Aš dabar medis, upė, migla…

„Skylė bato pade“, – dar sakys savo eillėraštyje Gintas Dabrišius. „Ko šūkaujat /Ko su trimitais grūdat man saulę į akis?/ Žadat patį dailiausią arabų ristūną/ žadat karūną – o aš nenoriu./ Nieko nenoriu, kas skamba, blizga ir dūžta,/ kas ateina, ką galima pamesti, dėl ko verkiama./ Net gražiausias munduras galiausiai atitenka kaliausei,/ Nieko nenoriu, ką jūs galite duoti:/ saldžiausio juk nedalinat./ Užsimerksiu,/ ir lai tyliai mane užpusto.“
Užpustys pirmieji gelstantys lapai šviežiai supiltą kauburėlį Poetui, mūsų mylimam kraštiečiui. O mes kelsime akis į dar tokį gražiai nusigiedrinantį spalio dangų ir tik kažkur pasąmonėje išliks mintis apie tą mundurą kaliausei. Toks jau tu, žmogau – kol dar esi čia, nori įsitverti kažko tikro, apčiuopiamo, materialaus. Ir kaip liaudies patarlė sako, Dievulis davė visko, tik nedavė supratimo „gana“. Tai ir čiumpame visu glėbiu, išskėstomis rankomis. Tik ar tikrai tai, ko labiausiai mums reikia? O labiausiai mums reikia – gyvenimo. Apsčiai jo reikia. Tokio tikro, kvapnaus, spalvingo, su meilės virpuliu, kartais skausmingo. Gyvenimo su atradimais ir praradimais.
Jau nuo pirmųjų spalio dienų (kažkodėl jis pramintas pagyvenusių žmonių mėnesiu) ir vėl sušurmuliavo sujudėjo visi raginti senolius atsibusti, eiti, krutėti, važiuoti, dalyvauti, nesėdėti užsidarius namuose. Pasipylė daugybė renginių, dažniausiai nemokamų. Teisingai, nes ir Juozas Tumas Vaižgantas savo laiku ragino: „Reikia judėti, krutėti, kaip visa gamta juda kruta, gyvuoja, džiaugiasi“. Tik kažkodėl tie raginimai kartais taip tiesmukai ir prikišamai baksnoja į senatvę, kaip į kokį neįgalumą. „Jauni visi buvome, o senatvė – tik išrinktiesiems“, – byloja posakis. Ir jeigu vyresnio žmogaus dar neskuba prispausti ligos ar kitokios bėdos, jie gyvena kaip gyvenę, dirba, džiaugiasi, keliauja, pramogauja net nejausdami tos metų naštos, mėgaujasi gyvenimo pilnatve, džiaugiasi užauginę vaikus, bendrauja su vaikaičiais ir net nejaukiai pasijunta, kai taip tiesmukai jiems ta „senjorystė“ prikišama. Ar jaunas ar senas, jei žmogus vienišas, ligotas ar prispaustas kitokių bėdų – tuomet jam reikia ypatingo dėmesio ir atjautos, reikia pagalbos.
Reikia visiems mums apsčiai to gyvenimo – tokio tikro, iki skausmo. Tikro iki šviesaus liūdesio, su kuriuo jau pradėsime lankyti išėjusius Anapusybėn. Tegu ilsisi. O mes krutėkim, judėkim visi – ir jauni, ir seni, neprisirišdami, anot Poeto, prie to, kas blizga ir dūžta.
Jaukių rudeniškų dienų linkėdama,
Jūsų Augustina

Priminimai spaliui…

Po rudens lygiadienio jau ir didžiausias optimistas susitaiko, kad vasaros džiaugsmų nebesugrąžinsi… Pirmosios šalnos begėdiškai taip ir taikosi lyžtelėti gražiausią jurgino žiedą. Ežiukai pupsi į savo miego guolius, geltoni lapai kloja kilimus, o mes skubame prie nebaigtų darbų – dar likę derliaus, sodo gėrybių, dar yra reikalų gėlyne. O ten, žiūrėk, įsaulyje katė begulinti ir murkianti… Pasak senolių, tai ženklas, kad orai tuoj keisis. Tai ir žinok, žmogau, kiek čia tų gražių dienų beliko.
