Šventas tas mūsų vasaris…

Prasidėjęs šv. Blažiejaus minėjimu, linų šventinimu, o paskui ir Šv. Agotos diena, per kurią dar ne viena šeimininkė imasi ir kepa šv. Agotos duonelę, šventina ją, dalinasi su artimaisiais, kaimynais, draugais, vasaris ėmė ir taip įsibėgėjo, kad net sunku patikėti kalendorinei žiemai baigiantis. Štai dar nuplėšim kelis kalendoriaus lapelius ir jaunimėlis smagiai švęs Šv. Valentino, ar kaip dar sakoma, įsimylėjėlių dieną. Dar prieš kurį laiką purkštavę ir kritikavę, arba nepagrįstai kaltindami ją užgožiant mūsų valstybinę šventę, dabar jau susitaikėme – tegu tik jie sau dovanoja tas širdeles, tegul džiaugiasi ir myli. Nes nieks negali konkuruoti su tavo širdyje degančia meile Tėvynei, jos siekiams, istoriniam atminimui. Kelsime Trispalves, švęsime, sveikinsime vieni kitus. Ir ypač dabar, kai gyvenimas ir pasaulio įvykiai eilinį kartą parodė ir priminė Nepriklausomybės išsaugojimo kainą, jos vertybių svarbą ir trapumą. Nepaprastai smagu ir gera pastebėti, kad šventes išmokome švęsti, nepaversdami jų „dar vienu laisvadieniu“ buities darbams nudirbti. Renginių, skirtų šiai datai, gausa, pasikeitęs jų koloritas, kai rimtis tikrai gražiai dera su džiaugsminga nuotaika, nuteikia viltingai. „Šventes švęsk!“ – ir krikščioniškoje tradicijoje šis įstatymas reiškia rasti ramybę ir džiaugsmą, sukurti harmoniją savo gyvenime. Todėl tikrai verta Vasario 16-ąją paversti gražia šeimos švente, dalyvauti renginiuose su vaikais ir vaikaičiais, paaiškinti jiems šios dienos svarbą ir reikšmę. Pagaminti pagaliau ir skanius šventinius pietus, kartu pažiūrėti tam skirtas laidas ar gerą filmą.
Žiūrėk, jau ir šv.Motiejus, Vieversio diena čia pat. Gal tos jo giesmės dar ir neišgirsime, bet širdyje suspurdės jos laukimas.
Šalta ir speiguota, dar kitaip „senoviška“ šių metų žiema kiek pristabdė mūsų bėgimą, pridarė nemažai rūpesčių, bet ir grožio akiai ir širdžiai buvo apstu. Tos švarios baltumos prisigėrė akys ir širdys… Tegul ji išlieka ilgam, tegul joje ryškiai sužėri ir tos Šv.Valentino raudonos širdelės, ir mūsų Trispalvės – Geltona, Žalia, Raudona.
Jūsų Augustina

Priminimai vasariui…

Na, kurį laiką nebeteks kalbėti: „Ot buvo laikai: žiemos kaip žiemos, sniego iki kelių, tvoros nuo šalčių pyškėdavo.“ Visko ši žiemužė pažėrė su kaupu. Ir grožybių, ir vargelio buvo. Kažin ar taip lengvai per Užgavėnes pasiseks ją prikalbėti atsitraukti. Vargiai ir vieversį šį mėnesį išgirsim. Bet mėginti ir raginti būtina – tegul kaunasi Lašininis su Kanapiniu, o mes, įveikę vasario monus, lengviau atsikvėpsim, Žemelės bundančios imsim laukti, nors sinoptikai mėgina sakyti, kad tikro tradicinio pavasario galime likti ir nepastebėję.
. Geriausios mėnesio dienos: 11, 13, 20, 21, 22, 23, 27, 28;
. Prasčiausios mėnesio dienos: 10, 16, 24, 25;
. 17 d. Užgavėnės, prasideda ir Raudonojo Ugninio Arklio metai, 24 d. – Šv. Motiejus, Vieversių diena.

