Tuštumos bedugnė… ir džiaugsmingas Aleliuja!

Tokia bauginanti tyla, tamsa ir tuštuma vien tik pagalvojus, kad krikščioniškas pasaulis šiandien tyliai meldžiasi tuščiose, tamsiose bažnyčiose su nupuoštais altoriais… Tik kryžius centre, jo garbinimas, kryžiaus kelio apmąstymas. Tai – Didysis penktadienis, Didžiojo Tridienio skaudžiausia, sielvartinga – Kristaus kančios ir mirties diena, o mes ateiname melstis, atgailauti ir budėti. Darbų sūkuryje neretas, kad ir labai giliai tikintis, bažnyčios įsakymų besilaikantis katalikas per savo pašėlusį gyvenimo ritmą, manau, tikrai nebeturi galimybės pabūti tyloje, atlikti savo budėjimo pareigą. Neveltui kitose šalyse ši diena yra paskelbta nedarbo diena, kad ir pas mūsų kaimynus latvius, estus. Mūsiškiai dar vis nesutaria. Tačiau kiek jau galime, tiek – po darbų nueiname į vakaro pamaldas, o kartais užtenka pabūti su savimi tyloje, laikytis pasninko, pamėginti suvokti ir patirti šių dienų gylį ir svarbą.
Kančios pasaulyje šiandien apstu, todėl ir tyla gali būti labai iškalbinga. Svarbu, neįkristi į tuštumą, į jos bedugnę. Visi mūsų apmąstymai, kad ir kokie žmogiškai paprasti jie bebūtų, turėtų baigtis viltinga mintimi – per šitą kančią mums padovanotas gyvenimas. Gražus ir prasmingas! Ir kai po velyknakčio pradės skambėti bažnyčių varpai, ar ankstų rytą, dar tik saulei tekant džiaugsmingas procesijos giedojimas, susimaišęs su varpelių tilindžiavimu ir varpų gausmu nuaidės per kaimus, miestelius, mūsų širdys jau turėtų būti pasiruošusios, pakylėtos ir prisikėlusios pirmiau, nei tas, kurį pasveikinsim džiaugsmingu Aleliuja!
Velykos! Ir vėl visa šeima prie stalo, margutis tarsi kalėdaitis, tačiau šį kartą Motinos visiems į lygias dalis padalintas, gražiausiais linkėjimais savo artimiesiems, vaikaičiams padalintas. Ant stalo tradicinės Velykų vaišės: žalumynuose įtupdytas sviestinis avinėlis, šiltų, pusryčiams ir susidaužimui skirtų margučių lėkštė, virtas sultingas kumpis, netikras zuikis, šaltiena…Būtinai ir krienai, burokėlių sultimis paraudoninti! Pūpso glajumi aplieta kvapni mielinė boba, nuo razinų spragsi šalta duonos gira. Vaišių daug, kad visi metai būtų sotūs. Pailsėje, visi į kiemą margučių ridenti, lenktyniauti, kas daugiausia numuš, kieno krepšelis pilniausias. Draugų ir kaimynų lankymas, kitos linksmybės jau rytdienai, antrai Velykų dienai paliktos.
Ne viskas ir ne pas visus bus taip, kaip aš čia dabar godoju. Nauji laikai, nauji valgiai ir mados, Šneku, nes norėčiau, kad taip būtų, kad senas tradicijas tęstų vaikai ir vaikaičiai. Mat labai tikiu, kad tik čia mūsų tautos stiprybės šaknys – tikėjime, papročiuose ir tradicijose. Žinojime, kad didžioji auka buvo padaryta už gražesnį pasaulio paveikslą.
Džiaugsmingų Šv. Velykų, mielieji. Aleliuja!
Jūsų Augustina

Priminimai balandžiui…

Štai ir patikėk prognozėmis… Tirpo nutirpo be vargo tos sniego pusnys, saulėtos dienos pradžiovino žemę, ji paskleidė savo kvapą ir laukia pavasarinio lietaus, kad galėtų atbusti, sujudėti visa gyvybė, o balandžio lietūs, kaip yra sakoma – aukso vertės!
