo rūgšties, patinka tiems, kuriems rūgštynės per rūgščios. ‚Bloody Dock‘ – dekoratyvios valgomos rūgštynės. Tinka salotoms, sriuboms. Gražiai atrodo pasodintos ir gėlyno zonoje, gerai auga pavėsyje, vazonuose.

Gėlininkui…
Narenis. Velykinis kaktusas. Gamtoje jau taip sutvarkyta, kad kiekvienai šventei pražysta po kažkokį augalą. Velykų laikotarpiui ji padovanojo mums narenį arba, kaip dabar vadiname, Velykinį kaktusą. Labai dažnai mes jį sumaišome su Kalėdiniu kaktusu, nors skiriasi ir žiedų, ir ūglių forma, ir žydėjimo laikas. Todėl jeigu jums jis sužydėjo šio pavasario šventėms, būkit tikri, tai narenis, ir nemėginkit jo „prievartauti“ žydėti dar kartą per Kalėdas. Žydės, jeigu vėliau prabudo, jis dar visą gegužę. Svarbu šią nuostabią, nors ir nereiklią gėlę, dovanojančią mums didžiulius nuostabius žiedus, tinkamai prižiūrėti. Jam patinka šviesi vieta, bet ne tiesioginiai saulės spinduliai. Labai svarbus yra laistymas – patinka minkštas kambario temperatūros vanduo. Laistyti, ypač žydėjimo metu reikia dažniau, kad žemė nuolat būtų drėgna, bet svarbu neperlieti, kitaip pradės pūti. Tręškite augalą vegetacijos metu nuo vasario iki spalio kas dvi savaites. Ramybė šiam kaktusui reikalinga bent šešias savaites – nuo lapkričio iki sausio. Tada laikome vėsiau (10–15 OC) Nustojame tręšti, laistome minimaliai. Kai pasirodo pirmieji pumpurai, didiname laistymą, šilumą. Savo žiedų gausa ir grožiu narenis gali jus tiesiog pritrenkti, todėl būkite kantrūs, atidūs jam ramybės metu, o per žydėjimą neatitrauksite akių iš nuostabos.
Darželio mados ir tradicijos. Apie tas madas nuolat pakalbame metų pradžioje, tačiau tikriausiai sutiksite, kad daugeliui prie širdies yra tai, ką patys mėgstate, ar tiesiog saugote šeimos tradicijas, ypač senose sodybose. Daugiametės jau bunda, žydi, dar kitos laukia savo eilės. O štai su vasarinėmis gėlėmis galime labiau padžiazuoti: žiūrėk, vienais metais vazonus ir lovelius „užgyvena“ našlaitės, kitais surfinijos, dar kitais – serenčiukai ar pelargonijos. Kartais įsileidžiame pamainymui visai naujų augalų, o pasiilgę ir vėl grįžtame prie senoviškų, įprastų. Nevaržykite savęs, pasiduokite nuotaikai.
Dabar labai raginama išnaudoti pomedžius. Čia tinka labiau daugiamečiai, kiek mažiau – vienmečiai vasariniai augalai. Plačiau apie tai reikėtų kalbėti rudenį, bet, va, daugelis, norėdami darželiuose atlaisvinti vietos, tiesiog išmeta melsves (Hosta). Tikrai dar pats laikas priglausti jas po medžiais ir melsvės atsidėkodamos jūsų tikrai nenuvils. Jei nepagailėsite joms vandens, jos ir čia vešėte vešės. Nenuvils ir mažosios žiemės (Vinca minor). Jos dar apsaugos dirvą ir nuo erozijos.Tik augalus sodinkite bent 50 cm nuo kamieno. Pradžioje iš vasarinių pamėginkite pasodinti nasturtų, serenčių ar kitų paprastų gėlių. O jei susidomėsite, tai tinkamai iš anksto paruošę po medžiais (ne visais!) dirvą, galėsite įveisti įspūdingus derinius.
Vysta kambarinės gėlės, gelsta lapai? Tai signalas jums, kad augalui kažko trūksta, jam sunku prisiderinti prie naujų sąlygų. Tai gali būti netinkamas laistymas, medžiagų trūkumas ar ligos, prastas vanduo, netinkama žemė ar trąšos. Rudi lapų galiukai įspėja apie perdžiūvusias augalo šaknis, susisukę lapai – oro kambaryje sausumą. Daugybė priežasčių gali pakenkti pavasarį kambariniam augalui – įvertinkit atidžiai jo būklę, tuo labiau neskubėkite išnešti prie konteinerio. Paieškoję informacijos internete ar pasklaidę specialios literatūros tikrai atrasite priežastį. Nes ir universalios trąšos, ir kiti dalykai netinka visoms gėlėms vienodai.
Tas kambarines gėles, kurias išsiųsite atostogauti į terasas, balkonus ar darželius, atsargiai pratinkite prie vėsesnio oro.