Namams…
Mados. Metų pradžioje neapkalbėjome naujų vėjų namų interjere, dizaine. „Pantone“ spalvų institutas 2026 metų spalva paskelbė „Cloud Dancer“ – balkšvą atspalvį. Lietuviškai būtų „debesų šokėja“. Tai purus ir ramybe persmelktas neutralus baltos spalvos tonas, skatinantis tikrą poilsį, ramybę, aiškumą ir naują pradžią. Tai – tarsi nauja tuščia drobė, kurioje gali suteikti erdvės savo vaizduotei, kūrybai. Ši minimalistinė spalva tarsi padeda išsilaisvinti nuo išorinių dirgiklių, jos pagalba galime kurti harmoningą ir lengvumo kupiną aplinką. Ji leidžia išsiskleisti kitoms spektro spalvoms, kurti kontrastą. Galima derinti ir su pastelinėmis ar grynomis, ryškesnėmis spalvomis. Tai po ilgo laiko, nuo 1999-ųjų ir vėl karaliaus balta spalva.
Aišku, nespėsime kasmet keisti savo namų interjero, bet visuomet yra galimybė kūrybingai išnaudoti nors dalį tokios tendencijos.
Tai galioja ir rūbų madai, ir mūsų aplinkai, želdynams. Baltame fone viena kita ryškesnė spalva sužibės elegantišku minimalizmu.

Sodininkui…
Grožis ir bėdos. Neįmanoma atsigrožėti šiemet vaizdais iš sniego patalais apklotų sodų, gražiai apsnigtais, apšerkšnijusiais medžiais, krūmais. Gražiausių fotografijų apstu ir interneto platybėse. Tačiau sniego gausa ir didelių bėdų sode gali pridaryti. Tikriausiai ne vienam ir pridarė. Labiausiai medžiai bijo atodrėkio, ypač jauni ir seni. Per atodrėkį sniegas tampa šlapias ar suledėja, šakos neatlaiko svorio, lūžta. Purtykite sniegą nuo medžių ir krūmų labai atsargiai. Gelbėkite spygliuočius ir visžalius augalus. Gausiam sniegui ypač jautrios pušys, kadagiai, koloninės formos augalai. Nepamirškite valyti sniegą ir nuo karpomų gyvatvorių.
Šiųmečio sniego gausa tikriausiai išlaužė ir sugadino ir kitus dekoratyvinius augalus sode, todėl šiltesnę dieną išvalykite, surinkite juos.
Genėjimas. Jeigu oro temperatūra nusistovės apie – 10 OC, mėnesio pabaigoje galite pradėti genėti obelis, vynmedžius, sodines šilauoges, o dar vėliau – serbentus, agrastus, gervuoges.
Laikas pasigaminti sodo tepalo. Tam reikės kanifolijos arba pušų sakų, vaško (nebūtinai geriausios kokybės), augalinio aliejaus (4:2:1). Nesunku atnaujinti, jei turite užsilikusio ir seno sukietėjusio tepalo, tereikia jį pašildyti su visu indeliu ar įpilti aliejaus.
Vaismedžių kamieno ir šakų ligoms gydyti tinka hidropelenų tepalas, kurio pasigaminti taip pat galite patys. Tam reikės 1 kg hidrolo ir 400 g gerai išsijotų medžio pelenų. Juo žaizdas geriausia tepti praėjus kelioms dienoms po genėjimo, kai apdžiūva žaizdos, kad geriau priliptų.
Veja po sniegu – jautri! Nevaikščiokite ir nevažinėkite po veją. Po sutryptu sniegu susiformuoja ledo pluta, ji pažeidžia velėną, susidaro išretėjusios dėmės. Po suledėjusia sniego pluta vejai trūksta deguonies, gali visai sunykti. Suledėjusią plutą kiek galima suskaldykite. Nesukraukite ant vejos didelių sniego krūvų! Tirpdamas sniegas negrįžtamai pažeis velėną. Po suspaustu sniegu žolė greičiau suserga pašaknio ligomis, blogiau atželia, Jeigu kažkur vejos vietoje susidarė sniego sankaupos, krūvos, tai paskleiskite jas tolygiai.
Saulė ne tik džiugina. Nuo jos aštrių spindulių pridenkite rododendrus, buksmedžius, kitus dekoratyvinius visžalius sodo augalus. Naudokite eglių šakeles, galima ir žalios spalvos tinklą užmesti. Jis derės prie aplinkos, apsaugos nuo saulės ir negadins vaizdo. Jei pagaliau kiek atšiltų, galima palieti pokrūmius, pamulčiuoti. Mat iš sušalusios žemės šaknys negali paimti vandens, o įdienojus ir esant saulėtai dienai daug jo išgaruoja per lapus, spyglius.
Lankydami sodą kiekviena proga pasidairykite ir pastebėję nurinkite užsilikusias vaismedžių mumijas, sudžiūvusius lapus, sudeginkite juos – taip sumažinsite moniliozės sukėlėjų.
Kiškiai besočiai… Vasario pabaigoje jie pridaro ypač daug eibių, nes būna alkaniausi. Todėl nuolat tikrinkite, ar vėjas nenuplėšė apdangalų, nes tie besočiai dabar jau įsisuka ir į senesnius medžius.
Ruoškite inkilus paukšteliams! Anksčiau ar vėliau jie parskris, nenuvilkime, nesusivėlinkime.

