Rubrika „Gyvenimo medis augina naujas šakas“

Aš – pulkininko anūkė…

Perskaičiau ir pagalvojau – labai pretenzingai skamba. Bet tai tiesa, kurią mano tėvelis slėpė beveik 60 metų. Iš kalbų šeimoje, kai atvažiuodavo mamos tėtis, mes nujausdavom, kad kažkas nuo mūsų slepiama, o savo seseriai Emilijai jis sakydavo: tai tik mūsų tėčio garbė, kad jis tapo ypatingu žmogumi. Tu prie to niekuomet neprisidėjai. Kai apie 1965 m. mes visi nuvažiavom į Širvintas, į buvusios senelių tarnaitės vestuves, mačiau, su kokia pagarba žmonės sveikinasi su tėvais. Tuomet … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Aš – pulkininko anūkė…

Stanislovui Žvirgždui – 85-eri!

„Žiūri į Stanislovo Žvirgždo peizažus ir matai kitokią Lietuvą todėl, kad juose nėra civilizacijos požymių – elektros stulpų, asfaltuotų kelių, mūrinių namų. Natūralusis Stanislovas Žvirgždas reikalauja įsigilinimo, jo peizažai atgaivina matymą ir jausmą, kad esmė gali glūdėti ir ten, kur lyg ir nėra nieko dramatiško. Viskas lyg ir apčiuopiama, konkretu, bet kartais ir superrealu. Vanduo jo fotografijose kupinas slėpinių. Upeliai virsta duburiais, mažais ežerėliais, „ašara Dievo aky“. Horizontas išsilenkia. Mažame Lietuvos plotelyje sutelpa visa planeta,“ … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Stanislovui Žvirgždui – 85-eri!

Kaip optimizmas įveikia tamsą…

Regėjimo negalia – ne nuosprendis užsidaryti tarp keturių sienų, o stimulas ieškoti naujų saviraiškos formų, judėti pirmyn ir atrasti bendrystės džiaugsmą. Tai savo pavyzdžiu kasdien įrodo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Prienų filialo narė, Veiverių krašto gyventoja Regina Karažienė. Rugsėjį vykusiame Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) organizuotame lengvosios atletikos kroso čempionate Zelvėje ji buvo vienintelė atstovė iš Prienų, tačiau jautė organizacijos narių palaikymą, sulaukė sveikinimų ir kartu su jais džiaugėsi įveiktu iššūkiu. Bėgimas – … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Kaip optimizmas įveikia tamsą…

Marija Černeckytė-Sims – iš Juodbūdžio į Amerikos lietuvių kultūros pasaulį (II)

1972 m. lietuvių visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvių žurnalistų sąjungos pirmininkas, rašytojas ir publicistas K. Milkovaitis, recenzuodamas knygą „Ant kryžkelių senų“, pabrėžia, kad Marija buvo ir išliko „kaimo dukra“. Jis rašė: „Knygoje apie 220 eilėraščių, vadinasi, apstu medžiagos susidaryti apytikrę nuomonę apie poetės kūrybą. Pirmą abejingumo įspūdį greit išsklaido netikėtumas, nes poetė, kaip laisvas padangių vyturys dainuoja savo buities dainą, be jokių ypatingų pastangų, ar pretenzijų įtikti reikalaujančiam skaitytojui. Jei sutikti su posakiu, jog poezija yra muzika išreikšta žodžiais, tai greit įsitikini, kad … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Marija Černeckytė-Sims – iš Juodbūdžio į Amerikos lietuvių kultūros pasaulį (II)

Marija Černeckytė-Sims – iš Juodbūdžio į Amerikos lietuvių kultūros pasaulį (I)

Prienų kraštas XX amžiuje išaugino ne vieną žmogų, kurio vardas tapo žinomas toli už Lietuvos ribų. Tarp jų – poetė, rašytoja ir visuomenininkė Marija Černeckytė-Sims. Slapyvardis – Kapsų Aguona. Marija Černeckytė-Sims gimė 1906 m. rugsėjo 30 d. Juodbūdžio kaime, Veiverių valsčiuje, gausioje dvylikos vaikų šeimoje, turėjo 4 brolius ir 7 seseris. Tėvai turėjo stambų ūkį. Marija mokėsi Mazūriškių pradžios mokykloje, vėliau – Virbalyje pas dėdę, kai kur teigiama, kad mokėsi ir Veiveriuose. Vėliau – Kauno … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Marija Černeckytė-Sims – iš Juodbūdžio į Amerikos lietuvių kultūros pasaulį (I)

