Mūsų dienos kaip šventė…

klausausi sklindančios melodijos iš radijo imtuvėlio, „kaip žydėjimas vyšnios“ – atitariu ir tuomet taip realiai suvokiu, kad jau vidurvasaris, liepa, kad tos vyšnios šiemet taip greitai darganoto pavasario buvo nudrengtos, ir kad tikrai realiai nespėjau tuo žydėjimu pasidžiaugti. Jau reikėtų niūniuoti „ir sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, pajuokauju mintyse, ir tai būtų arčiau realybės. Taip ir bėga dienos, savaitės, mėnesiai, o mes vis nenustojame stebėtis tuo laiko lėkimu, dažnai negailestingai, lyg nesulaikoma banga nuplaunančio, nunešančio mūsų planus, norus kažką nuveikti, padaryti, nuvažiuoti, aplankyti, paskaityti, susitvarkyti ir t.t. Atrodo, kad jau tiek nugyventa, kad nori nenori turėjai suvokti apie mums šiame gyvenime skirtą laiką, apie būties duotybę, svarbą, turėjom išmokti branginti savo dieną, valandą ir net minutę. O gal per daug iš savęs reikalaujame? Gal to kasdienybės šventiškumo neįvertiname ir nepasidžiaugiame? Ech, tas amžinas žmogaus noras kažko vis daugiau, gražiau, prasmingiau. Ir tuomet nepajunti, kaip prasideda dirbtinai pagražintas mūsų gyvenimas. Įsitikinti tuo labai lengva, reikia tik atsiversti kokį blizgų žurnalą ir pavartyti, kaip žmonės „gražina“ tą savo gyvenimą, apie prabangias šeimynines šventes, vaikų vienerių metukų „jubiliejus“, vestuves užjūriuose, salose, pilyse… Tūkstančiai išleidžiami tokioms sustyguotoms grožybėms, paskui lieka nuotraukos, kuriose ne šventės akimirkos, o visų įmantrios pozos prie tos pačios proginės sienelės. Bet atrodo, kad aš čia jau pradedu tradiciškai bambėti, puikiai žinodama, kad tuo nieko nepakeisi. Kiekvienas manosi taip, kaip jam atrodo geriau.
Pakeisti gali tik savo gyvenimą, savo kasdienybę. Ir gal net ne pakeisti, o tiesiog pajausti, kas tau pačiam ir tavo artimiesiems suteikia džiaugsmo, pilnatvės, kas pripildo širdį šventiškumo, pakelia nuotaiką, suteikia džiugesio. Ir tuo dalintis. Ir kuo dažniau. Kiek prisiminimų kiekvienas turime iš savo vaikystės, kai daugelis tokių paprastų dalykų nustebindavo, pradžiugindavo, kad net iki šiol jauti tą akimirką išgyventą būseną, jausmą, prisimeni kvapus ir skonį. Norėčiau kuo daugiau tokių akimirkų padovanoti savo vaikaičiams, gal dar ir vaikams… Juk vasara, atostogos, daugiau kartu praleisime laiko. Gaila, jau vis mažiau turime galimybių nuvykti į savo buvusias tėviškes, kaip senovėje į atlaidus, kai susiburdavo giminė, o vietiniai ruošdavosi, laukdavo visų atvykstant. Kad ir retai, bet tenka girdėti tokių dalykų dar esant.
Laikas kartu… Jis gali būti visoks. Lankiau savo draugę, visai nesenai. O tai vis telefonu ir telefonu. Nesumojau, ką čia galėčiau nusinešti lauktuvių. Staiga parduotuvėje šovė mintis – nusipirkau šaldytos geros tešlos, mielinės, varškės pakelį, razinų. „Klausyk, ar tavo orkaitė gerai veikia?“, – užklupau savo klausimu tik įėjusi. „Gal galim išsikepti kartu mano firminių bandelių, kurias tu taip mėgsti?“ Nesigirsiu, bet reikėjo matyti ir girdėti mus abi, miltuotomis nosimis, kaip mažas mergaites besijuokiančias iš savo meno, o paskui tyliai murkiančias vanile kvepiančioje virtuvėje prie arbatos…
Liepa. Vidurvasaris. Šventės ir kasdienybė. Tegul sustoja tas laikas akimirkose ir virsta mielais prisiminimais…
Jūsų Augustina