Daržininkui…
Nauja – tai pamiršta sena. Sėklų mirkymas alijošiuje. Dar prieš atsirandant įvairiems augimo stimuliatoriams daržininkai sėkmingai naudodavo alavijo sultis – aktyvų biologinį stimuliatorių, kuris ne tik padeda sėkloms greičiau dygti, bet ir kažkiek dezinfekuoja jas. Prieš merkiant reikia sėklas truputėlį pašildyti, pav., ant radiatoriaus arba perplauti 1–2 proc. kalio permanganato tirpalu, taip apsidraudžiant nuo infekcijos. Alavijo lapai šiam reikalui turėtų būti ne jaunesni kaip 3 metų. Prieš tai jau keletą savaičių nustokite augalą laistyti. Tuomet nupjaukite sveikus apatinius lapus, suvyniokite į tamsų popierių ir padėkite į šaldytuvą. Po savaitės išspauskite iš jų sultis, praskieskite vandeniu (1:1) ir tokiame tirpale sėklas mirkykite apie parą. Tirpalas turi sėklas apsemti. Mirkykite kambario temperatūroje. Mažo daigumo ar norint atgaivinti jau pasibaigusio termino sėklų gyvybingumą mirkykite jas grynose sultyse. Arba dar paprasčiau: lapą supjaustykite išilgai, išdėliokite ant vienos pusės sėklas, uždenkite kita skiltele. Prieš sėją išbrinkusių sėklų plauti nereikia. Taip apdoroti tinka pomidorų, baklažanų, kopūstų, ridikų, japoninių ridikų sėklas. Po to iš karto jos sėjamos.
Nepatartina mirkyti agurkų, moliūgų, cukinijų, salierų, svogūnų, paprikų sėklų.
Sėklų mirkymas ir daiginimas. Pamirkytos ir sudaigintos sėklos vienodžiau ir greičiau sydygsta. Daiginamos sėklos marlės ar kitokio reto audinio maišeliuose (tinka ir sulankstytas popierinis rankšluostis) ir merkiamos į 15–20 OC vandenį. Laikomos, kol išbrinksta. Vandenį keiskite 2–3 kartus. Nupylę vandenį sėklas gerai išplaukite ir papilkite plonu sluoksniu ant reto audinio ir tokiu pat audiniu pridenkite. Viršutinį sluoksnį vis padrėkinkite palaistydami, sėklas kartkartėmis pamaišykite. Kai daugiau kaip pusė visų sėklų išleis baltus 1–2 mm daigelius, atsargiai pamaišydami išdžiovinkite (be saulės) iki birumo ir sėkite. Saugokite, kad nenulūžtų daigeliai, ypač agurkų. Daržovių daiginimo laikas labai nevienodas. Ilgiausiai dygs morkų, petražolių, salierų, porų sėklos. Temperatūra taip pat turi įtakos – žemesnėje sėklos dygs lėčiau.
Neišmeskite žalumynų šaknelių! Jau esame kalbėję apie žalumynų iš prekybos centrų atželdinimą. Bet galite prasimanyti ir daigų, jeigu perkate vazonėliuose bazilikus, lapinius salierus, salotas, rūgštynes. Pav., nupjovę petražolių žaliąją dalį neskubėkite išmesti šaknelių. Prakirpkite plastikinį vazonėlį, atsargiai išimkite šaknis ir pasodinkite į daržo žemę. Po poros savaičių augalas sustiprės, galėsite padalinti į 2–4 dalis ir pasodinti atskirai. Tą patį galite padaryti su bazilikais, salierais.
Sinoptikai pataria daržininkams neskubėti. Jau dabar jie prakalbo, kad šiemet pavasario galime net nepastebėti – žiemai besigalynėjant su šiltesniais orais sulauksime beveik balandžio pabaigos. Tad gal tikrai, ypač tiems, kurie neturi šildomo šiltnamio, nereikėtų pradėti ankstyvos daigų sėjos. Tiesiog reikia prisiminti, kad ilgiausiai, apie 60 dienų užtruks, kol užaugs paprikų, salierų ir porų daigai.

