Rubrika Namų ūkis

Prieš pradėdama jums rašyti gerokai pagalvojau, ar čia toks mano atsivėrimas kažkam bus įdomus, ar tik pasišaipymo vertas. Bet vasariška nuotaika paėmė viršų, tad galvoju, kodėl neatsipalaidavus ir nepajuokavus šiek tiek apie save, o jei tiksliau, tai apie mūsų moterišką bendravimą. O istorija tokia visai paprasta. Esam dvi geros, senos draugės, gyvenam viena nuo kitos gan toli, mat, Ona nutekėjo į Žemaitiją. Anksčiau susitikdavome dažnokai, pasisvečiuodavom viena pas kitą, tai į kokią kelionę ar renginį … Skaityti toliau →

Nežinau, tikriausiai turėčiau Jūsų visų iš karto atsiprašyti, kad šį gražų, pirmąjį ir džiaugsmingąjį vasaros mėnesį imsiu kalbėti apie ne visai malonius dalykus. Tiesiog pastaruoju metu skaudi patirtis neduoda ramybės, niekaip neišeina iš galvos. Kiekvieną kartą važiuodama su reikalais plentu pro tą vietą, kurioje dabar matau vis uždegtą pakelėje žvakutę ir pamerktų šviežių gėlių, atsimenu ir tą dieną, kai atsitiko nelaimė. Mokyklose tądien buvo švenčiamas paskutinis skambutis, o man teko su reikalais nukakti į didmiestį. … Skaityti toliau →

Jau po truputėlį rimsta mūsų sujaudintos širdys ir protas – toks sumišęs nuo gražiausių šventinių įspūdžių ir sujaudintas dėl didelių netekčių. Ne, gedulas neaptemdė nei proto, nei širdies, tik didžiulis ir keistai šviesus liūdesys apgobė mūsų dienas – iškeliavo į savo Tėvo namus popiežius Pranciškus, mus paliko šviesaus atminimo žmogus, kunigas Antanas Saulaitis. Tai tarsi atsisveikinimai su mūsų šeimos artimiausiais žmonėmis, kuriuos pažinojome, sekėme jų darbus, mokėmės gyvenimo tiesų ir išminties. Mokėmės, kaip reikia netausoti … Skaityti toliau →

Toks jau bus šis balandis, šv.Velykomis pasipuošęs. Vėlyvos jos šiemet, tad jei orai nesubiurs, margučius ridenti jau turėtume žalioje ir žydinčioje pavasario pievelėje. Ir nesvarbu, kad paskutinės Gavėnios savaitės tarsi reikalauja dar didesnės rimties ir susikaupimo, tas nuostabus Prisikėlimo šventės laukimas jau yra apėmęs mintis ir širdį – jaudina, žadina norą nusimesti bet kokio nerimo skraistę, atgimti, atbusti iš sustingimo. Ilgėjančios, šviesėjančios dienos, švilpaujantys varnėnai, pirmieji spalvingi žiedeliai, auksą barstantys žirginėliai ir visa aplinkui raginte … Skaityti toliau →

…tuomet, kaip niekad, tu privalai nurimti. Nuraminti savo širdį, mintis ir visokias nereikalingas aistras. Tai visai nereiškia, kad liksi abejingas tam, kas vyksta aplinkui, bet pirmiausia turi įsigilinti, suprasti ir susivokti savyje… Tam reikia laiko. Šiandieniniai įvykiai pasaulio arenoje tai ne tas pats, kaip stebėti svarbias krepšinio varžybas, kai po kiekvieno sėkmingo metimo gali pašokti iš vietos ir išrėkti savo palaikymo emocijas, arba atvirkščiai, nušvilpti priešininką. Sutikime, labai sunku suvaldyti savo nepasitenkinimą, pyktį, kartais ir … Skaityti toliau →

Kiek šiais metais davėte sau naujų pasižadėjimų pradėti kažką nauja? O pernai? Bet gal jie taip ir liko užmarštyje? Ištrūkti iš monotonijos rato ir savo gyvenimą padaryti šviesesnį, įdomesnį galima, tačiau griežtai reikėtų laikytis šių principų. Tikslas. Iškelkite sau tikslą, bet ne tokį, kuris ir taip gali gyvenime įvykti (baigti mokslus, pakilti karjeros laiptais…), o tokį, kurio reikia siekti, dėti tam pastangų: sukurti savo verslą, surengti parodą, įsteigti klubą ir t.t. Kuo ambicingesnis tikslas, tuo … Skaityti toliau →

Pragyvenome ir palydėjome vienus iš šilčiausių metų Lietuvoje. Be sniego pusnių ir šalčių sutikome ir naujuosius. „Sulaukęs sausio šilto, lauk rudens be miltų“, sakydavo senoliai. Bet reikia tikėtis, kad gamta dar visko mums gali iškrėsti, kad sausį šiauriniai vėjai ir gerą derlių išpranašaus, o iškritęs sniegas garantuos šeimynai sočią duonelę rudenį. Taigi trukt už vadžių ir vėl iš pradžių – metų ir darbų ratas, mielieji, sukasi iš naujo. Sukimės ir mes, nepamiršdami tausoti savęs, savo … Skaityti toliau →