Linksmintis, šėlti ar… siautėti?

Nežinau, tikriausiai turėčiau Jūsų visų iš karto atsiprašyti, kad šį gražų, pirmąjį ir džiaugsmingąjį vasaros mėnesį imsiu kalbėti apie ne visai malonius dalykus. Tiesiog pastaruoju metu skaudi patirtis neduoda ramybės, niekaip neišeina iš galvos. Kiekvieną kartą važiuodama su reikalais plentu pro tą vietą, kurioje dabar matau vis uždegtą pakelėje žvakutę ir pamerktų šviežių gėlių, atsimenu ir tą dieną, kai atsitiko nelaimė. Mokyklose tądien buvo švenčiamas paskutinis skambutis, o man teko su reikalais nukakti į didmiestį. Pamenu, net susigūžiau, kai mūsų troleibusą aplenkė virtinė nežmoniškai greitai lekiančių lengvų automobilių – vairuotojai signalizavo, pro atidarytus langus tiesiog persisvėrusios merginos mojavo, šaukė, draikėsi. Dar pamėginau perskaityti ir dažais ištepliotus užrašus ant mašinų šonų. Iš jų ir supratau – abiturientai švenčia mokslo pabaigą, linksminasi. Tik tas jų linksmumas visai manęs neužkrėtė, greičiau vertė susigūžti ir sunerimti: „Neduokdie, kad neprisišauktų nelaimės“. Susižvalgėme ir su kitu keleiviu, tas tik papurtė galvą, mostelėjo ranka ir nusisuko.
O jau po kelių valandų, grįžtant namo, užmiestyje, teko daryti lankstą, nes policija buvo užtvėrusi kelią: priekyje didžiulis susigrūdimas, stovėjo greitosios pagalbos mašinos, matėsi nuvirtę motociklai. Pavakariais internete pasirodė jau ir pirma informacija apie nelaimę. Nenoriu smulkiai kartoti kas ir kaip. Būtų labai skaudu ir liūdna. Tik pasakysiu – žuvo abiturientas. Kitą rytą statistika buvo dar negailestingesnė: Lietuvoje tokių nelaimių – ne viena.
Bėga dienos, o pamiršti tų įvykių niekaip negaliu. Mintimis nusikėliau į savo jau taip seniai švęstą tą mokyklinę šventę. Atsimenu, po mokyklos visu būriu patraukėm į mišką, nešėmės užkandžių, tempėmės akordeoną. Buvo pats pakalnučių žydėjimo metas! Prisiskynėm puokštelių… Visai neseniai senoje knygoje radau tarp lapų keletą sudžiovintų, įtariau, kad jos nuo tada.“ Ech, kokia nuobodybė, kokia seniena tokie prisiminimai,“ – tikrai pasakytų tos, besiplaikstančiomis garbanomis merginos. Pati žinau ir puikiai suprantu. Bet nejaugi viskas taip negrįžtamai pasikeitė, nejaugi neliko nė krislelio romantikos?
Atsakymą radau jau po keletos dienų, kai vėl tame visagaliame internete išplito vaizdas iš vieno rajono mokyklos, kurioje, pasirodo, abiturientai tradiciškai tądien šoka, tiesiog su mokytojų pagalba surengia šokių šventę. Žiūrėjau ir žiūrėjau į besisukančias poras, į pasipuošusias įvairiomis suknelėmis merginas, pasitempusius vaikinus, į besikeičiantį šokių ritmą mokyklos aikštėje. Nejaugi? Ir tai šiais moderniais laikais? Sunku patikėti, bet tai tiesa. Tokia mokyklos tradicija. Kas ją sugalvojo? Mokytojai, patys vaikai?