Gėlininkui…
Dauginkite, genėkite… Vasario pabaigoje daugelis kambarinių augalų suaktyvėja, pradeda leisti naujus lapus, ūglius, o pastarieji dėl šviesos stygiaus dažniausiai ištįsta, juos reikia patrumpinti. Laistykite vis dar saikingai. Kai kurias kambarines jau galima ir persodinti.
Susiraukšlėjo kaktusas? Tačiau neskubėkite dar jo laistyti. Tai skaisti saulė žadina, o vėsios naktys slopina jo augimą.
Apžiūrėkite, nes tikriausiai jau ištįso palergonijos ir pats metas jas gerai apgenėti ir pasidauginti – turėsite savo užaugintų, papuošite balkonus, terasas, sodą. Silpnas šakeles ir ūglius išgenėkite, o sveikus ir stipresnius ūglius pjaukite 5–10 cm dauginimui. Pjaukite po bambliais, merkite į vandenį ar sodinkite po vieną į vazonėlius. Ūglius pamerkite taip, kad vanduo apsemtų iki pusės. Po 3–4 savaičių išleis šakneles ir galėsite sodinti į vazonėlius. Paaugusių nepalikite be priežiūros – genėkite, formuokite dailų krūmelį, išskinkite būtinai peržydėjusius žiedynus.
Plokštenis pabudo, jei jo viršūnėlėje pradeda rodytis liežuvėlio formos ūgliai – galima persodinti, dauginti. Jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, senesnius – rečiau. Plokštenis mėgsta vidutinio sunkumo, puviningą žemę. Vazonėlyje padarykite drenažą. Didesni kerai dalijasi, pasidauginkite. O lengviausiai plokštenis dauginasi įsišaknijusiais ūgliais. Nupjaukite šakelę su 3–4 nareliais, apdžiovinkite ir pasodinkite į smėlio ir durpių mišinį (1:1).Auginukas greit įsišaknys, po mėnesio jau galėsite persodinti į vazoną.
Vienmečių gėlių sėja. Ar tokį šaltą vasarį jau reikėtų pradėti jų sėją, dar didelė abejonė. Todėl gal geriau apsispręskite, kokių ir kiek jų žadate šiemet auginti, o plačiau apie tai pakalbėsim kovo pradžioje.

Bitininkui…
Šalčiai dar spaudžia, bet gerai apšiltintuose ir užuovėjomis pridengtuose aviliuose bitelėms jauku, šilta. Didelės sniego kepurės ir pusnys taip pat duoda aviliui šilumos. Girdėdami švelnų lygų dūzgimą avilyje bičiuliai ramūs – bitelės peržiemojo puikiai, gyvenimas tęsiasi. Palikite jas ramybėje, neskubėkite atverti avilio. Reikėtų tik patikrinti šviežio oro pralaidumą pro lakas. Patartina jas pridengti eglių šakelėmis, nes įkyrūs paukšteliai barbena į sienas, taip ir laukdami, kol kokia smalsuolė iškiš nosį pasidairyti.
Įtartiniau, kai avilyje nėra garsų. Tuomet atsargiai pakėlus dangtį reikia įsitikinti, ar bitės dar gyvybingos. Taip pat stebėkite, ar ant prielakčio nėra bičių apgraužtais pilveliais. Jei taip, gal į avilį įsimetė pelės. Ant šiltinamosios medžiagos statykite pelėgaudžius.
Laikas lipdyti dirbtinius korius, tvarkyti inventorių.