Spalvingasis laukimo mėnuo…

Toks jau bus šis balandis, šv.Velykomis pasipuošęs. Vėlyvos jos šiemet, tad jei orai nesubiurs, margučius ridenti jau turėtume žalioje ir žydinčioje pavasario pievelėje. Ir nesvarbu, kad paskutinės Gavėnios savaitės tarsi reikalauja dar didesnės rimties ir susikaupimo, tas nuostabus Prisikėlimo šventės laukimas jau yra apėmęs mintis ir širdį – jaudina, žadina norą nusimesti bet kokio nerimo skraistę, atgimti, atbusti iš sustingimo. Ilgėjančios, šviesėjančios dienos, švilpaujantys varnėnai, pirmieji spalvingi žiedeliai, auksą barstantys žirginėliai ir visa aplinkui raginte ragina apsivalyti, išblizginti ne tik namų langus, bet ir išsikuopti savo viduje, švarinti mintis ir sielą.
Kiekvienas savaip šį laiką suprantame, kiekvienam kitokio būdo reikia tą didijį laukimą išgyventi. Vieni stiprybės ir jėgų randa atsigręždami į tradicijas, papročius, kiti jau turi savo pasiruošimo būdus prieššventiniam laikui. Tai ir nėra ko laukti, pirmyn! Dar nežinau, nuo ko pradėsiu aš pati – viskas sukasi tik mintyse. Traukiu žurnalus su margučių raštais, šventiniais receptais ir galvoju, gal šiemet imsiu ir pagaliau pati išsikepsiu tą senovišką kvepiančią velykinę bobą, o gal užsiraugsiu giros pagal šviesaus atminimo uošvio receptą… Taip ir jaučiu jos vėsą, kai parnešdavo iš rūsio stiklainį, sproginėjančius gomuryje burbuliukus nuo razinų, tą gaivų skonį. O jau kaip skanu būdavo prie pečiuje iškepto kugelio! Deja, dabar nei pečiaus, nei to puode per naktį kepto kugelio, bet kažką tokio, savo šeimos ir jau savo vaikų pamėgto būtina pagaminti. Bet patiekalai jau vėliau. Svarbu išgražinti namus – tegul ir jie sužaižaruoja pavasariu. Žiūrėk, dar vienas kitas kalėdinis papuošalas užsilikęs, o, varge, ir pagalvėlės su sniego seniais. Kuo greičiau prasišvaistyti su pašluoste balkonuose, pakeisti palangių atributus, persodinti gėles, pamerkti šakelių, kad spėtų išsprogti, pritupdyti šiaudinių paukštelių.
Dar prieš – Verbų sekmadienis! Kažkur saugiai supakuotos iš Kaziuko mugių parsivežtos tos meniškos, spalvotos verbos… O tą pernykštę, kadaginę, būtinai reikia sudeginti – smagu sodyboje ar sode tą padaryti, su jos dūmu kampus pašventinti.
Bet ir tai dar ne svarbiausia. Turiu ir noriu prisiminti visus tuos, kuriuos norėsiu aplankyti, pasveikinti. Susitikti ir apsikabinti, ar tik laiškeliu, telefono skambučiu ir ištarti tą stebuklingą – „Sveiki sulaukę!“ Aplankyti ir apšluoti kapelius tų, kuriems jau buvo lemta iškeliauti Anapilin…
Ir kai jau viskas bus padaryta ir sutvarkyta, svarbu atsisėsti ramiai virtuvėje ir dar prieš velyknaktį susikaupti velykaičių marginimui. Man patinka juos gražinti su vašku – tas kvapas atrodo smelkiasi iki širdies gelmių. Imu kiaušinį ir jau žinau, kam jį paskirsiu – susikaupiu, pirštai jau ne tokie miklūs kaip jaunystėje, bet rėželiai dar visai dailūs. Dažnai mėgstu tarp raštų išrašyti ir vardą. Margindama galvoju apie tą žmogų, apie mus, mūsų ryšį. Nesvarbu, kad gal neturėsiu progos įteikti, dabar gi viskas paprasta – nufotografuosiu, pasiųsiu sveikinimą. Vieną margutį paskirsiu mūsų „Gyvenimo“ bendruomenei, mintyse nuoširdžiausiai ištardama – sveiki sulaukę!
