Rubrika Redakcijos skiltis

Redakcijoje – žurnalistikos pradžiamokslis

Gruodžio 7 dieną sukanka 75-eri, kai išėjo pirmas rajono laikraščio „Naujas gyvenimas“ numeris. Per tą laiką redakcijoje dirbo daugybė talentingų, įdomių ir tikrą aukštąją gyvenimo mokyklą išėjusių žurnalistų, kitų darbuotojų. Vieni jų tapo žurnalistikos pažibomis ir tebekuria, kiti jau iškeliavę Anapilin. Šįkart talpiname žurnalisto Česlovo IŠKAUSKO prisiminimus iš pernai išleistos knygos „Dviejų ąžuolų istorija“ – apie darbą laikraštyje, redakcijoje sutiktus žmones, ypač apie pirmąjį jo žurnalistikos mokytoją Vincą Staniulį. Jaunuolio neglostė Dar X klasėje, pavydėdamas … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Su skaitytojais – jau 75 metus!

Apie ką „Naujas gyvenimas“ rašė: 1971-aisiais * Žinutėje „Vakar ir užvakar“ rašoma: „Praėjusį antradienį redakcijoje tartasi, kaip geriau rajono laikraštyje nušviesti teisėtvarkos klausimus. Pokalbyje dalyvavo rajono juridinės konsultacijos vedėja E. Pauliukėnienė, liaudies teismo teisėja I. Baranauskaitė, vidaus reikalų skyriaus tardytoja E. Rakauskienė ir žemės ūkio valdybos juristas V. Paulauskas.“ 1972-aisiais * „Nemalonu pažvelgti į Čiapajevo kolūkio salę. Apie aplinką kalbėti neverta, tačiau pati salė nesutvarkyta, pro išdaužytus langus tik vėjas švilpauja… Sako, kad į šią … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Su skaitytojais – jau 75 metus!

Šių metų gruodžio 7 dieną sukanka 75 -eri, kai buvo pradėtas leisti „Gyvenimo“ laikraščio pirmtakas „Naujas gyvenimas“. Per šiuos dešimtmečius keitėsi santvarkos, politinio, ekonominio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo aktualijos, gražėjo Prienų ir Birštono krašto miestų ir miestelių paradinis veidas, kaimiškųjų vietovių žmonių gyvenime atsirado daugiau patogumų, kraštiečiai ėmėsi rizikos kurti verslus, atrado užsienio rinkas, savivaldos srityje užsimezgė tarptautiniai bendradarbiavimo ryšiai, įvyko teigiamų pokyčių socialinės, vaikų apsaugos, neįgaliųjų integracijos srityse, jiems sukurta daugiau paslaugų. Visgi daug … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Tegu saugo nuo žvarbaus vėjo…

Pageltusius kelis ąžuolo lapus žvarbus vėjas varinėja po kaimo kapinaites. Kadais juk mūsų protėviai būdavo ir norą išreiškę Amžinojo poilsio atgulti prie ąžuolo ar klevo… Šitas ąžuolas augo gerokai toliau, tik palankus vėjas jo lapais puošė švariai nušluotus smėlio arba plytelėmis išklotus takelius. Likus porai savaičių iki Visų Šventųjų dienos, facebook paskyroje aktyvi kraštietė Stasė Galkevičienė, jau senokai gyvenanti Alytuje, matyt, ilgai neužmigusi, parašė: „yra ir tų, kurie šiandien aplankė artimųjų Amžinojo poilsio vietas. Noriu … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Interviu vienu klausimu: Už ką esu dėkingas savo Tėčiui?

