Rubrika Senjorų svetainė

Labai gera būti namuose, bet ir aplinką pakeisti neilgam būtina. Jau metų pradžioje Birštono „Bočiai“ svarstė, kad be jūros nėra poilsio, Nemunas ir tas nuolat gena savo vandenis į vakarus, į šėlstančią jūrą. Rugpjūčio pradžia mūsų niekada nenuvilia. Užtenka ir saulės kaitros, ir jūros ošimo. Kambariai pas nuoširdžiąsias Mėtų gatvės šeimininkes Bronelę ir Galiną mūsų laukia švarūs ir tvarkingi, namus juosia svarūs hortenzijų žiedai, iš balkonų moja įvairiaspalvės pelargonijos, mūsų lovose – švara dvelkianti patalynė. … Skaityti toliau →

Lietuvos demografinės prognozės negailestingos: ateinančius penkiasdešimt metų vyresnio amžiaus žmonių kasmet sparčiai gausės, o juos išlaikančių darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės. Kas ir kaip rūpinsis pagyvenusiais ir neįgaliais asmenimis ateityje, kai jau šiandien trūksta ne tik tokių paslaugų, bet ir specialistų, kurie galėtų jas teikti? Su demografinėmis problemomis susiduriančios Europos valstybės kaip galimą problemos sprendimo būdą renkasi pažangių technologijų ir inovacijų diegimą bei taikymą sveikatos apsaugos, slaugos, socialinės globos ir priežiūros srityse. Ką šiuo klausimu … Skaityti toliau →

Marius Čiuželis „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas Lietuvoje mes girdime sakant, kad mūsų visuomenė sensta. Bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad išvykstant jauniems šalies gyventojams, likusiųjų daugumą sudaro vis vyresnio amžiaus žmonės: šiuo metu gyvena apie 500 000 vyresnio amžiaus žmonių, bent pusė jų yra visiškai vieni. Ir kiekvienas, suprantantis tikrąją situaciją, žino: vienatvė, ligos ir prisiminimai – štai kuo gyvena dažnas senolis. Tačiau ši niūri kasdienybė slepia norą bendrauti, … Skaityti toliau →

Neseniai prasmingą – devyniasdešimtmečio – sukaktį minėjęs Mykolas Kazlauskas iš Liciškėnų kaimo su jubiliejaus proga jį sveikinusiais svečiais pasidalino savo kūrybos eilėraščiais, atspindinčiais jo patirtis ir išgyvenimus.  Šiandien jais dalinamės ir su Jumis, mieli skaitytojai. Emigranto ilgesys Graži tu tėviške, kai sodai žydi, Pasidabinus žiedlapiais baltais. Graži, kaip pasaka motulės, Kurią man sekė vakarais. Čia protėvių numintas slenkstis Ir šulinys su svirtimi sena. Čia pirmus žodžius tart mane išmokė Gražia lietuviška kalba. Sakyk, motut, kodėl … Skaityti toliau →

Onutės Rutkauskienės (Dereškevičiūtės) gyvenimo pradžia – Važatkiemio kaime. Iš gimusių devynių vaikų užaugo septyni – keturi broliai ir trys sesės. Tėvai buvo ūkininkai. Po karo, vykdant kolektyvizaciją, šeima neteko žemės, inventoriaus, todėl buvo labai sunku išgyventi, išmaitinti didelę šeimą. Visą laiką nuo mažų dienų gyventa vien didelėje baimėje, daug naktų bėgta iš namų nakvoti kitur. Tai buvo skaudi praeitis su karčiais patyrimais, bet išvengta tremties. Onutė lankė tą pačią, kaip ir Justinas Marcinkevičius, Alksniakiemio pradinę … Skaityti toliau →

JONAS VYŠNIAUSKAS, Prienai (per 50 metų išdirbęs bankų sistemoje): -Esu labai laimingas, kad kol kas naudoju mažai vaistų, o daug žolelių arbatų nuo įvairių negalavimų. Jų šiek tiek yra, taigi kiek man metų? Didžiausias man džiaugsmas – bendrauti su žmonėmis. Negaliu be jų. Rūpi matyti, girdėti, suprasti, kas vyksta. Noriu pats dalyvauti renginiuose, ekskursijose. Nekenčiu sėdėti kambary vienas, užsivertęs laikraščiais. Ir kitiems patariu kuo daugiau judėti, nes judėjimas – tai gyvybė, o uždaras gyvenimas – … Skaityti toliau →

Kelinta, keliolikta ar net keliasdešimta rugsėjo 1-oji, kai Tu ją stebi iš šalies – per televizorių ar būdamas nors širdimi mokykloje… Tu apie ją galvoji, nors Tavo rugsėjai jau praeity, dešimtmečiais skaičiuojami. O jei Tave pakviečia į mokslo metų pradžios šventę? Jei dar Tavo žodis reikalingas? O jei dar plyksteli galimybė suktis mokinių šurmulyje nors valandėlę per savaitę? Tu lauki nors mažo spindulėlio dėmesio, prisiminimo. Juk taip mylėjai savo klasę, savo dalyką, veiklą su vaikais… … Skaityti toliau →

Prienų garbės pilietis, nuo 1976 m. – Prienų parapijos klebonas, Popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas monsinjoru nuo 1989 m., dekanas, Vilkaviškio vyskupijos tribunolo oficiolas, katechetinės mokyklos dėstytojas, buvęs kunigų seminarijos prefektas (ėjęs vikaro pareigas Radviliškyje, klebonavęs Kelmės raj. Žalpių, Vilkaviškio raj. Gižų, Alytaus raj. Ūdrijos ir Marijampolės raj. Gudelių parapijose), dabar – Prienų parapijos altarista. Prelatas Juozapas Užupis, einantis 87 -uosius metus, mielai dalijasi mintimis apie šiandieną, rytdieną. Jo kasdiena prasideda ryte, šeštą valandą, kartais … Skaityti toliau →

Būtent taip gyvena jiezniškė Petronėlė Senapėdienė, buvusi puiki dantų gydytoja. Ją pažįsta ne tik mūsų kraštas, bet ir aplinkinių rajonų, nes šeimomis, tiesiog kartomis plūste plūsdavo į Jiezno stomatologijos kliniką ieškoti tos gerosios dantų daktarės. P.Senapėdienė ministerijos skyrimu į Jiezną atvyko 1957- aisiais tik trims mėnesiams, laikinam darbui. Tačiau vyr. Meilus surado galimybes specialistę pasilikti. Ir taip miestelis tapo Petronėlei mieliausia vieta. O gyvenimas jos, anot pačios Petronėlės, buvo labai sunkus, pilnas negandų. Tik ką … Skaityti toliau →