Linkėdama šviesaus laukimo jūsų Augustina

Priminimai balandžiui…

Pasukę laikrodžius vasaros laikui vis dar esame tik pavasario viduryje. Kad ir kaip balandis mus skubintų sėti, sodinti ir griebtis visokiausių kitų darbų, bet ir tie lėtapėdžiai dažnokai laimi, išvengdami gamtos staigių atšalimų, smarkių šalnų ir kitokių gamtos išdaigų. Todėl protingai skubėdami spėsime ir darbus nudirbti, ir pavasariu pasidžiaugti, save palepinti. Svarbu, kad nepritrūktų pavasariškai šilto lietaus žemelei. Jau senoliai sakydavo, kad balandžio lietus – aukso vertės, arba šlapias balandis – žalias gegužis. Po tokio lietaus viskas aplinkui gaiviai pakvimpa, linksmiau sučiulba paukščiai, žiūrėk, pušyne jau ir šilagėlės pražydusios…
Priešpilnis – balandžio 5 d., pilnatis – 13 d., delčia – 21 d., jaunatis – 29 d.
Geriausios mėnesio dienos: 1, 2, 5, 7, 8, 11, 15, 16, 25, 29.
Prasčiausios mėnesio dienos: 3, 4, 10, 13, 17, 18, 21, 27.
Balandžio 13 d. – Verbų sekmadienis, 20–21 d. d. – Šv. Velykos, 23 d. – Šv. Jurgis, Ganiklio diena, 25 d. – Šv. Morkus, Daržų diena.

Sodininkui…
Balandžio genėjimas. Serbentų ir agrastų krūmus paprastai genima nuskynus uogas. Tačiau jei to nepadarėte pernai, šio mėnesio pradžia dar būtų tinkamas laikas. Jei krūmas labai senas, turi mažai jaunų ūglių, pjaukite visą iki pat žemės, tegul atželia.
Balandžio pradžioje, prieš pumpurų brinkimą, puikiausiai dar galima genėti ir šilauoges, jei to nedarėte kovą. Šiam darbui rinkitės saulėtą ir sausą orą. Nugenėtos jos žydės truputį vėliau, todėl nebus ir šalnų pavojaus. Specialistai po 4–5 metų derančius krūmelius jau pataria genėti kasmet. Taip jie išaugins daugiau naujų ūglių, mažiau sirgs, ir, nors derlius bus kiek mažesnis, bet pačios uogos užaugs stambesnės. Kitais metais derlius tikrai pradžiugins. Todėl nesusivėlinkite, nes kai jau teka sultys, genėti vėlu, krūmelis praranda daug maisto medžiagų. Vasarinis ir rudeninis genėjimai sumažina žiedpumpurių kiekį, krūmeliai sunkiau žiemoja. Tačiau, aptikę sausas ir ligotas šakas, išpjaukite bet kokiu metu. Negailėkite ir labai senų krūmų: 9–12 metų galima nurėžti iki žemės ir taip atjauninti. Teisingai išgenėti šilauoges nėra lengva, todėl neįgudusiems verta pasikviesti pradžiai į talką labiau patyrusį kolegą arba pasinaudoti patarimų literatūra, kurios yra gausu. Visada prisiminkite, kad šilauogių krūmą reikia pradėti genėti nuo apačios, išpjauti plonas, ant žemės išgulusias šakeles, paskui eiti į krūmo vidurį, jį praretinti, kad daugiau pakliūtų saulės, išpjauti senas, supleišėjusias, susiraizgiusias šakas. Ir galiausiai apgenėkite krūmo viršūnę – praretinkite smulkias šakeles, išpjaukite atiderėjusius vyresnius ūglius.
Verta pamėginti panaudoti nupjautus ūglius ir iš sumedėjusių pieštuko storio ar plonesnių stiebų pasiruošti 10–12 cm ilgio auginių su 4–5 neišsprogusiais pumpurais. Šildomame šiltnamyje balandžio mėnesį, o nešildomame gegužės mėnesį paruoštus auginius galima sodinti į paruoštą rūgštų substratą.