Delčia – spalio 3 d., jaunatis – 10 d., priešpilnis – 18 d. pilnatis – 26 d.
• Geriausios mėnesio dienos: 1, 6, 14, 15, 19, 21, 23, 24, 28, 29;
• Prasčiausios mėnesio dienos: 3, 9 10, 12, 13, 20, 25, 26, 27, 30;
• Spalio 4 d. – Šv. Pranciškus, Pasaulinė gyvūnijos diena, 28 – Šv. Simonas ir Judas – Simajudas.

Sodininkui…
Spalis – medelių sodinimo metas. Tai jau tapo visuotiniu šūkiu. Jei ne savo sode darbuojamės, tai žiūrėk kiemuose, parkuose organizuojamos sodinimo talkos, įvairios akcijos.
Sodininkai rudenį renkasi sodinti obelaites, šalčiui atsparių veislių kriaušaites, serbentus, agrastus, avietes, lazdynus, šaltalankius, aktinidijas, citrinvyčius, putinus, šermukšnius. Pavasariui paliekami kaulavaisiai: vyšnios, slyvos, trešnės, abrikosai, persikai ir lepesnių veislių kriaušės, vynmedžiai. Laikas šiam darbui labai geras, nes žemė dar neįšalusi, o sodinukai būna jau be lapų, reiškia – jų vegetacija pasibaigusi, geriau prigis.
Pagrindinės sodinimo taisyklės: pasirinkti gerus sodinukus, surasti ir paruošti jiems tinkamą vietą, išvengti sodinimo klaidų. Pirkdami sodinukus įsitikinkite, kad jie tikrai sveiki, neapnikti ligų. Svarbu ir kaip jis augintas – iškastas iš grunto, formuotas gumule ar augintas konteineryje. Iš grunto iškastas medelis turės mažiau šaknų, sunkiau prigis. Apskritai patartina rinktis mažesnius sodinukus, nes šie prigija daug geriau ir greičiau.
Pasirinkdami vietą būtinai pasidomėkite, ar medelis šviesomėgis ar ne, koks jo ateityje bus aukštis, ar nemes užaugęs šešėlio kitiems augalams ar kaimynams per tvorą. Vaismedžiams ir vaiskrūmiams geriausia rinktis neįmirkusias, silpnai rūgščias arba neutralias priesmėlio, priemolio dirvas, gausiai įtreštas organinėmis trąšomis, pakilesnį reljefą.
Sodinukams labai svarbu gerai ir tinkamai paruošti duobes. Jos turėtų būti iškastos prieš porą trejetą savaičių, kad žemė jose šiek tiek susigulėtų. Svarbu ir duobės dydis. Geriausias duobės skersmuo medeliams – apie metrą. Nuo šaknų gumulo aplinkui į visas puses turėtų likti apie 40 cm. Uogakrūmiams užtenka ir 50 cm skersmens. Sodinamo medelio šaknų kaklelis turi likti neužkastas – pagal tai ir duobės gylį nustatykite. Obelys ir kriaušės su sėkliniais poskiepiais sodinami tokiame gylyje, kaip augo medelyne, o skiepytų vyšnių ir slyvų – lengvoje dirvoje kiek giliau, kad skiepijimo vieta liktų žemėje. Sodindami į sunkią dirvą skiepijimo vietą apkaupkite, tuomet išaugs mažiau poskiepio atžalų. Sodindami pasiruoškite ir kuolus pririšimui. Geriausia medelį pririšti prie dviejų kuolų – iš abiejų pusių. Po sodinimo svarbu gerai palaistyti, kad žemė sudrėktų žemiau šaknų ir gerai priliptų. Pomedžius tiks pamulčiuoti durpėmis, perpuvusiu mėšlu, organinėmis atliekomis su kompostu, pjuvenomis. Tai padės naujuosius sodo gyventojus apsaugoti nuo šalčių, geriau laikysis drėgmė.