Kaip ten bebūtų, romantikų yra ir bus visais laikais. Duokdie, kad jų kuo daugiau būtų puoselėjant mokyklos baigimo išleistuves, gražias Joninių, Rasos šventės tradicijas. Reikėtų gerai pagalvoti ir kaip mes patys ruošiamės jas švęsti. Tegul saugiai dega laužai, iki paryčių skamba dainos, tegul gražiai linksminasi tas mūsų jaunimėlis. Tegul gražiai šėlioja…
Smagios ir saugios vasaros linkėdama,
Augustina

Priminimai birželiui…

Pagaliau… gal jau tikrai vasara? Nors pavėsingose vietose gali pamatyti tebežydinčių kaštonų, kurie prieš pusantro mėnesio sukrovę žiedus dar iki šiol stovi iškėlę baltas žvakes, lyg užsikonservavę. Pamažu atsigauna įvairūs medeliai ir kiti daugiamečiai augalai, nukentėję nuo didelių šio pavasario šalnų. Prasideda gėlynų žydėjimo fiesta! Tai kokia bus ta vasara – nenuspėsim, bet mėgaukimės kiekviena diena – ar lietus ar giedra, ar vėjas ar saulė… O senoliai sakydavo, kad ką birželis pašlaksto, tą ir palaimina, o sausas nemielas, bet šlapias kluoną ištuština. Visko gamtai reikia, visko bus. Vasarokim ir darbuokimės!
Priešpilnis – birželio 3 d., pilnatis – 11 d., delčia – 18 d., jaunatis – 25 d.
Geriausios mėnesio dienos: 1, 6, 14, 17, 23, 27, 28, 30.
Prasčiausios mėnesio dienos: 3, 4, 7, 9, 11, 12, 19, 25.
Birželio 8 d. – Sekminės, 13 d. – Šv. Antanas, Šienapjūtės pradžia, birželio 21 – Vasaros saulėgrįža, 24 – Joninės, Rasos šventė, Kupolinės, 29 – Šv. Petras ir Povilas.

Sodininkui…
Sodo erdvės. Birželis – puikus vasaros laikas poilsiauti sode. Ypač birželį yra daug progų pabūti su draugais ir artimaisiais gamtoje, pasimėgauti ramiais vakarais, užkurti kepsninę ar laužą. Dabar geras laikas įvertinti, ar tokiam poilsiui patogios sodo erdvės, ar yra vietos lauko baldams, ar turite jaukų kampelį paskaityti knygą, ar yra kur pažaisti ant vejos vaikams. Atidžiai stebėkite ir kritiškai įvertinkite aplinką. Gal kažką dar šiemet pavyks ištaisyti, o gal liks kitų metų planams. Nepamirškime, kad sodas, ne vien darbui ir derliui auginti skirtas.
Yra ir darbų. Šį mėnesį aktyviai vystosi visi vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Norint pagreitinti šį procesą reikia augalus patręšti mineralinėmis ar organinėmis trąšomis. Jeigu lapai gelsta, o ūglių augimas susilpnėja, būtina naudoti azotines trąšas. Tiesa, kol vaismedžių ūgliai dar nesumedėjo, išlaužkite tuos, kurie itin sutankina lają. Žaizdos greitai užgis. Šį mėnesį, palaisčius medžius, pomedžiai mulčiuojami durpėmis, perpuvusiu mėšlu, kompostu, nušienauta žole. Nuolat naikinkite piktžoles.
Kenkėjai. Kol formuojasi vaisiai, kovai su ligomis ir kenkėjais geriau nenaudokite cheminių preparatų. Keiskite juos tabako, česnako, svogūnų lukštų antpilais ir kitokiomis natūraliomis priemonėmis. Su skraidančiais vabzdžiais efektyviai susidoroti padeda purškiami garstyčių, kiečių, pomidorų lapų ir kitokie antpilai. Ant medžių kamienų jau galima tvirtinti juostas gaudykles, į kurias įšliaužia kenkėjai. Juostų galite pasigaminti patys, iš gofruoto kartono, kelių standaus popieriaus sluoksnių ar maišinės medžiagos. Jų plotis – 15–20 cm. Iš išorės ant juostos užtepkite lipnaus porą mėnesių neišdžiūstančio tirpalo.