Šiluma paragino išeiti į laukus, pradėti darbus, tvarkyti aplinką, nes šventė,Velykos! Velykų rytą stebėkim ir saulėtekį – jei ji kyla raudona, tikėtina, kad vasarą trankysis stipri perkūnija. Svarbūs ir kiti gamtos reiškiniai: kai vėjui nurimus dangus prasiblaivo, nebūna rasos, galima laukti šalnų. Orų pagerėjimą žada nutilęs vėjas, lėtai plaukiantys debesys.
Pilnatis – balandžio 2 d., delčia – 10 d., jaunatis – 17 d., priešpilnis – 24 d.
• Geriausios mėnesio dienos: 9, 11, 12, 14, 18, 20, 23, 27, 28;
• Prasčiausios mėnesio dienos: 8, 10, 16, 22, 24, 25, 26, 29, 30;
• Balandžio 5–6 d. Šv. Velykos, 23 d. – šv. Jurgis, Ganiklio diena. 25 d. – Šv. Morkus, Daržų diena.

Namams…
Velykos, tai tokia šventė, kai namai turi žydėti pavasariu, džiuginti spalvomis. Pirmiausia reikėtų susirasti velykines dekoracijas, o jeigu jos tvarkingai sudėtos į dėžutę, beliks nusikelti nuo lentynos, nušluostyti dulkes ir pradėti kurti kompozicijas, nes atidėlioti jau nėra laiko. Rankdarbiai, krepšeliai, vazos, žydintys vazonėliai, paprastos natūralios gamtinės medžiagos – viskas pravers.
Išgelbės žydintys vazonėliai. Jeigu kambarinės gėlės dar tik persodintos ir nežydi, pagelbėti gali vienas kitas vazonėlis iš prekybos centrų – jie tikrai nebrangūs, o gražiai dekoruoti ir panaudoti kompozicijose suteiks spalvingo džiugesio. Vėsesnėje namų vietoje labai tiks įkurdinti keletą spalvingų raktažolių vazonėlių. Sukomponuokite gražiame krepšelyje, įtupdykite keletą dekoratyvinių zuikelių, paukštukų ar ką kitą tinkamo velykinei nuotaikai. Galite kokia medžiaga ar popieriumi ryškiau padekoruoti patį vazonėlį. Tiks ir beržo tošies gabalėlis, samanų pluoštelis, supjaustytų šakelių ryšulėlis, šalimais priderinti margučiai.
Vėsesnį kambario orą mėgsta ir tam tikslui galite panaudoti hiacintus, ciklamenus, azalijas, todėl nesitikėkite, kad šios gėlės ilgam. Arba tiesiog po švenčių išneškite vazonėlius į vėsesnę patalpą. Jei kartais pražydo velykinis kaktusas ar tik pradeda skleisti pirmuosius žiedus, sukurkite jam tinkamą foną, kad būtų matomas.
Mažųjų džiaugsmui. Jei namuose vaikai, o gal laukiate atvykstant į svečius vaikaičių – sukurkite jiems spalvingą ir jaukų kampelį žaidimams, margučių ridenimui. Parūpinkite tam reikalui lovelį, galima jį surišti iš senų žurnalų. Padėkite spalvoto popieriaus, dažų. Vaikams neturi prailgti suaugusiųjų vaišės. Aišku, jiems bus labai smagu, jei margučius ridensite visi kartu.

Sodininkui…
Bunda sodai, bunda kenkėjai… Ir tai taip svarbu nepraleisti to ankstyvo momento, kai peržiemoję kenkėjai nepridarytų nepataisomos žalos. Žiedgraužiai, vieni iš pavojingiausių šiuo metu obelų priešų. Žiemoja jie dirvos paviršiuje, po nukritusiais lapais, žievės plyšiuose, o tik atšilus orams jau kraustosi į vaismedžius. Ten patelės deda kiaušinėlius į žiedpumpurius, kurie vėliau taip ir neišsiskleidžia, nes išsiritusios lervos juos sunaikina.Suaugę vabzdžiai savo straubliukais ima naikinti tik užsimezgusius vaisius, jaunus lapus. Obelims žalos pridaro ir purpuriniai cigarsukiai, vaismediniai lapsukiai.