Daržininkui…
Kasti ar ne rudenį lysves? Daugelis daržininkų tradiciškai tą daro, nors gal ir nebūtina. Tai jau įsisenėjęs ginčas tarp tradicinės žemdirbystės puoselėtojų ir gamtinės bei organinės žemdirbystės propaguotojų. Iš tiesų rudeninis dirvos perkasimas turi ir pranašumų, ir trūkumų. Pavyzdžiui, sausam ir smėlingam dirvožemiui perkasimas tikrai neatneš jokios naudos, nes jis ir taip laidus orui, vandeniui. Piktžolės jame auga mažiau, o kenkėjai, išversti į paviršių, žiemą nesušals, nes žemės grumstai tuoj subyra. Tačiau sunkiam ir molingam dirvožemiui rudeninis kasimas būtinas: pagerina struktūrą, apsaugo nuo kenkėjų, patenka daugiau deguonies. Be jo augalai ypač prastai auga, neįsisavina maisto medžiagų.
Rudenį kaskite dirvą negiliai: 15–20 cm gyliu, o nederlingą dirvą – dar sekliau. Iš gilesnių sluoksnių tik iškelsite mažiau derlingą žemę. Kaskite lysves kuo vėliau, prieš pat šalčius, taip labiau atsikratysite į paviršių iškastų kenkėjų – jie tiesiog sušals. Kaskite šakėmis, ne kastuvu – taip geriau supurensite dirvą. Grumstų pakėlę ir apvertę nesmulkinkite: dirvoje geriau cirkuliuos oras, kaupsis daugiau drėgmės, sudygusios piktžolės atsidurs apačioje, kenkėjai iššals.
Sutvarkykite lysves! Būtinai nurinkite visus sergančius papuvusius vaisius, daržoves, nepalikite jų ant žemės, nes tai tampa ligų sukėlėjų ir kenkėjų veisyklomis. Sutvarkyti reikia ir kitas liekanas – stiebus, lapus ir kita. Jei augalai buvo sveiki, viskas keliauja į kompostą, jei ne, liekanas sunaikinkite. Rudenį labai svarbu yra išravėti piktžoles, nes jau ankstyvą pavasarį jos atsigauna ir išsekina dirvą iki sėjos. Daugiausia daržininkai vargsta su šaknimis besidauginančiomis piktžolėmis. Jos plinta po žeme šaknimis ir beveik nesidaugina sėklomis. Likęs po žeme nors ir mažiausias šaknų kiekis kaip mat vėl sudygsta. Todėl kruopštus rudeninis ravėjimas yra toks svarbus. Tokių šakninių piktžolių taip pat nemeskite į kompostą.
Dar apie kompostą. Komposto dėžė ar tiesiog jo krūva jau įprastas atributas kiekvieno daržininko ar sodininko sklype. Populiaru kompostuoti ir juoduose plastikiniuose maišuose. Svarbu pasigaminti naudingos ir nieko nekainuojančios organinės trąšos. Tačiau labai dažna kompostavimo klaida, kad dedamas didelis kiekis tos pačios medžiagos į kompostinę. Gerą kompostą turėtų sudaryti ne tik nušienauta žolė, bet ir vadinamosios rudosios atliekos: žievė, pjuvenos, susmulkintos šakos, rudenį nukritę lapai, popierius, kartonas, durpės ir pan. Šios medžiagos yra anglies šaltinis, o nupjauta žolė, piktžolės, nuimtų daržovių lapai – azoto šaltinis. Todėl sluoksniavimas yra toks svarbus. Geriausia, kai komposte 1 daliai žaliosios masės tenka 2–3 dalys rudųjų medžiagų.