Pavasarį ant medžių žaizdų užteptas sodo tepalas gali aptrupėti, sutrūkinėti, todėl aptepkite iš naujo tas vietas, kad nepatektų infekcija. Mėnesio pabaigoje stebėkite, jei tarp krūmo ar vaismedžio šakų pamatysite pageltusių ar sudžiūvusių lapų, tai rodys, kad šaka tikriausiai pažeista. Nupjaukite ją iki pažeistos vietos, o žaizdą patepkite sodo tepalu arba natūralių aliejų pagrindu pagamintais aliejiniais dažais.
Sausros periodais, jei tik turite galimybę, laistykite vaismedžius ir vaiskrūmius. Jei sklype, kur auga braškės, pasodinsite daugiamečių saulučių, jos apvytusios duos ženklą, kad jau metas laistyti ir braškes.
Klaidos. Atsiminkite, kad suaugusio ir derančio vaiskrūmio pagrindinė aktyvių šaknų dalis yra per 30–40 cm nuo lajos projekcijos krašto. Dažniausiai tręšiant ar laistant ši zona taip ir lieka nesudrėkinta.
Uogos. Derlių jau brandina braškės ir sausmedžiai. Mėgaukitės šviežiomis uogomis, ruoškite ir žiemai atsargas. Būtina išskabyti gegužę pasodintų braškių ūsus ir žiedynkočius, kad nenusilpnintų augalo. Pašalinti reikia ir antramečių, trečiamečių ir ketvirtamečių braškių ūsus. Žemę apie kerelius išpurenkite, išravėkite lysves, tarplysvius. Motininius kerelius, kad daugiau susidarytų ūsų, uždenkite plėvele, o virš kerelio pastatykite du sukryžiuotus lankus, juos suriškite. Jie prilaikys plėvelę.
Pirmas uogas sunokina melsvauogis sausmedis. Jis nejautrus šalčiams, uogos vertingos, ankstyvos, savo skoniu primena mėlynes. Senesnių veislių sunokusios uogos pradeda byrėti nuo krūmo, o naujausių, sukurtų Kanados ir Lenkijos selekcininkų, išsiskiria stambiomis, saldžiomis ir nebyrančiomis uogomis. Jeigu pasirinksite įvairaus ankstyvumo veisles, šiomis uogomis galėsite mėgautis apie mėnesį. Tik atsiminkite, kad derliaus teks palaukti bent trejetą metelių.
Užtat medlievos dera jau pirmaisiais metais. Esame plačiau rašę, raginome auginti. Mėgausitės jų vaisiais ne mažiau kaip 30 metų. Tie, kurie sodino ankstyvąją ‚Sleyt‘, uogas ragaus jau per Jonines. O jei dar rasite vietos vėlyvajai veislei ‚Bluemoon‘ ar ‚Forestburg‘ – uogų turėsite ir visą liepą. Verta pagalvoti kitiems metams. Iš medlievų uogų galite gaminti vyną, spausti sultis, džiovinti jas, šaldyti, virti uogienes, džemus. Džiovintos jos primena razinų skonį, todėl dar dažnai ir yra vadinamos razinomis. Atsiminkite, kad šios paprastos uogos yra labai maistingos, vitaminingos, gelbėja mus nuo baisiausios rykštės – sklerozės.
Veja ir pieva. Deja, nuo vejos pjovimo sode nepabėgsite. Ją šiuo metu pjauti tenka dažnai, todėl gal prieš iškylaudami mėginkite organizuoti talką. Tačiau ir biologai, ir dizaineriai pataria, jei tik yra galimybė, palikite sode nors kiek natūralios pievutės, kad pasigrožėtumėte žydėjimu, kad augalai galėtų išbarstyti sėklas. Vidurvasarį tas vietas jau galima ir nušienauti.