Kriaušes taip pat puola žiedgraužiai, bet dar pavojingesnės joms yra kriaušinės lapų gumbauodės. Išsiritę balandžio pabaigoje šie smulkūs, į uodus panašūs vabzdžiai, tikri kriaušių naikintojai. Patelės deda kiaušinėlius tarp dar neišsiskleidusių lapelių, o lervos vėliau siurbia jų sultis. Lapai ima trupėti, susisuka, juose išsivysto lėliukės. Rudenį aiškiai galite matyti jų lizdus, kuriuos būtina surinkti ir sunaikinti. Kriaušes pavasarį dar puola ir kriaušiniai cigarsukiai, vėliau ir blakutės.
Kenkėjų plotai dideli. Jų antpuolio neišvengia nei kaulavaisiniai augalai, nei avietės, serbentai, agrastai. Vyšniniai straubliukai ir vyšninės muselės ankstyvą pavasarį atakuos vyšnias, trešnes, slyvas. Pumpurų kandys imsis aviečių, jas taip pat puls straubliukai, serbentinės erkutės. Agrastus ima graužti agrastiniai pjūkleliai, puola agrastinių sprindžių vikšrai, agrastiniai ugniukai, agrastiniai amarai.
Kovos priemonės. Sodininkai nuo ankstyvo pavasario turi būti pasirengę šioms kenkėjų atakoms. Iki vaismedžių žydėjimo paprastai jie purškia Lietuvoje registruotais insekticidais – akaricidais, kaip antai „Neemazal“, „Mavrik“. Populiarėja ir lipniosios juostos – gaudyklės. Juostomis apjuoskite kamienus maždaug 50–80 cm aukštyje. Geltona juostos spalva vilioja amarus, tripsus, vaisines museles, baltasparnius, o mėlyna – tripsus. Užsiteršus juostų paviršiui, pakeiskite jas. Kiti sodininkai turi patirties ir naudoja ekologiškas, namines priemones, įvairius užpilus. Labai tinka ir yra veiksmingi česnakų, svogūnų, pelynų, kiaulpienių, bitkrėslių, citrusinių vaisių žievelių užpilai. Šie užpilai taps dar veiksmingesni, jei į juos įpilsite žaliojo muilo ar įtarkuosite skalbiamojo muilo. Tirpalas tuomet geriau prilips prie šakų, lapų. Pirmosios pagalbos priemone nuo amarų jau nuo seno yra laikomas svogūnų lukštų nuoviras. 200 g lukštų užpilkite 10 l karšto vandens, palike pusei paros pritraukti. Perkoškite ir purškite augalus.

Daržininkui…
Spėjimai. „Skubėti į daržą po tokios šaltos žiemos tikrai dar ne laikas. Daugelyje vietų ji bus gerokai užmirkusi, sunki“, – patarėme kovo mėnesio priminimuose. Ir še tau… Sniegas saulutei pašildžius garuote išgaravo, o žemė, pasirodo, po stora sniego danga mažai teįšalusi. Ūkininkai laiku išėjo į laukus, sėjos nevėlino. Tikriausiai jau ir jūs, jei sklypas ne šiauriniame šlaite, įsitraukėte į pavasarinių darbų ritmą. Tai štai kaip būna su tom prognozėm. Dabar spėliosime apie šalnas, bet verta būti budriems.
Lauke ar pavasariniame šiltnamyje jau galima sėti ridikėlius, morkas, burokėlius, salotas, prieskonines daržoves. Nešildomuose šiltnamiuose jau galima sodinti ankstyvųjų, žiedinių ir ropinių kopūstų daigus, porus, gūžines salotas. Antrąjį dešimtadienį – sodinkite ankstyvąsias bulves, ankstyvųjų žiedinių ir gūžinių kopūstų daigus. Mėnesio pabaigoje sodinkite česnakus, o šiltesnėmis dienomis – berkite į lysvę žirnius. Sodinkite krienus, rabarbarus, peletrūnus. Paprastajai ievai sužaliavus jau galite sėti ir vidutinio vėlyvumo žiedinius kopūstus, geltekles, pastarnokus. Šie dygsta ilgai, sudygusius retinkite, palikite 5–8 cm tarpelius. Būtinai patikrinkite sėklų daigumą, nes pastarnokai daigūs tik metus.
