Rubrika „Gyvenimo medis augina naujas šakas“

Margučių raštuose – kelių kartų šeimos tradicijos

Ant stalo jau paruošti dažai, dubenėliuose – žolelės, spragsint žvakės liepsnelei, tirpsta vaškas. Netrukus čia susirinks tėvai, seneliai, atskubės vaikai – laukia smagus ir prasmingas pasiruošimas Šv. Velykų rytui! Birštone gyvenančios mama ir dukra – Asta Diškevičienė ir Gabrielė Zamblauskienė – šiam ritualui skiria ypatingą dėmesį, mat tai iš kartos į kartą perduodama šeimos tradicija. Pasak A. Diškevičienės, marginti vašku ji išmokusi iš savo mamos, buvusios liaudies meistrės Bronislavos Židžiūnienės. Asta prisimena, jog mama už … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0

Pasaulio tautų teisuoliai: kas jie ir kodėl jie taip vadinami?

Kovo 15 dieną Lietuvoje minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Šia proga antroje kovo pusėje Prienų rajone vyko įvairūs renginiai, skirti prisiminti Pasaulio tautų teisuolius. Šia tema Prienų krašto muziejuje visą kovo mėnesį buvo eksponuojama paroda „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“, o praėjusį ketvirtadienį Prienų kultūros ir laisvalaikio centre paskaitą skaitė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė. Anot I. Vilkienės, Lietuvoje šiuo metu Pasaulio … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0

Gilūs krašto istoriniai klodai. Jiezno grafystei – 470 metų

Gilus prisilietimas prie krašto istorinio virsmo ir palikimo ar tik įvaizdinės imitacijos? „Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų!“ (J. Mačiulis-Maironis) Išties didžiojo lietuvių tautos dainiaus, patrioto, žadinusio Lietuvos valstybės atgimimą, nesitaiksčiusio su Rusijos carizmu žodžiai ypač reikšmingi mūsų kraštui. Tinkamas krašto istorinio virsmo pateikimas žadina krašto istorinę savigarbą, kelia patriotinius jausmus, gyvina krašto bendruomenių veiklą, kartu pagerbia kartas, gyvenusias iki mūsų kūrusias, … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0

Prisiminimai apie Mortą Linkaitę

Būsima legendinio Laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Skirmanto ryšininkė, politinė kalinė Morta Linkaitė-Jūra, Gėlelė gimė 1927 metų kovo 25 dieną Pributkio kaime prie Skriaudžių, Prienų rajone, vidutinių ūkininkų septynių vaikų šeimoje. Morta siekė mokslo Marijampolės mokytojų seminarijoje, iš kurios 1946 m. „už antitarybinių atsišaukimų platinimą“ buvo pašalinta ir grįžo namo. Tėviškėje – Linkų sodyboje įrengtoje slėptuvėje nuolat prieglobstį rasdavo Laisvės kovotojai… Morta jiems talkino. Mortelę suėmė 1949 metais prie Skriaudžių kapinių… Prisiminimais apie Mortą Linkaitę dalijasi kraštietė … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0

Veiverių mokytojų seminarija – lietuvybės židinys

Šiemet sukanka 160 metų, kai buvo įkurta Veiverių mokytojų seminarija. Ir nors šioje vietoje dabar veikia Antano Kučingio meno mokykla, 1866 m. įsteigta Seminarija ne tik išgarsino Veiverius, bet ir tapo svarbiu tautinio sąmoningumo židiniu, išugdžiusi daugybę šviesuolių, kurie vėliau tapo puikiais mokytojais, sumaniais politikais, žymiais visuomenės bei kultūros veikėjais. Apie Veiverių mokytojų seminariją dar rašysime, bet, 2026 m. Lietuvai minint dar vieną svarbią sukaktį – J. Bielinio ir kitų knygnešių metus, šįkart prisimename jos … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0

Skriaudžiai = „Kanklės“ (VI)

