Rubrika Namų ūkis

Neištvėrusi žingeidumo ir metusi visus reikalus sėdau praėjusį sekmadienį su saviškiu prie televizoriaus – žiūrėsiu ir aš! Na, ne kasdien tokia proga su amerikonais susikauti. Šiaip, nors ir labai myliu tą krepšinį, antrąja religija jo nelaikau ir nesigadinu sau sveikatos – stengiuosi išsisukti nuo audringų emocijų, bereikalingo nervų karo – kam to reikia mano tai amžiuje. Aišku, akies krašteliu per svarbias varžybas paseku kas vyksta, kita akimi kokį serialą žiūriu. Vis būna ramiau. Šį kartą … Skaityti toliau →

Priminimai rugpjūčiui… Rugpjūčio pradžia karšta, tai žiema ilgai stovi balta – taip sakydavo senoliai. Ar ilgai mėgausimės šiltomis paskutinio vasaros mėnesio dienomis, dar negalime pasakyti. Jei tikėsime sinoptikais, mėnuo permainingas, bus ir liūčių, ir vėsaus oro, ir šiltų dienų. Tačiau tikrai aišku, kad šis mėnuo kupinas pilnatvės: vieniems dar atostogos ir visi vasaros malonumai prieš akis, kitiems jau prasideda džiaugsmingos derliaus dorojimo dienos, treti paprasčiausiai dievina kvapnųjį rugpjūtį. Žinia, randasi ir bambeklių, virkaujančių apie vasaros … Skaityti toliau →

Prieš kurį laiką sutikau senai matytą bičiulę. Pasidžiaugėme esančios dar sveikos ir gyvos, pasigyrėme vaikų ir vaikaičių pasiekimais. „0 kaip laikosi taviškis?“, – dar sumojau atsisveikindama paklausti. Atsakymas buvo netikėtas, o liūdesio ir nerimo, šmėstelėjusio draugės akyse, iki šiol nepamirštu. „Kariauja, vis kariauja… nuo ryto iki vakaro. Gaudo naujienas, nervinasi, pavargsta, darosi piktas. Ir aš domiuosi, išgyvenu, bet kažkaip moku atitrūkti, o jis – niekaip“. Supratau, kad galvoje ji turi agresoriaus karą Ukrainoje. Išties kariaujame … Skaityti toliau →

Akies krašteliu pastebėjau, kad marti kažkaip atidžiai apžiūrėjo atvežtą lauktuvėms varškės sūrį, patikrino vartojimo terminą. Jau norėjau sakyti – vaikeli, sūriui viena kita diena negalioja. Va, pabarstai druskyte, padedi, kad apdžiūtų, ir viskas gerai. Na, bet dėl visa ko ir pati šįryt apžiūrėjau… Ne naminis, ir ne naminis, jau ir skonis ne tas. Tuoj sutarkavau, kiaušinuką, mėtų lapelį, druskytės ir visas puodas skanių ir dailių virtinukų pusryčiams! Sukirtom iki paskutinio. Ta pačia proga šnektelėjom apie … Skaityti toliau →

Gegužė… Jau spėjome paganyti akis į baltais nuometais apsigaubusias slyvaites pakelėse, pamiškėse ir sodybose, įkvėpti svaigaus ievų ar narcizų kvapo. Tuoj tuoj jau skleisis ir tas vėlyvesnis, senoviškas, su tokia rausva karūnėle, vardu Poetika, kurio malonaus aromato tiesiog neįmanoma nusakyti. Narcizų žiedus gausiai lanko drugeliai, bitės, visokiausi atbudę vabalėliai. Viskas aplink juda ir kruta, o širdyse ir sieloje – šventė, nes jau ruošiamės Motinos dienai, gražiausiai iš visų dienų! Kartu su Lietuva pirmąjį šio mėnesio … Skaityti toliau →

Istorija, kuria noriu trumpai pasidalinti, daugeliui tikriausiai kažką primins, dar kitiems jau yra patirta, tretiems apie tai paprasčiausiai dar neteko susimąstyti. Vienišo ir seno žmogaus dienos. Kokios jos? Kas ir kaip atsitinka, kai tu jau išties tampi šiame pasaulyje ne tik vienišas, bet ir priklausomas nuo kitų malonės, dėmesio ir rūpesčio? Galų gale kaip mums patiems laiku suvokti ir susivokti, kad tavo artimui, draugui ar kaimynui jau reikalinga besąlygiška pagalba? Prieš kelias savaites paskambinusi bičiulė … Skaityti toliau →

Šie popiežiaus Pranciškaus Pelenų dienos pamokslo žodžiai, kalbant apie išmaldą, vieną iš intencijų gavėnios kelionėje, kaip niekad palietė, manau, ne mano vienos širdį. Labai jautrios pastarosios dienos, nes vėl ir vėl sugrįžome į pačius skaudžiausius praėjusių metų prisiminimus ir išgyvenimus, į pirmąsias sukrečiančias karo Ukrainoje dienas, kai negalėjome tuo patikėti. Tai dienos, kai visi susivienijome labdaros akcijai, norėdami suteikti pagalbą, ir patys nustebome, kiek daug galime visi kartu padaryti vardan kovojančiųjų, vardan taikos! Šių dienų … Skaityti toliau →

Ne vienerius metus plieskėsi diskusijos ir ginčai dėl vasario mėnesio švenčių… Mat atsiradus naujai tradicijai švęsti Valentino dieną imta nerimauti, kad ji užgožia ir sumenkina mūsų iškiliosios Vasario 16-osios paminėjimą. Diskusijos nuslūgo, istorinės Lietuvos valstybės atkūrimo dienos nei sumenkinti, nei užgožti neįmanoma, o širdelių šventė irgi niekam netrukdo – tegul švenčia jaunimas, tegul džiaugiasi. Kuo daugiau to džiugesio, tuo gyvenimas gražesnis. Beje, šv. Valentino diena daugelyje pasaulio šalių turi gilias ir gažias tradicijas ir tai … Skaityti toliau →

Praūžė, nušurmuliavo šventės, net ir Trys Karaliai jau išdalino savo auksą, mirą ir smilkalus. Sakoma, kad po jų sveikinti su Naujaisiais lyg ir nebepritinka. Vieni Šv. Kalėdas ir Naujuosius praleidome šurmulingiau, kiti ramiau, bet nepaliesti širdies šitas metų virsmas tiesiog negali – kiekvienas jį pajaučiame, išgyvename. Nauji metai – nauji lapai, kaip sakoma, o ir nauji įsipareigojimai, planai, svajonės. Tik dažniausiai, patys to nejausdami, tyliai ir ramiai sugrįžtame į kasdienybę, viskas ima tekėti sena vaga, … Skaityti toliau →