Priminimai liepai…

Pasvilinęs karščiais birželis pasipustė padus ir užleido valdas liepai – vasaros karalienei. Niekas negali savo kvapais, žiedais ir spalvomis jai prilygti. Ir jau kiekvieno valia, kiek ir ko iš tos liepos dovanų prikopinėsi, kaip mokėsi džiaugtis, gėrėtis, ar spėsi viską išragauti, derlių surinkti. Nors darbų ir vidurvasarį nestinga, ilgais ir šviesiais vakarais, ypač gerai suplanavus laiką, maloniam poilsiui tikrai rasis laiko. Ar ilgai džiaugsimės vasara, pasufleruos mums gegutė, jei iki vidurio liepos dar ją girdėsim kukuojančią… O gausiai žydinčios liepos, deja, žada lietingą rudenį. Gausų lietų pranašauja ir perkūnija per Magdeleną (22 d.), o didelė rasa per Onines – šiltą ir gražų rugpjūtį. Leiskime išsimiegoti ramiai ir Septyniems broliams, tikėdami, kad gamta vienaip ar kitaip susitvarkys pagal savo dėsnius, o mums belieka prie jos prisiderinti.
Delčia – liepos 7 d., jaunatis – 14 d., priešpilnis – 21 d., pilnatis – 29 d.
• Geriausios mėnesio dienos: 2, 3, 5, 7, 10, 16, 19, 28, 30;
• Prasčiausios mėnesio dienos: 4, 9, 11, 14, 17, 20, 22, 25, 27, 29;
• Liepos 10 d. – 7 kankiniai, 7 miegantys broliai, 16 d. – Prapjovos, Švč. M. Marija, Škaplierinė, 22 d. – Šv. Marija Magdelietė, 26 d. – Šv. Ona, Nokis, Pabaigtuvės.

Sodininkui…
Hortenzijų dauginimas. Dabar labai geras metas patiems pasidauginti žaliaisiais auginiais hortenzijų krūmelių iš savo jau turimų, arba, kaip liaudyje sakoma, ne nuodėmė ir slapta nugvelbti kokią šakelę nusižiūrėtą. Auginius nupjaukite nuo šių metų žalių, jaunų, dar nesumedėjusių šoninių ūglių. Jie turi būti lankstūs, nelūžti. Auginį nuo viršūnės kirpkite taip, kad būtų 2–3 poros lapų. Po apatiniu bambliu (vieta, iš kurios dygsta lapas ir formuojasi šaknys) darykite įstrižinį pjūvį. Ta auginio dalimi ir bus smeigiama į substratą. Apatinę lapų porą nuskabykite, kad žemėje nepradėtų pūti. Likusius lapus patrumpinkite per pusę, apkirpkite. Auginio pjūvio vietą 1–1,5 cm pamirkykite įsišaknijimo aktyvatoriuje ir kiek pasvirusiu kampu įkiškite į substratą 2–3 cm gylyje, vienas nuo kito per kelis centimetrus, kad lapeliai nesiliestų. Substratą pasiruoškite iš aukštapelkių durpių ir išplauto stambiagrūdžio smėlio santykiu 2:1. Užberkite dar 2 cm ant viršaus smėlio. Taip paruoštus auginius uždenkite maišeliu ar permatomu gaubtu. Esant 20 OC ir nuolat drėgnam substratui, šaknys paprastai susiformuoja per 3–4 savaites. Įsišaknijusius auginius persodinkite į atskirus vazonėlius ir prikaskite žeme, kol ateis laikas paaugusius sodinti į nuolatinę vietą.
Braškynas. Pasibaigus uogoms, reikia jį sutvarkyti. Jei pastebite kenkėjų pažeistų ir ligotų lapų, nedelsiant juos nušienaukite, kad spėtų ataugti nauji ir sveiki. Ypač, jei matote žemuoginės erkutės padarinius. Mažiau pažeistus uogynus galima nupurkšti 1 proc. Bordo skysčiu. Jei planuojate įrengti naują braškyną, paruoškite jam žemę. Būtinai gerai išnaikinkite daugiametes piktžoles. Pasodinus braškes, tą jau bus sunku padaryti. Kad nenudegintumėte dieną augalų, nuolat rytais ir vakarais palaistykite braškes. Vandens lašeliai nuo augalo turi spėti išgaruoti iki sutemstant, kitaip drėgmė gali sukelti ligų.
Naujam braškynui rinkitės tik aukštos kategorijos, tinkamos veislės, geriausia veisliniuose daigynuose užaugintus daigus. Kerelius sodinkite su dideliais šaknų kuokštais tokiame pat gylyje arba truputį giliau, nei augo daigyne. Labai ilgas šaknis galima patrumpinti. Kol daigai neįsikrūmijo, po kiekvieno didesnio lietaus supurenkite žemę. Svarbu, kad neužsipiltų šerdelės.
Raskite vietos ir remontantinėms braškėms, kad iki šalnų turėtumėte šviežių uogų desertams, papuošimams ar šiaip paskanauti. Tokios būtų ‚Sella‘, ‚Moyr‘ ar labai gausiai derančios ‚Humi Gento‘ veislės. Kadangi remontantinių braškių dera ir ūsai, sodinkite jas 60–120 cm atstumu. Dažniau ir laistykite, tręškite, žiemai – mulčiuokite.
Sodo laistymas. Sausą ir karštą vasarą labai svarbu, kad sodo medžiai gautų drėgmės. Obelims jos reikia nuo gegužės iki rugsėjo. Papildomo laistymo liepą reikia ir kriaušėms. Vėlyvosios slyvos, palaistytos rugpjūtį, atsilygina stambesniais vaisiais. Vyšnioms vandens reikia po žydėjimo, mažiau nukrenta užsimezgusių vaisių. Bet atsiminkite, jei dirva labai perdžiūvusi, gausiai palaisčius gali susproginėti vaisių odelė. Uogakrūmiams ir avietėms labai svarbu gauti pakankamai drėgmės, kai noksta uogos. Geriausia, kai vaismedžiams dirva sudrėkinama iki 40 cm gylio.