Naujos senos sodo mados. Pastaraisiais metais vis daugiau ir daugiau buvo kalbama apie natūralistinius želdynus, tos pačios tendencijos ir toliau keliauja į sodininkų valdas. Jau nieko nestebina mišrus sodas – daržas – gėlynas, natūrali pievelė, vietoj išpuoselėtos lyg kilimas vejos, natūralūs želdiniai vietoj „pagal liniuotę“ apkirptų gyvatvorių ir t.t. Mokomės ir esame raginami džiaugtis natūraliu gamtos grožiu, atrasti harmoniją jame. Vis mažiau naudojama chemikalų, nieko baisaus, jeigu kur sode aptiksi laukinių žolynų. Besikartojančios sausros verčia pagalvoti apie tokius augalus, kuriems nebereikia papildomo laistymo, arba atvirkščiai – tokius, kurie nebijo užmirkimo. Sodininkai raginami sukurti tiesiog atsparius kraštovaizdžius, kurie veiktų kaip gyvos ekosistemos ir mokytis derinti vaismedžius, daržoves, gėles, vaistines žoleles ir taip kurti praktiškus derinius. Todėl mažėja tušti vejų plotai, jie keičiami į jaukias uždaras apželdintas erdves, kuriose galima medituoti, skaityti, pabėgti nuo triukšmo. Taip puoselėjant aplinką sutaupoma laiko, jo vis daugiau lieka poilsiui, o ne tik be galo ir be krašto besitęsiantiems sodo darbams.
Amalai. Lietuvoje aptinkami paprastieji amalai – tai parazituojantys, visžaliai, vaistiniai, nuodingi augalai, besimaitinantys medžių syvais. Kovą – balandį jie žydi smulkučiais žiedeliais. Amalai plačiai paplitę ir mūsų rajone, taip pat kaimyniniuose – Marijampolėje, Kaune. Stipriai kenkiantys pakelių ir pamiškių medžiams, amalai vis labiau braunasi į sodus, parazituoja ant obelų, kriaušių, slyvų, šermukšnių. Nuskynus ar išpjovus amalo išorinę dalį jo vietoje ar tam tikru atstumu atauga nauji amalo ūgliai. Tai mažina medžio šeimininko aktyvumą, blogina medienos kokybę, prastina derėjimą, atsparumą ligoms, ypač grybų sukeliamiems puviniams. Jei ant medžio dar nedaug jauno amžiaus amalų, tai genėjimas bus efektyvus, tačiau jeigu jų daug ir brandžių, tai – beviltiška. Labai amalų apniktą ir jau seną, mažiau gyvybingą medį geriau šalinti. Dar 2021 metais paprastieji amalai buvo išbraukti iš saugomų augalų ir grybų sąrašo. Taigi drąsiai galima juos skinti dekoracijoms, augalų kompozicijoms ar vaistiniam naudojimui

Daržininkui…
Ankstyvosioms daržovėms – tinkamus kaimynus! Pačius pirmuosius į žemę bersime žirnius. Šalimais tiktų salotos, morkos, ridikėliai. Praverstų netoliese ramunėlės, medetkos, tačiau visai nepageidaujami prie žirnių porai, česnakai ir svogūnai. Prie salotų kaimynystėje tiks žirneliai, česnakai, morkos, porai, ridikėliai, špinatai, burokėliai, svogūnai. Gerą kompaniją palaikys agurklės, medetkos, daržiniai builiai. Nesodinkite arti petražolių, lapinių salierų. Ridikėliai puikiai draugauja su šalia augančiais žirneliais, morkomis, salotomis, špinatais, česnakais, svogūnais. Jų aplinką pagerins petražolės, daržiniai builiai, bet visiškai netiks į draugus kopūstai. Pupelės gerai derės pasėtos kaimynystėje su salotomis, kopūstais. Kaip sideratai joms patinka avižos, tačiau nenori draugauti su žirneliais, svogūnais, porais, česnakais. Morkoms atvirkščiai, puikiai tinka kaimynystė su žirneliais, česnakais, svogūnais, taip pat su ridikėliais, pomidorais. Tokia daržininkų patirtis, gal verta į ją atsižvelgti?
Šalpusniui pražydus. Tuomet jau dirva būna pradžiūvusi, drąsiai sėkite krapus, morkas, svogūnus, špinatus, pipirnes, lapines salotas, ridikėlius. Antrąjį mėnesio dešimtadienį jau galite sodinti ankstyvųjų žiedinių ir gūžinių kopūstų, gūžinių salotų daigus. Apsėtas lysves pirmiausia galima pridengti polietileno plėvele, kad būtų šilčiau ir drėgniau, vėliau, sėkloms sudygus, pakeiskite į agrodangą, kuri ne tik šildys, bet ir saugos nuo kenkėjų. Daigus taip pat saugokite nuo šalčio ir šalnų. Prigiję daigai pakelia iki – 4 OC šalčio. Sėkite pastarnokus, geltekles – jie dygsta ilgai, sudygusius reikės paretinti, paliekant 5–8 cm tarpus. Mėnesio pradžia tinka ir gūžinių kopūstų, skirtų žiemos derliui, sėjai. Cukinijas ir patisonus verta sėti į indelius, taip paankstinant jų derlių. Į lysvę perkelti galima jau gerokai paaugusius. Neverta skubėti į šaltą žemę sėti ir sodinti šilumamėgių daržovių, geriau luktelti. Svogūnai, pupelės, burokėliai, ypač agurkai, cukinijos, moliūgai spės pasivyti savo laiką ir vėliau, jau į šiltą žemę pasodinti. Gegužės pirmam dešimtadieniui galima palikti ir česnakų sodinimą.
