Rubrika „Gyvenimo medis augina naujas šakas“

Praėjusį šeštadienį jau dvidešimt pirmą kartą Šilavoto Davatkyno muziejaus nameliai pasipuošė čia vykusio profesionalių menininkų plenero dalyvių sukurtais darbais. Šviesios atminties tapytojo Alfonso Vilpišausko daugiau kaip prieš du dešimtmečius subrandintą idėją toliau sėkmingai puoselėja Davatkyno šeimininkų Danguolės ir Kosto Lincevičių vaikai – Petras ir Viktorija. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, doc. Petras Lincevičius suburia kūrėjus, muziejininkė Viktorija Bielevičienė talkina visuose organizaciniuose darbuose, o vyresnieji Lincevičiai rūpinasi davatkėlių nameliuose įsikūrusių kūrėjų buitimi bei jaukios kūrybinės erdvės kūrimu. … Skaityti toliau →

Leidykla „Kriventa“ (spausdino „Petro ofsetas“) išleido birštonietės humanitarinių mokslų daktarės, teologės, muziejininkės Romos Zajančkauskienės knygą „Dieviškųjų dorybių žmogus. Palaimintasis Teofilius Matulionis“. Gegužės 30 d. vykusiose Kaišiadorių vyskupijos šimtmečio (knyga ir skirta šiai progai) minėjimo iškilmėse Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas dr. Romai Zajančkauskienei įteikė Jubiliejinį vyskupijos medalį ir padėką. Teofilius Matulionis (1873–1963) nuo 1943 m. buvo Kaišiadorių vyskupijos vyskupas, jis palaidotas Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros kriptoje. Beveik 300 puslapių leidinyje – Romos Zajančkauskienės daktarinė disertacija „Teologinių … Skaityti toliau →

Egidijus: „Smagu čia buvo, norėčiau ir kitais metais sudalyvauti…“ Andrius: „Buvo smagu ir įdomu, gaila skirtis…“ Urtė: „Labai patiko, tik per trumpai…“ Laurynas: „Buvo labai ir smagu, ir įdomu su visais dirbti…“ Tai tik keletas atsiliepimų, išgirstų iš vaikų lūpų apie Prienų krašto muziejaus kiemelyje penkias dienas vykusią kūrybinę dienos stovyklą „Medis ir menas: kūrybinis kelias“. Birželio 30 – liepos 4 dienomis Prienų krašto muziejuje organizuotoje stovykloje dalyvavo per dvidešimt 11–15 metų moksleivių iš Prienų … Skaityti toliau →

Vasaros saulėgrįžos metas nuo seno Lietuvoje buvo ypatingas laikotarpis, kupinas gamtos gyvybės, šviesos, senųjų papročių ir bendruomeniškumo. Mūsų protėviai tikėjo, kad būtent šiuo metu gamta pasiekia savo brandą, o žmogus gali pajusti ypatingą ryšį su žeme, vandeniu, augalais ir visa jį supančia aplinka. Rasų ir Joninių šventės šimtmečius buvo neatsiejamos nuo vainikų pynimo, dainų, laužų, burtų ir nuoširdaus žmonių susibūrimo draugėn. Šios tradicijos gyvos ir šiandien, primindamos mums apie tautos šaknis, kultūrinį paveldą ir vertybes, … Skaityti toliau →

Jau trečią kartą Marijos Chomskienės sodyboje, įsikūrusioje pačioje Revuonos gatvės pradžioje, pražydę valerijonai sukvietė į gražų „Anties sodo“ bendruomenės inicijuotą bendrystės vakarą. Būrelis istorijai, poezijai neabejingų žmonių nusikėlė į XIX amžių, domėjosi šių renginių globėjo Konstantino Olšausko giminės gyvenimo peripetijomis, klausėsi šios Valerijonų žydėjimo šventės įkvėpėjos Stefanijos Olšauskienės ir kitos Stefanijos – Akromaitės-Navickienės eilių, dainuojamosios poezijos atlikėjo Rimanto Lekecko gitaros skambesio. Istorijos, kultūros ir gamtosaugos dermė „Anties sodo“ bendruomenę vienija kultūrinės, istorinės ir gamtosauginės idėjos. … Skaityti toliau →

Išties gražesnės vasaros dienos viešnagei Rūtos ir Arūno Aliukonių šeimoje, gyvenančioje Margininkų kaime, vargu ar būčiau radusi. Tikrumas lydėjo kelionėje ir pačioje gamtoje, kai joje daugiausia šviesos, kai dar likusi para iki paslaptimi apgaubtos Joninių nakties. Užsukus į sodybą, pirmiausia pasitiko didelis būrys kregždžių. Iš karto prisiminiau seną posakį: „ten, kur kregždės suka lizdus, ten gyvena laimė“ – jos kuriasi tik ten, kur jaučiasi saugiai. Sodybėlę savo žemės dalyje, plyname lauke, kūręs gerbiamos Rūtos šviesaus … Skaityti toliau →

Su valstybės diena, mielieji, su mūsų individualia ir valstybine tapatybe, su dar didesne atsakomybe ir pasiryžimu ginti dabartinę mūsų valstybę! Jiezno kraštas tiek su Mindaugo gentine Lietuvos žeme, tiek su LDK visą laiką buvo šalia. O kas paneigs, kad karalius Mindaugas, nuolatos keisdamas savo apsigyvenimo pilis, nebuvo apsistojęs ir Jiezno pilyje? Net 1382 m. Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila privilegijoje savo vietininkui Lietuvoje Skirgailai pažymi, kad Trakų kunigaikštijoje šalia Punios, Birštono žemių, yra ir Jiezno žemė. … Skaityti toliau →