Laukiniai augalai – į daržą. Šį kartą neravėsime ir nenaikinsime piktžolių, o sėsime ir sodinsime į savo daržo kampelį laukinių ir labai sveikatai reikalingų augalėlių. Tai labiau aktualu neturintiems savo kaimo ar sodybos, nes žolelių švarių pavasarį nepasirinksi bet kur pakelėj. Mums pataria Žolinčių akademijos lektorė, žolininkė Kristina ZAKAREVIČIENĖ:
„Darže ar sode, jeigu tik yra vietos, skirti labai naudingiems ir reikalingiems mūsų sveikatai žolynams – puiki mintis. Ypač dabar, pavasarį, kol pasėtos daržovės dar tik ruošiasi dygti, kai kuriuos jaunus žolynus jau skanaujame, dedame į salotas, sriubas, kokteilius. Kam atiduočiau pirmenybę? Raktažolei, arba dar vadinamai šv. Petro rakteliais. Dabar jau galėtumėte skinti pirmuosius jaunus ir sultingus lapelius. Vėliau skinsite žiedus arbatai. Raktožėlė, puiki pagalbininkė peršalus, nuo kosulio ir turi dar daugybę gerų savybių. Gerai prigija iš šaknų. Parsinešę iš laukų sodinkite kad ir pavėsyje, kur arčiau krūmų, nes ji pradės dygti šiems dar nesulapojus. Žiedų pirmais metais patarčiau neskinti, tegul paberia sėklų. Puikiai iš šaknų pasidauginsite ir gaurometį. Tik turite atsiminti, kad jis yra aukštas, greitai plečiasi, tad gerai parinkite vietą, kad nenustelbtų ir neužstotų kitų augalų. Ieškokite jo miško kirtimuose, avietynuose. Nesumaišykite su labai panašia ožkarože, pasitikrinkite vaizdą internete, knygose. Negailėčiau vietos ir česnakūnei, puikiam antibakterinį, priešuždegiminį poveikį turinčiam augalui. Jos rasite upių šlaituose, pakelėse, lapuočių miškuose.Anksti pavasarį leidžia jaunus lapelius, kuriuos galit ir susidžiovinti, susimalti ir naudoti kartu su druska kaip prieskonį, arba kaip ir iš kitų žolių, išsispausti sultis ir užsišaldyti kubeliais šaldiklyje. Meškinis česnakas jau vis labiau visų pažįstamas ir naudojamas. Pasodintas iš šaknelių jis puikiai vešės jūsų darže – gal pasodintas apie medelį, ar taip lopinėlyje jam skirtos dirvos. Ir būtinai patarčiau pasisodinti, o gal tiksliau būtų sakyti – nenaikinti, o išsaugoti, anot žolininkų, visą šventą trijulę – garšvą, dilgėlę ir kiaulpienę. Garšva – artimiausias savo sudėtimi augalas žmogaus kraujui. Neraukite, neišmeskite! Tinka sriuboms, salotoms, kiaušinienei skaninti. Naudingi jauni lapeliai, koteliai. Įkurdinkite šalia avietyno, jis tikrai nenukentės. Jei prie tvoros kaimynai gali nesuprasti dilgėlyno, tai suradus jam tinkamą vietą ir kaimynystę – bus žalia, gražu, o ir maistui, ir vaistui visuomet po ranka. Paradoksas, bet žaliasis šių augalų „kraujas“ puikiai išvalo ir atgaivina mūsų raudonąjį. Naudokimės ir dėkokime gamtai“.
Apie žolininkės Kristinos paminėtus augalus ir jų naudą daug rašyta ir „Namų ūkyje“. Šį kartą paklausykime jos patarimo parsikviesti šiuos augalus arčiau namų. Tie, kurie jau ankstesniais metais tą padarė, netrukus ims pirmąjį vertingą derlių.