Žirniai. Jau tikriausiai yra juos pasisodinusių. Tokia ankstyva sėja yra įprasta todėl, kad taip jie apsaugomi nuo vaisgraužių, lapsukių. Žirnių daigai nebijo iki – 4 OC šalnų. Apie žirnių sėją, jų rūšis esame plačiai rašę, todėl tik primename, kad sėti juos reikia iš kelių kartų – ilgiau turėsite šviežio derliaus. Žirnius stenkitės pasodinti po agurkų, moliūgų, ankstyvųjų bulvių, todėl nereikės tręšti papildomai. Verta pasisodinti gal dar ne visai įprastų – šparaginių žirnių, kurių valgomos visos ankštys. Tai dažniausiai vidutinio ankstyvumo veislės, labai derlingos. Užauga tik iki 60–80 cm aukščio, todėl atramų beveik nereikia.
Arbūzai, melionai. Niekada negali tiksliai nuspėti vasaros orų, tačiau klimatui šiltėjant verta pamėginti auginti vis dar egzotiškais laikomus melionus ir arbūzus. Daugeliui pasiseka. Antrąjį mėnesio dešimtadienį jau galima sėti, o paaugintus daigus po šalnų ar po agroplėvele jau ir į lauką perkelti. Šiems augalams reikalinga gera trąši dirva, kalio trąšos. Tinka ir pelenai, tik nereikėtų pilti tiesiai ant šaknų, tegul pasisavina lėčiau, kai jau bus prigiję, įsitvirtinę. Parinkite šviesią ir saulėtą vietą, ne per drėgną. Apie daigus pamulčiuokite žemę arba klokite plėvelę, nes virkščių kilnojimas ir ravėjimas – nepatinka. Lietuvoje geriausiai įsitvirtinusios yra ankstyvosios veislės ir hibridai, kurių vegetacija apie 55–80 dienų. Patyrę augintojai perspėja, kad nereikėtų žavėtis besėklių arbūzų auginimu, nes dažniausiai jie nepasiteisina.
Bulvės lietuviškam stalui. Šiltėjant orams jau sodinkite daigintus bulvių daigus, jie duoda ankstyvą derlių. Gumbai žemėje šalčių nebijo, jiems neatsparūs yra bulvių daigai, todėl pasodinę pridenkite arba pamulčiuokite sausais šiaudais.
Besidomintiems naujomis bulvių veislėmis, verta atsisukti ir pažiūrėti praėjusios savaitės „Svajonių sodai“ laidą, kurioje ekspertas ūkininkas Petras Vasiliauskas pristatė naujienas. Jis atkreipė dėmesį, kad norintiems jau per Jonines ragauti šviežių bulvių verta susidomėti ankstyvąja veisle ‚Colomba‘ – šios bulvės yra didžiagumbės, gražios, didelės ir skanios. Kiek vėlyvesnė jo pristatyta yra veislė ‚Prada‘. Jų gumbai mažesni, bet po keru jų užauga labai daug. Iš atspariausių marui buvo paminėtos ‚Acoustic‘ ir ‚Alouette‘ veislės, kurias sėkmingai įmanoma užauginti ir be chemijos. Daug komplimentų ekspertas skyrė ‚Queen Anne‘ veislei – tai gerai sukrentanti, gero skonio ir daugeliui lietuviškų patiekalų tinkanti bulvė. Taigi verta domėtis naujienomis, pamėginti užsiauginti naujų veislių bulvių.