Kompostavimui pasirinkite nuošalesnę vietą, pavėsį, toliau nuo pastatų sienų ar kitų objektų, kad neįsiveistų graužikų. Kompostavimui skirtas laikas atsipirks keleriopai – palaikysite tvarką, turėsite kur mesti piktžoles, krituolius, nupjautą žolę. O svarbiausia, pasigaminsite puikios augalams reikalingos priemonės.

Gėlininkui…
Spalis gėlininkui yra toks metas, kai dar reikia sodinti, persodinti, iškasti augalus lauke, bet negalima pamiršti ir kambarinių gėlių.
Kaktusai. Spalio mėnesį kaktusai turi sumedėti ir užsigrūdinti. Jeigu jie vasarojo lauke, ir naktimis temperatūra nukrenta jau žemiau 10 OC, neškite juos į patalpą, kad neužkluptų pirmosios šalnos. Šiuo metu kalėdinis kaktusas jau brandina žiedinius pumpurus. Jį laikykite šviesioje, šiltoje ar saulėtoje vietoje. Saikingai laistykite ir kas dvi savaites patręškite kaktusų trąšomis. Kai pasirodys pumpurai, laistykite kiek gausiau. Nesukinėkite vazono.
Meileniai. Pirmoje mėnesio pusėje persodinkite ir meilenį. Indą imkite kiek didesnį, nei iki šiol augo. Jis turėtų būti bent 3–4 cm platesnis už svogūną, gilesnis, bet ne per gilus. Kol šaknys neužpildys didelio vazono, augalas gali nežydėti. „Vaikučius“ atskirkite. Sodinkite taip, kad 1/3 ar pusė svogūno liktų virš žemės. Giliau pasodintas gali sunykti, nesuformuoti žiedyno. Per daug išlindęs iš žemės nuo didelio žiedyno – išvirs. Augalui parinkite neutralaus pH žemę, galite naudoti komposto mišinius. Laistykite saikingai, laikykite šviesioje vietoje. Tinkamai prižiūrimas meilenis gali krauti žiedus 5–7 metus. Tačiau verta pasilikti ir atskirai pasodinti po vieną kitą dukterinį svogūnėlį ir jau po 2–3 metų sulauksite žydėjimo. Dukteriniai svogūnėliai susiformuoja prie brandžių 3–5 metų svogūnų apatinės dalies.
Pastaba. Taisyklė, kad persodinamam augalui visuomet reikia per pirštą ar du didesnio vazono, nėra visai teisinga. Augalą išrovę galime pamatyti, kad šaknys kiek apipuvusios, ar jų raizginys per didelis, o apkarpę, sumažinę gal sodinsime net į mažesnį vazoną, negu prieš tai. Specialistai paaiškina, kad jei šaknų nedaug, substrato kiekis jokiu būdu neturi būti didelis. Žemė pradės rūgti, augalas jos neįsisavins. Didesnio vazono gali neprireikti ir tuomet, jeigu net sveikas šaknis gali tekti stipriai apkarpyti, jeigu jų labai daug, susiraičiusios (žaizdas tuomet galima apibarstyti cinamonu, sutrinta medžio anglimi).
Tušti vazonai. Reikia rasti laiko ir sutvarkyti susikaupusius vazonus. Žemes iškratykite, kruopščiai išvalykite – tai ir dėl švaros, ir dėl bakterijų išnaikinimo. Patariama dezinfekuoti vazonus vandeniu su plovikliu, actu ar net balikliu, o prieš sodinant augalus pavasarį – procedūrą pakartoti. Atsparius šalčiui vazonus galima palikti lauke, tačiau trapesnius, pvz. keramikinius – geriau sunešti į patalpą. Sutvarkytus vazonus galima panaudoti terasų ir kiemo papuošimui, jei į išvalytus pripilsite naujų žemių ir pasodinsite į juos šalčiams atsparių augalų. Galite juose sukurti ir rudenines spalvingas kompozicijas.