Nematomas, bet iki šiol nepamirštas…

Šių metų Europos paveldo dienų tema „Kultūros paveldas: saugok, puoselėk, atgaivink“ birštoniečius ir kurorto svečius pakvietė į Birštono paveldo pažinimui skirtą renginį ir diskusiją „Nematomas, bet nepamirštas. Kaip saugosime ir puoselėsime Birštono „Banginuko“ istoriją šiandien ir rytoj?“ Prisiminė Banginuko sukūrimo, šlovės ir dingimo istoriją Garsusis banginio formos, maždaug 7 m ilgio ir 1,7 m aukščio betoninis ledlaužis nuo lyčių sangrūdų saugojo Vytauto kalno papėdėje tryškusį mineralinio vandens šaltinį „Viktorija“ (vėliau pervadintą „Vytauto“ šaltiniu). Jis visam … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Nematomas, bet iki šiol nepamirštas…

Vienuoliktoji „Vasara Užuguostyje“ baigėsi pažadu susitikti ir kitąmet

Rugpjūčio 3–8 dienomis Užuguostyje jau vienuoliktą kartą vyko vaikų ir jaunimo stovykla „Vasara Užuguostyje“. Per daugiau nei dešimtmetį ji tapo ne tik vasaros pramoga vaikams, bet ir gražia šio krašto tradicija, suburiančia skirtingas kartas, į Užuguostį sugrąžinančia kraštiečius ir kuriančia vaikų ryšį su vieta, iš kurios kilę jų tėvai ar seneliai. Šios stovyklos istorija jau skaičiuoja daugiau nei dešimtmetį. Pernai buvo paminėtas jos dešimtmetis, o per tuos metus užaugo ir pirmoji stovyklos dalyvių karta. Tai, … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Vienuoliktoji „Vasara Užuguostyje“ baigėsi pažadu susitikti ir kitąmet

Rudenį pasitiko tėviškėje…

Praėjusį šeštadienį Pilotiškėse, lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje vyko jau tradicine tampanti literatūrinė popietė „Pasitinkant rudenį tėviškėje“. Šiemet šis bendraminčių susibūrimas, kurį jau ketverius metus organizuoja muziejaus darbuotoja Julija Mykolaitienė, buvo ypatingas, nes kartu minėjome ir sodybos-muziejaus veiklos 55 metų sukaktį. Šventė prasidėjo šv.Mišiomis Gudelių Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Jose, liturgijai vadovaujant kunigui Remigijui Maceinai, buvo meldžiamasi už didį žmogų – Vincą Mykolaitį-Putiną, iškeliavusią Amžinybėn visą Mykolaičių giminę ir tuos, kurie šiandien … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Rudenį pasitiko tėviškėje…

Šviesa ir tikroji stiprybė gimsta bendrystėje

Rugsėjo 8 dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Prienų filialo nariai susirinko į kasmetinį susirinkimą išklausyti ilgametės pirmininkės Irenos Karsokaitės parengtos metinės organizacijos veiklos ataskaitos. Šis susitikimas tapo ne tik proga apžvelgti nuveiktus darbus, bet ir galimybe pasidžiaugti stipria, aktyvia bei vieninga bendruomene. „Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga – viena seniausių iki šiol veikiančių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje – per šimtą metų nuėjo ilgą kelią: nuo pirmųjų pokalbių apie neregių teisę mokytis ir dirbti iki … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Šviesa ir tikroji stiprybė gimsta bendrystėje

Rašytojo Vytauto Bubnio tėviškėje – atminties ir pagarbos ženklai

Rugsėjo 9 dieną buvo paminėta rašytojo, Prienų miesto garbės piliečio Vytauto Jurgio Bubnio 94-erių metų gimimo sukaktis. Prienų krašto muziejaus pakviesti į Čiudiškius – vietą, kurioje prasidėjo rašytojo gyvenimo kelias – susirinko jo artimieji, Prienų rajono savivaldybės vadovai, kultūros įstaigų, seniūnijų atstovai, kraštiečiai. Pagerbiant šį iškilų žmogų, nuopelnus Prienų kraštui, jo gimtoji sodyba pažymėta atminties ženklais: prie kelio į vaikystės namus pastatytas kryptastulpis, o ant gyvenamojo pastato sienos atidengta atminimo lenta su įrašu, kad 1932 … Skaityti toliau →

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentavimas išjungtas įraše Rašytojo Vytauto Bubnio tėviškėje – atminties ir pagarbos ženklai