Gėlininkui…
Daugiametės darželio senbuvės ir naujokės. Mėgstantiems daugiametes gėles rūpesčių pavasarį mažiau – belieka kantriai laukti ir stebėti, kaip jos po žiemos bunda, kalasi, nors kartais atrodo, kad žemė likusi tuščia, viskas išnykę. Todėl reikia atsargiai tose vietose kapstytis, nes augalas gal dar tiesiog nepasiruošęs atbudimui. Taip sulauksite krokų, bijūnų, vilkdalgių, smidrų, pakalnučių, raktažolių, ežiuolių, levandų, vėlyvių, neiškastų kelerius metus narcizų, tulpių parado. Tačiau laikas nuo laiko gėlininkai kolekcininkai pataria pasidairyti ir pasidomėti naujomis, mažiau žinomų gėlių rūšimis. Štai keleto gan nereiklių ir dekoratyvių daugiamečių gėlių sąrašiukas: barškės, amerikiniai dirktai, trilapės draikos. Gėlininkai kolekcininkai ragina mus pasikviesti šias gėles į savo darželius ir pamilti. Barškės (Baptisia), ypač dekoratyvios, ilgaamžės, labai lubinus primenančios daugiametės gėlės. Tačiau jos kur kas ilgiau žydi ir išlaiko savo puošnumą. Lietuvišką vardą gavo nuo žodžio „barškėti“, nes rudenį vėjui judinant ankštis sklinda toks garsas. Žydi barškės birželio – liepos mėnesiais, gausiomis žiedynų žvakėmis, tačiau ir nužydėjusios nepraranda savo puošnumo – užmezga dekoratyvias juodas ankštis, o melsvai žali trilapiai lapai išlieka dailūs iki vėlyvo rudens, sukurdami foną kitiems augalams. Derinant skirtingas veisles barškių žydėjimą galima pratęsti. Štai hibridinė ‚Carolina Moonnline‘ veislė jau gegužės mėnesio pabaigoje dėmesį patrauks savo melsvai žaliais lapais, vasarą sugeltonuos žiedais, o rudenį privers grožėtis juodais sėklynais. ‚Purple Smoke‘ veislę rinksis violetinių atspalvių mėgėjai. Barškės gerai dauginasi sėklomis, todėl anksti pavasarį daigyne sėkite per žiemą stratifikuotas sėklas. Dirktai (Amsonia), tai kerai su dangiško melsvumo smulkių žiedelių mezginiais. Amerikiniai dirktai – ilgaamžiai, labai puošnūs 70–80 cm auksčio kerai jau nuo gegužės žydintys melsvų žiedelių kekėmis. Labai dera natūralistiniuose gėlynuose ir soduose, taip pat takams, apvadams apželdinti. Susiformavę kerai primena gražios vazos formą, o pamerkti žiedynai ilgai ir puikiai išsilaiko. Gerai auga saulėkaitoje, daliniame pavėsyje, laidžiose, drėgnose, neutralios reakcijos dirvose, pakenčia neilgas sausras. Trilapės draikos (Gillenia trifoliata) taip pat labai puošnūs raudonais stiebais ir baltai žydintys ežeinių šeimos augalai. Išaugę iki 70–80 cm aukščio jų kereliai gausiai žydi beveik visą vasarą, žiedai tinka puokštėms. Peržydėjus susiformuoja rusvai raudonos sėkladėžės, o rudenį paraudę lapai taip pat labai dekoratyvūs. Veislė ‚Pink Profusion‘ nustebins šviesiai rožiniais žiedeliais, tamsiai raudonais lapais. Draikos puikiai derės su vilkdalgiais, šalavijais, varpiniais augalais. Gali tik prireikti laiko, kol draikų krūmeliai sustiprės, parodys tikrąjį savo grožį – tačiau laukti verta.
Vienmečiai augalai arba, kaip sakome, vasarinės gėlės, atkeliauja į darželius pavasarį, vasaros pradžioje. Vieni mėgstame jų patys užsiauginti, kiti mieliau nusiperkame daigelių ar jau gerokai paaugusių augalų. Dažniausiai jie žydi gerokai ilgiau, nei daugiametės, yra populiarūs dėl greito augimo, atnaujinimo loveliuose, vazonuose, jas nesudėtinga auginti. Tačiau kilusios iš tropinių ar kitų karštų kraštų pareikalauja kruopščios priežiūros ir tinkamų sąlygų. Įvertinkite savo galimybes prieš pirkdami tokius augalus, ypač, jei sodas toliau nuo namų ar dažnai tenka išvykti ilgesniam laikui.
Primename – laikas persodinti kambarinius augalus. Taip pat paskubėkite įsigyti ir naujų dekoratyvių augalų namų interjerui, ne vien palangėms papuošti, pagyvinti. Labai paklausūs yra stambesni kambariniai augalai, kaip ryški interjero detalė, nes naujuose namuose ir erdvės dabar daug didesnės.