Daržininkui…
Agurkai žydi, bet nemezga? Krinta pomidorų žiedai? Patyrę agurkų augintojai kartais mėgina gudrauti – tik pradėjus jiems žydėti pamažina laistymą arba visai nelaisto. Gavę tokį šoką augalai užmezga daug moteriškų žiedų. Vėliau agurkai vėl laistomi įprastu režimu. Bet kodėl gausiai žydėję aurkai dažnai taip ir neužmezga vaisių? Priežasčių gali būti ne viena. Tai – ir nekokybiškos arba per jaunos sėklos. Įrodyta, kad geriausios yra išlaikytos 3–4 metus. Šviežios sėklos būna nepasiruošusios brandinti derliaus, daugelis jų žiedų būna tušti.
Kita priežastis – netinkamas laistymas. Žydėjimo metu šiltnamyje vandens jiems reikia kas 2–3 dienos. Laistyti reikia šiltu vandeniu (20–25 OC) taip, kad iki nakties lapai spėtų nudžiūti. Karštu ir sausu oru galima agurkus aplieti ir gaivinančiu dušu. Šaknys jų – paviršinės, o lapai išgarina daug drėgmės, todėl pritrūkę vandens agurkai ima mesti žiedus.
Oro permainos taip pat gali būti pražūtingos. Jei temperatūra pakyla iki 30-ies, toks karštis sterilizuoja žiedus. Mažinkite temperatūrą visais įmanomais būdais – laistykite šaltu vandeniu takelius, statykite indus ryte su šaltu vandeniu, denkite baltais audeklais šiltnamį, laistykite du kartus per dieną. Staiga atšalus orui agurkų geriau visai nelaistyti.
Pertręšti azoto trąšomis agurkai taip pat nemezga vaisių. Žydėjimo metu jiems reikia fosforo ir kalio. Todėl geriausiai tinka kompleksinės trąšos arba superfosfato ir kalio trąšų mišinys.
Kartais gali pakenkti pati paprasčiausia bėda, jei augalai susodinti per tankiai. Jie tuomet kovoja dėl vietos augimui, nemezga vaisių. Nepamirškite jų genėti.
Krinta pomidorų žiedai? Dėl panašių priežasčių gali pradėti kristi pomidorų žiedai. Vėdinimas – viena iš pagrindinių priemonių, neleidžiančių kristi žiedams. Stenkitės sudaryti skersvėjį šiltnamio viršuje – taip judantis oras neišdžiovins dirvos, gerai atvėsins pomidorus. Susiformavus pirmajai žiedų kekei pomidorus geriausia tręšti pomidorams ir paprikoms subalansuotomis mineralinėmis trąšomis su makro ir mikro elementais. O laistymo metu pomidorams praverstų pelenų tirpalas (2 stiklines pelenų į 10 l šilto vandens, palaikyti 5–8 valandas). Ypač svarbūs šiuo metu yra boras ir kalis. Dėl jų trūkumo irgi krinta užuomazgos. Kalio trūkumą parodo ir gelstantys, džiūstantys lapai. Jų pakraščiai ima raitytis žemyn, raukšlėjasi. Kai trūksta boro, džiūsta viršūniniai pumpurai, lapai.

Gėlininkui…
Žydėjimas. Birželis gėlininkui ir džiaugsmingas, ir darbingas. Gal labiau sakytume skirtas jau žydinčių gėlių priežiūrai. Gegužės mėnesį pasodinti mėnesio pabaigoje pradės žydėti ankstyvųjų veislių jurginai. Nužydėjusius žiedus reikia nuskinti, kitaip jurginas visas maisto medžiagas skirs sėklų brandinimui, sukraus daug mažiau naujų žiedų. Vainiklapiai pradeda pūti, nebeišsiskleidžia, krūmas dažnai suserga grybinėmis ligomis.