Ansamblio istorija tęsiasi… Ansamblis „Kanklės“ niekada nebuvo vien tik muzikinis kolektyvas – jis tapo vietos bendruomenės tautinės savimonės ženklu. Tuomet, kai Lietuva dar nebuvo atkūrusi nepriklausomybės, kanklės ir kankliavimas buvo ryškus tautinio atgimimo simbolis, padėjęs saugoti lietuvišką kalbą, dainas ir kultūrą. Kanklės pradėjo būti vertinamos ne tik kaip liaudies instrumentas, bet kaip tautinės tapatybės simbolis: „Visuotinai pripažįstama, kad Prano Puskunigio ir jo pasekėjų veikla turėjo ypatingos reikšmės kankliavimo ir ansamblinio muzikavimo tradicijos gaivinimui ir plėtotei … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0

Skriaudžiai = „Kanklės“ (V)

Jaunius Vylius (gim. 1933 m.) vadovavo kanklių ansambliui 1979–1988 m. 1979 m. pradėjęs dirbti Skriaudžių kultūros namų meno vadovu ir kanklių ansamblio dainininkus mokęs Jaunius Vylius, pavasarį perėmė vadovavimą visam ansambliui. J. Vylius pradėjo mokyti kankliuoti ir vaikus, juos įtraukė į ansamblio veiklą. „Buvo 1978 m. ruduo, slogūs okupacijos metai, gyvenimas be prošvaisčių, be šviesesnės ateities, kai pirmą kartą išgirdau Skriaudžių kankles – graudžias, droviai švelnias ir ilgesingas, tarsi pilnas didelės vilties – laisvės vilties. … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0

„Skaitome Justiną Marcinkevičių“ – po Lietuvą pasklidusi pilietinė-kultūrinė akcija

Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekos inicijuota pilietinė-kultūrinė akcija „Skaitome Justiną Marcinkevičių“ visoje Lietuvoje suvienijo daugiau kaip 500 žmonių. Jai pasirinkta Kovo 10-oji – simboliška data. 96-asis Justino Marcinkevičiaus gimtadienis sutampa su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėmis. Tad būtent ją, 10 val. ryto, bibliotekose, mokyklose, įvairiose įstaigose, organizacijose bei namuose kartu su Justinu Marcinkevičiumi kartojome: „Tai gražiai skambėjo žodžiai: / Laukas, pieva, kelias, upė. / Tai gražiai iš jų išaugo / Vienas žodis – LIETUVA!“ Kultūra vienija … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0

Skriaudžiai = „Kanklės“ (IV)

Sukanka 120 metų, kai Skriaudžiuose įkurtas pirmasis kanklių ansamblis Lietuvoje 1946 m. mirė ansamblio įkūrėjas P. Puskunigis. Buvę jo mokiniai – A. Degutis, J. Šečkus, J. Alenskas, eidami paskui karstą, kankliavo gedulingas giesmes. O kanklių ansamblis dar dešimt metų tylėjo… Laikui bėgant, mažos kanklininkų grupelės ar pavieniai muzikantai viešai paskambindavo, bet suburti didesniam ansambliui reikėjo iniciatyvios asmenybės. Toks žmogus atsirado. Kazimieras Orlauskas atsiminimuose pats apie save rašė: „Aš, gilumos Žemaitijos sūnus – žemaitukas, 1951 m. … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0

Skriaudžiai = „Kanklės“ (III)

Sukanka 120 metų, kai Skriaudžiuose įkurtas pirmasis kanklių ansamblis Lietuvoje Kanklių ansamblis – gyvas istorijos liudininkas Antrasis kanklių ansamblio vadovas – Antanas Degutis (1899–1992), pirmą kartą jam vadovavęs 1920–1929 m. 1920 m., P. Puskunigiui išsikėlus vargonininkauti į Plutiškes, ansambliui ėmėsi vadovauti buvęs jo mokinys Antanas Degutis. Nors P. Puskunigis jau buvo pradėjęs vargonininkauti Plutiškių parapijoje, tačiau dažnai grįždavo į Skriaudžius, kur skambindavo su savo kanklininkais ir mokė naujus. Tad vienu laikotarpiu Skriaudžiuose buvo net du … Skaityti toliau

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ | Komentarų: 0