Daržininkui…
Vasaros sodinimas. Išlaisvinę dirvą nuo akstyvųjų daržovių patręškite ją, negiliai supurenkite ir sėkite krapus, žieminius ridikus, salotas, sodinkite ropinius ir žiedinius kopūstus, brokolius, kitas žalumynines daržoves rudens derliui. Žiedinius kopūstus pasodinkite iki liepos 10 d. Salotas sėkite kas dvi savaites iki rugpjūčio mėnesio, o ridikėlius – iki rugsėjo 5–10 d., kad spėtų užaugti iki šalnų. Likusią laisvą dirvą užsėkite sideratais – jie neleis augti piktžolėms, apkasti praturtins žemę organinėmis medžiagomis. Gerai prižiūrimi ir apsaugoti nuo kenkėjų, net pasėti mėnesio viduryje geras gūželes užaugins ir Pekino kopūstai. Įsuktus į popierių vėsiame rūsyje išlaikysite juos iki žiemos vidurio. Per anksti pavasarį pasėti į šiltnamius jie dažnai išaugina kietus lapus, virsta žyduoliais.
Nevėluokite! Nevėluokite nupjauti brokolių žiedynų – žiedai greitai išsiskleidžia. Nupjovus centrinį žiedyną, lapų pažastyse susiformuoja mažesni šoniniai. Brokolius tręškite, laistykite. Laiku skinkite ir cukinijas, neleiskite joms peraugti. Kuo jaunesnės, tuo jų skonis švelnesnis. Neperaugusius daržo agurkus taip pat rinkite kas antrą dieną.
Žieminiai česnakai. Kai nugelsta apie pusę lapijos, išsitiesia stiebai ir pradeda trūkinėti žiedynų apvalkalai, žieminius česnakus galime rauti. Nors norint didesnio derliaus, paprastai žiedynai nukarpomi. Vasariniai subręs gerokai vėliau, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Nukastus česnakus džiovinkite 6–8 dienas, kad maisto medžiagos iš lapų patektų į skilteles. Vėliau nupjaukite šaknis ir lapus. Derlių saugokite vėsioje patalpoje, o nedidelį kiekį laikykite po ranka, tiesiog virtuvėje. Taip dažniau ir panaudosite šią vertingą prieskoninę daržovę.
Svogūnų džiovinimas. Stebėkite, kada sunoksta svogūnų derlius. Kartais tas laikas skiriasi net keliomis savaitėmis. Rinkite derlių tuomet, kai nulinksta laiškai (apie 75 proc. jau nugula ant žemės), o ropelių lukštai įgauna veislei būdingą spalvą. Pasirinkite ir tam tinkamą orų metą, mat geriausia, kai jie sausi ir šilti. Jei pranašauja ilgesnį lietų, paskubėkite nuimti derlių ir džiovinkie patalpoje ar pastogėje. Kuo geriau išdžiovinsite svogūnus, tuo jie geriau laikysis žiemą. Pirmiausia suvartokite baltuosius, o geltonieji (kaip ir raudonieji) puikiai laikosi iki kito derliaus.