Reikia atidžiai stebėti ir vienmetes, laistyti, tręšti, atsodinti neprigijusias. Tinkamoje vietoje pasodintos ir tręšiamos gėlės augs sveikos, gausiai žydės. Pradžioje pasodintus daigus tręšti reikėtų azoto trąšomis, skatinančiomis augimą. Vėliau reikėtų naudoti kompleksines trąšas, turinčias daugiau kalio, mikroelementų. Tokios trąšos skatins žydėjimą. Išskinti nužydėjusius žiedus reikėtų visoms gėlėms.
Jau svyra bijūnų sukrauti pilnaviduriai žiedynai. Nedelsiant, jei to nepadarėte anksčiau, padarykite aukštesniems krūmams atramas. Dabar, sulapojus augalui, darykite tą atsargiai. Bijūnų žiedpumpuriai, ypač sausu ir karštu oru, išskiria saldų ir lipnų nektarą. Jis vilioja skruzdes, kurios pragraužia žiedpumpurius, po to deformuojasi vainiklapiai. Skruzdės gali platinti ir grybines ligas. Rekomenduojama ankstyvoje žiedpumpurių vystymosi stadijoje naudoti insekticidus.
Jau baigia nudžiūti svogūninių gėlių lapai. Pasižymėkite vietas, kur šių gėlių (narcizų, žydrių, puškinijų, krokų, hiacintų) nekasite, nes ravėdami ar purendami galite pažeisti paviršiuje augančius svogūnėlius. Nudžiūvusius lapus, žiedus sunaikinkite, taip ir gėlynas atrodys tvarkingesnis, ir išvengsite ligų, kurias sukelia pūvantys vainiklapiai. Per sausras – paliekite.
Tulpėms iškasti pasirinkite saulėtą ir sausą dieną. Svogūnėlius nuvalykite, ligotus ir pažeistus išmeskite. Sveikuosius sudėkite į ažūrines dėžutes, kad nubyrėtų dar likusi žemė, bet neiškristų mažieji svogūnėliai. Juos rudenį pasodinkite atskirai, po poros metų ir jie pražydės. Svogūnus laikykite sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kaskite atsargiai, su tinkamais įrankiais – sodo šake ar kastuvu. Kastuvo geležtę laikykite stačiai, kad neperkirstumėte svogūnėlių.
Rožynas. Visi pagrindiniai darbai čia padaryti pavavasarį, dabar belieka tik laukti žydėjimo. Tačiau ir čia reikia palaikyti nuolatinę tvarką: ravėti, išskinti nužydėjusius žiedus, stebėti, ar nepuola ligos, kenkėjai. Jei sausu ir karštu oru pradeda gelsti ir džiūti lapai, įsitikinkite, ar neužpuolė voratinklinė erkutė. Paprastai pradžioje atsiranda smulkių geltonų dėmelių ant lapų, o apatinėje jų dalyje galima pastebėti plonus voratinklius, kuriuose gyvena vos įžiūrimi vabalai – voratinklinės erkutės. Tokius lapus nuskinkite, sunaikinkite, purkškite akaricidais.
O jei po šalto lietaus, staigiai pasikeitus oro temperatūrai rožių lapai apsitraukia baltu pelėsiu, tai jau užpuolė tikroji miltligė, grybinė liga. Profilaktinė rožininkų naudojama priemonė rudenį ir pavasarį, kol dar lapai neišsprogę, nuo jos yra preparatai su variu, fungicidai. Liga plinta birželio – rugsėjo mėnesiais. Miltingas balkšvas apnašas aptraukia lapus ir stiebus, šie deformuojasi, rožės nusilpsta, nežydi, o liga plinta ir ant kitų augalų. Dažniausiai miltligė užpuola pavėsyje augančias, azotu pertręštas tankiai susodintas rožes. Skubiai tokiu atveju iškirpkite ir sudeginkite pažeistus ūglius, lapus. Pamėginkite purkšti rožininkų rekomenduojamu šviežiu karvės pienu kas 3–5 dienas. Dar siūloma purkšti 0,5 proc. koncentracijos švelnių skalbiamųjų priemonių tirpalu, asiūklių arba šieno tirpalu. Svarbu nedelsti ir gelbėti augalus.