Stasys: – Savo tėvukui labiausiai esu dėkingas už gyvenimo pamokas, o jų per gyvenimą buvo tikrai daug, bet turbūt svarbiausia – meilė ir pagarba šeimai: vaikams ir, žinoma, žmonai, kurias jis mums, trims vaikams, parodė savo pavyzdžiu. Tas vertybes perėmėm ir mes, jo sūnūs, ir tikiuosi, kad pavyko jas perduoti ir savo vaikams. Antanas: – Su nuoširdžia pagarba – tėčiui Antanui Aleknai. Tėtis – tai ramybės, išminties ir sąžiningumo oazė. Tai žmogus, kuriam nėra neišsprendžiamų … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

„Žodžio tarnyba – tai dvasios tarnyba“

Šie prisiminti poeto pasakyti ir parašyti žodžiai kaskart suteikia progos pasidžiaugti lietuvių kalbos gyvybingumu ir gražumu, prisiminti sudėtingiausius mūsų kalbos ir lietuviškos spaudos gyvavimo etapus. Taip pat prisimename tuos, kurie augino, puoselėjo ir saugojo kalbą, kovojo už laisvą žodį, ir su viltimi žvelgiame į šiandienos laisvo žodžio ir laisvos minties nešėjus. Ypač žinodami tai, kad lietuvių kalbai ir spausdintam žodžiui istorija skyrė, o ir dabar skiria nemažai išbandymų. Išbandymų, apie kuriuos su nerimu vienas kitam … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Ačiū už gyvenimą ir besąlygišką meilę…

Už tai, kad esame šiame pasaulyje, „kaltos“ tik mūsų mamos. Dar įsčiose išgirdę jų širdies plakimą jau mokėmės pirmųjų gyvenimo pamokų. Besąlygiška meilė gyva, kol gyvos mamos. Ar mes išmokę taip mylėti? Nelengva priimti visus tokiais, kokie jie yra, kokiais norėtume matyti mes. Motinų meilė, kaip ir jos pačios, nemiršta niekados. Ji iš kartos į kartą – vientisa. Žinoma, keičiantis pasauliui, keičiasi kartos. Ir motinos. „Jei būtų gyva mūsų mama, nebūtų taip, kad sėdint vaikams, … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

VYTAUTAS JURGIS BUBNYS 1932 09 09 – 2021 04 24

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. balandžio 24 dieną po ilgos ir sunkios ligos, eidamas aštuoniasdešimt devintuosius metus, mirė prozininkas, dramaturgas, eseistas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Vytautas Jurgis Bubnys. Vytautas Jurgis Bubnys gimė 1932 m. rugsėjo 9 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje. 1953 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą. 1953–1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto (dab. VDU Švietimo akademija) Lituanistikos fakultete, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę. 1957–1964 m. buvo Kauno 9-osios … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

2020 m. „Dėkingumo“ nominantai

Prienų r. savivaldybės apdovanojimai „Dėkingumas“ įsteigti 2007 m. ir skiriami labiausiai nusipelniusiems Prienų krašto žmonėms už uolų ir sąžiningą darbą, už svarų indėlį kuriant rajono gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę, už reikšmingus neatlygintinus darbus bendruomenės labui. 2020 m. „Dėkingumo“ nominantai: „Metų šviesuolis“ – Violeta Purvinienė, VšĮ Prienų ligoninės gydytoja; „Metų poelgis“ – Milda Skučas-Napjus, Rimorystės muziejaus Veiveriuose mecenatė; „Už savanorystę“ – Karolina ir Edgaras Kudzinskai, Naravų k. (Prienų sen.) gyventojai; „Už Prienų vardo … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

„…amžinai laisva ir nepriklausoma Lietuva“

Prieš 30 metų, Sausio 13 dieną, atėjo laikas, kai praeitis turėjo pasveikinti ateitį. Vyko virsmas, viskas keitėsi ir keitėsi labai greitai. Visiems tai buvo niekada neišgyventi potyriai. Tuose pačiuose reiškiniuose skirtingi žmonės regėjo ir girdėjo skirtingus dalykus. Dauguma šiame visuotiniame gyvenimo ošime matė jau tuoj tuoj gimsiančio laisvės kūdikio judesius ir jau beveik girdėjo ilgai laukto to kūdikio verksmą. Kiti, deja, bet tai natūrali anų dienų realybė, tam pačiam gyvenimo ošime girdėjo paskutinius priešmirtinius atodūsius … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0