Gėlininkui…
Ežiuolės. Nuo liepos pradžios iki rudeninių šalnų žydi mūsų pamėgtos rausvažiedės ežiuolės. Jų žiedus mielai lanko bitės, drugiai ir kiti vabzdžiai. Dar labiau išpopuliarėjo naujai išvestos ežiuolių hibridinės veislės, išsiskiriančios gausiu ir ilgu žydėjimu, unikaliomis žiedų formomis, spalvomis. Jų yra ir aukštaūgių, ir žemaūgių. Tačiau šios naujai išvestos veislės jau neturi vaistinių savybių, kuriomis pasižymi minėtos rausvažiedės. Pastarųjų preparatai laikomi vienais iš stipriausių natūralių imuniteto stiprinimo priemonių, padeda kovoti su virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, greitina žaizdų gijimą, stiprina organizmo atsparumą. Todėl negailėkite dalį žiedų paaukoti savo vaistinėlės papildymui. Tuo tikslu žydėjimo pradžioje yra pjaunama viršutinė ežiuolių stiebų dalis su žiedynais. Iš jų ruošiamos arbatos, užpilai, nuovirai, tinktūros. Šios gėlės gražios ne tik žydėjimo metu, bet labai tinka ir sausoms puokštėms. Susidžiovinkite. Žiedynai ilgai išliks dekoratyvūs.
Gėlyno priežiūra. Liepos mėnesį svarbu palaikyti gėlyno dekoratyvumą laistant, tręšiant, ribojant ar skatinant vienokių ar kitokių augalų plėtrą. Tuščias vietas po peržydėjusių svogūninių užpildykite vienmetėmis žydinčiomis gėlėmis. Galima tam panaudoti ir daugelį kambarinių vazoninių gėlių, tiesiog prikasant jas su visais vazonais žeme. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad laistant neužsikimštų drenažas. Mėnesio viduryje jau galima pradėti rinkti vienmečių gėlių (žioveinių, šalavijų ir kt.) sėklas. Pats metas atidžiai peržiūrėti ir pagalvoti apie gėlyno papildymą daugiametėmis, susiplanuoti, kur ir kokias sodinsite. O jau rugpjūtį bus geriausias laikas tą padaryti.
Pamėginkite auginti astrancijas (Astrantia). Auginamos jos saulėtose ar pusiau pavėsingose vietose, derlingoje ir drėgnoje dirvoje. Pakelia ir prastesnes sąlygas, bet ilgos sausros nepakenčia. Sodinti galima ir po medžiais, kitų aukštaūgių gėlių šešėlyje, šalia krūmų. Tai – ilgaamžiai, nereiklūs ir ilgai žydintys augalai. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais, o nukirpus nužydėjusius žiedynus, pakartotinai žydi iki šalnų. Ilgai laikosi pamerktos, tinka skynimui.
Gal dar naujiena jūsų gėlyne būtų ir lantanos (Lantana)? Viena patraukliausių jų savybių – tai spalvų kaita. Vos prasiskleidę žiedai būna vienos spalvos, o jau senesni – kitos. Tik geltonos ir baltos spalvos lantanos žiedai dažniausiai nekinta. Lantana – aukštaūgė gėlė, tikra gėlyno puošmena, tarsi medelis. Puikiai papuoš ir jūsų terasą. Augalas mėgsta šviesią ir saulėtą vietą: kuo daugiau saulės, tuo daugiau žiedų. Pasidomėkite, gal patiks.

Bitininkui…
Bitėms šiuo metu tenka aktyviai vėdinti lizdus, o bitininkams – prakaituoti. Kai dideli karščiai ir mažai kritulių, augalai sunkiai išskiria nektarą. Štai kad ir medaus karalienės – liepos. Pagal atliktus tyrinėjimus nektarą jos išskiria esant bent 15 OC, optimaliai – 21 OC. Todėl bitininkai ir dejuoja – kur tos dūzgiančios nuo bičių liepos?
Liepa – pagrindinis vasaros medunešis. Išsukus medų mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, 2–3 sezonus atidirbusios motinos pakeičiamos jaunomis, suporuotomis. Dabar jau galima jų užsisakyti pas augintojus rudeniniam keitimui. Bet dar yra laiko ir patiems jų užsiauginti. Verta pasipraktikuoti su bičiulių pagalba.

Įdomu
Orų prognozės pagal augalus
Jei žliūgių žiedelių žvaigždutės nepakyla iki 9 val. ryto, dieną tikrai gali palyti.
Jei dangus niaukiasi, o vėdrynų žiedai prasiskleidę, nebijokite, lietaus tikrai nebus. Jei jie susiskleidžia esant giedram orui – lauk lietaus.
Susiskleidę pienių ir baltųjų vandens lelijų žiedai pranašauja lietų.
Jei paprastųjų kaštonų lapai išskiria daug lipnių sulčių, bus lietaus.
Prieš pradedant lyti gausiai nektarą išskiria ir kvepia sausmedžiai. Prieš sausrą jų žiedai praranda aromatą.
Prieš darganą iki žemės nulinksta saulutės, žemuogių žiedeliai, susiglaudžia dobiliukai, susisuka dedešvų žiedai.
Prieš lietingus orus pastebimai nulinksta ugniažolių žiedų vainikėliai, bulvių žiedkočiai, nusvyra žiedai.