Sausoms puokštėms. Dar galima rasti gražių, nenurudusių šluotelinių hortenzijų kekių. Nupjaukite apie 35 cm ilgio šakeles, pašalinkite lapus ir pakabinkite žemyn žiedynais, kad apdžiūtų tamsioje ir vėdinamoje patalpoje. Galime greitesniu būdu šakeles padžiovinti parišus arti šildomo gyvatuko (išvėdintoje nuo drėgmės vonioje). Puokštės atrodo tikrai labai įspūdingai.

Bitininkui…
Apie spalio vidurį, kai temperatūra paprastai jau būna žemesnė nei 14 OC, bitės jau apsiskraido paskutinį kartą, būna pamaitintos ir palaipsniui susimeta į žieminį kamuolį. Prasideda ramybės periodas, kuris truks iki kovo antro dešimtadienio. Reikia stebėti orus ir, jiems vėstant, antroje mėnesio pusėje, pasirūpinti avilių apsauga nuo pelių, paukštelių ir jų apšiltinimu. Ypač svarbu apšiltinti stogą – pagalvėmis, pripildytomis pūkų, plunksnų, šiaudų. Sintetinių pagalvių reikia vengti, nes jos nesugeria drėgmės.
Jei avilių stovėjimo vietoje vėjuota, reikėtų pasukti lakas nuo šaltų vėjų. Negerai ir skersvėjai, reikėtų sunešti avilius į dalines pastoges. Avilių stogai turėtų būti gerai pritvirtinti ir sandarūs. Lakas galima pridengti eglių šakelėmis, lentelėmis, kad išdykėlės zylės nesibelstų, nesmaguriautų išlindusiomis bitelėmis.
Kol vidutinė paros temperatūra yra teigiama, avilių šiltinti nereikėtų, nes šiluma gali paskatinti jaunas motinas vėl dėti kiaušinėlius, ir jos suvartotų daug maisto.
Na, ir nereikėtų bičiuliams labai atsipūsti – tvarkyti inventorių gal ir ne toks smagus reikalas, bet atidėlioti jo tikrai neverta.

Namams…
Ateina tas tamsusis šaltasis metas, kai ir mes, kaip tos bitutės, nurimstame ir vis daugiau laiko leidžiame namuose. Sugrįžę iš sodų, sodybų ir dar kupini vasaros spalvų ir kvapų, tikrai kažko juose pasigendame. Belieka nauju žvilgsniu apsidairyti ir pagalvoti, kaip, neįdedant lėšų ir daug jėgų, juos atgaivinti. Pirmiausia, aišku, reikia tinkamai sustatyti į patalpas sugrįžusius augalus, rasti jiems tinkamą vietą, svarbu ir vazonų dizainas. Specialistai pataria sodinimui naudoti paprastus plastikinius vazonus su daug drenažo skylučių ir tik tuomet juos statyti į jums patinkančius, spalvingus ir derančius, o gal ir į įmantrius išorinius indus.
Apsispręskite, gal pamėginsite namus atnaujinti spalvinėmis detalėmis. Jau esame plačiau kalbėję šia tema, bet pasidomėkite vėl dizainerių siūlomomis idėjomis, gal kažką prisitaikysite. Tai gali būti meno dirbiniai, paveikslai, tekstilės gaminiai. Ryškus pledas gali derėti prie paveikslo, didelio vazono, pagalvėlių ar kilimo. Gal sugalvosite pakeisti kai kurių baldų kompoziciją, suteikdami erdvei naujos struktūros, harmonijos.
Labai svarbus tamsiajam metų laikui tinkamas apšvietimas, o jei dar patį šviestuvą paversite svarbiu interjero akcentu – tikrai nepralošite.
Idėjų pasisemti dabar tikrai yra kur. Tik belieka atidžiai apžiūrėti savo namus, baldus, turimus interjero papuošimus ir kūrybiškai juos panaudoti. Kitą kartą užtenka tik šiek tiek pakeisti išdėstymą, naujai sukomponuoti detales, ir atsiveria visai kitas vaizdas.
Kūrybiško ir jaukaus jums spalio!