Gėlininkui…
Planai ir darbai. Miškuose pavasarį sveikina plukės, žibuoklės, o mūsų gėlynuose viena po kitos galveles kelia pavasarinės, ankstyvosios. Delsti gėlininkui nevalia, ypač jei planuojate savo valdas atnaujinti ar sukurti naujus, efektyvius derinius visam vegetacijos sezonui. Chaotiškai griebiantis darbų, neapgalvojus ir nesuplanavus jų, sunku pasiekti gero rezultato. Visi norime, kad žydėjimas tęstųsi visą vasarą, iki pat šalnų. Reikia nepamiršti, kad skirtingų rūšių daugiamečių gėlių dekoratyvumas labai įvairus: vienos jų, kaip antai raktažolės, uoliniai ir kaukaziniai šilokai ir kt. džiugina 3–4 metus, kitos (uolaskėlės, astrūnai, naktižiedės ir kt.) 5–6, o dar kitos (vilkdalgiai, soldanelės ir kt.) 5–6 m., o štai perkūnropės, notros, rūšinės rykštenės ir kt. – 7–10 ir daugiau metų. Pažvelgę į savo užrašus (tikėkimės, tokie yra), mėnesio viduryje pradėkite persodinimą vasarą ir rudenį žydinčių, pirmiausia tų, kurios jau labiausiai pavargusios, suprastėjusios. Aplink kitas purenkite žemę. Galvokite, kuo užpildysite daugiamečių tarpus.
Persodinkite, jei reikia, ir dauginkite katilėlius, flioksus, saulutes, petunijas, bajores, monardas, neužmirštuoles, gvazdikus, viendienes. Visas daugiametes kopleksinėmis mineralinėmis ar gėlėms skirtomis trąšomis tręšti geriausia, kai jos pasiekia 5–6 cm aukštį. Išbarstyti pelenai aplink lelijas, bastučius, bijūnus, margučių augavietėse – bus trąša, apsaugos nuo ligų.
Pikuokite ir sėkite. Jei jau turite anksčiau pasisėję gėlių daigams, tikriausiai juos jau reikia pikuoti. O dabar sėkite kermėkus, linus, lobuliarijas, monardas, žioveinius, sukučius, austėjas, lagūrus, liūtpėdes ir kt.
Rožynas. Mažiau saulėtą dieną po truputėlį grūdinkite rožes, o nakčiai vėl pridenkite. Antroje mėnesio pusėje imkitės jų genėjimo. Ant suaugusio rožės krūmelio palikite ne daugiau kaip 5–6 pagrindines šakas. Jei koks krūmas neatlaikė šaltos žiemos, nurudavo, geriau jį iškaskite su šaknimis. Išmeskite. Purenkite ir tręškite pokrūmius, pašalusius rožių stiebelius išpjaustykite. Apžiūrėkite, jei krūmas žemiau skiepijimo vietos išleidęs daug laukinių atžalų, išpjaustykite. Laikas nupurkšti krūmus insekticidų ir fungicidų mišiniu. Naujus rožių krūmelius stenkitės pasodinti dar neišsprogusius, kad geriau prigytų. Jei sodinukų šaknys suaugusios į gniužulą ar susivijusios, ištiesinkite jas, sodindami paskleiskite į visas puses. Paruoštuose 30–40 cm pločio ir gylio duobučių dugne padarykite kauburėlius, ant jų paskleiskite šaknis. Žemę aplink pasodintą rožių krūmą gerai apspauskite, palaistykite ir pridenkite nuo kaitrios saulės.

Bitininkui…
Balandis bitelėms tai jau tikrasis pavasaris. Apsiskraidžiusios bitės jau pradeda lankyti pirmuosius žydinčius augalus – lazdynus, alksnius, šalpusnius, šiltesnę dieną neša vandenį, renka žiedadulkes, nektarą. Stiprios šeimos aktyviai augina perus – aviliuose jau būna po kelis korius naujų perų. Pats laikas bičiuliams įvertinti šeimų būklę, stiprumą, užsikrėstumą erkėmis. Pagal perus reikia nustatyti, ar yra motinėlė. Jei šeima silpna ir be motinėlės, paprastai ji sujungiama su stipresne šeima. Naikinkite erkes, dezinfekuokite avilius, į kuriuos bus perkeltos bitės. Restauruokite, įrenkite naujas bičių girdyklas. Tose vietose, kur nėra atviro vandens šaltinio, patartina kiekviename avilyje įtaisyti girdyklas, įdedant į vandenį truputį druskos (10 l vandens ir 1 g druskos arba 4 l vandens 1 kobalto tabletė) .
Jei turite daug šeimų, pagalvokite, kur bus išvežami aviliai. Bitėms patinka gausiai žydintys gluosniai, žieminiai rapsai, sodai. Pasėkite nektaringų augalų.