Rubrika „Gyvenimo medis augina naujas šakas“

Praėjo 417 metų nuo Prienų miestui ir bažnyčiai svarbios istorinės datos, kuomet 1609 metų rugpjūčio 5 d. tuometinis Prienų ir Birštono valdytojas Kasparas Horvatas kartu su žmona Kotryna Užali pasirašė fundacijos Prienų bažnyčiai aktą, kuris padėjo teisinius ir ekonominius pagrindus Prienų parapijos bei miesto raidai. Šių dienų vertinimu, tai buvo įžvalgus juridinis ir ekonominis sprendimas, liudijantis apie augantį Prienų svorį LDK administracinėje sistemoje, užtikrinantis tvarką dvaro administravimo sistemoje, bažnyčios ir parapijos finansinį savarankiškumą nuo vietos … Skaityti toliau →

Prieš dvejus metus kraštiečių suvažiavimo metu Dūmiškių kaimo gyventojas Algimantas Šiškus garsiai ištarė, jog laikas gelbėti pamiškėje užmirštą, jau trupantį akmens kryžių. O šiemet dūmiškiečiai rimtai pasiryžo savo jėgomis restauruoti tarpukariu pastatytą paminklą ir sugrąžinti kaimui atmintį. Kaip gyventojai grąžino skolą praeičiai Darbai įgavo pagreitį po to, kai Virginijus Lazauskas, važiuodamas iš Kauno į Dūmiškes aplankyti mamos, stabtelėjo prie apleisto kryžiaus. Jį apžiūrėjo, nufotografavo ir, vaikams girdint, pažadėjo: „Mes jį sutvarkysim“… Pažadą meistras tesėjo – … Skaityti toliau →

Šiemet sukanka 130 metų nuo poetės, žurnalistės ir visuomenės veikėjos Marijos Aukštaitės (Kotrynos Ratkevičiūtės-Navikevičienės) gimimo. Šiandien jos vardas girdimas rečiau nei kitų tarpukario kultūros ir visuomenės veikėjų, tačiau savo laiku ji buvo viena ryškiausių Prienų krašto asmenybių. Ji dirbo Prienų miesto taryboje, daugiau kaip dešimtmetį ėjo miesto mero pavaduotojos pareigas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, o emigravusi į Kanadą visą gyvenimą liko ištikima Lietuvai ir lietuviškam žodžiui. Marija Aukštaitė gimė 1896 metų liepos 18 dieną Ališauskų … Skaityti toliau →

– O kad dabar sugrįžtų visi, kurie išėję iš tų vadinamų laukų, vienkiemių į didesnius miestus, kiti – susibūrę bendrame Amžinojo poilsio ratelyje. Kiek daug žmonių gyveno Noreikiškių, Malinavos, Garborijos kaimuose. Ir čia, Pieštuvėnuose, kiek daug gerų žmonių jau nėra. Todėl ir sakau, kad man – kasdien Oninės. Žinoma, bendruomenės organizuojama šventė labai graži, todėl ir nueinu. Ir žmonių pamatyti labai noriu. Kiek čia mes būsim. O jeigu dar turėsiu jėgų po šventės pečių iškūrenti … Skaityti toliau →

Kiekviena tauta turi savitą kultūros kalbą – istoriją, tradicijas ir ženklus, kurie per amžius perduoda žmonių pasaulėžiūrą, vertybes bei ryšį su aplinka. Lietuvių tautodailės ornamentika – tai viena iš šios kultūrinės atminties formų, kurioje slypi mūsų protėvių tikėjimai, gamtos pajauta ir senasis pasaulio suvokimas. Šią unikalią, simboliais kalbančią kultūros kalbą kviečia pažinti Birštono muziejus edukacinėje programoje „Prakalbinkime tautodailės raštą“, vykdomoje nuo 2014 metų. Edukacinė programa skirta norintiesiems geriau suprasti lietuvių liaudies meno ženklus, jų kilmę … Skaityti toliau →

Liepos 24 dieną, kaip ir kasmet, gydytojo, rašytojo Stanislovo Moravskio kūrybos tyrinėtojai, leidėjai, skaitytojai ir gerbėjai iš įvairių Lietuvos kampelių susirinko į Birštono kurhauzą. Šįkart – į tris dešimtmečius lauktos, iš naujo į lietuvių kalbą išverstos jo knygos „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“, parašytos Ustronėje (Jundeliškėse, Birštono sav.) sutiktuves. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistas naujas S.Moravskio Vilniaus atsiminimų leidimas papildytas redaktorės, istorikės dr. Redos Griškaitės parengtais išsamiais komentarais, kurie sudėti į … Skaityti toliau →