Naujos pamokos…

Nesenai nuaidėję paskutiniai skambučiai suvirpino ne tik abiturientų širdis… Ne vienam iš mūsų pavasarį prisimena tos mokyklinės dienos, kai skleidėsi svajonės, tarsi sparnai kėlė tave į naujas nepatirtas erdves, žadino norą kuo greičiau patirti tai, kas laukia daug toliau už namų ir mokyklos sienų. Vienaip ar kitaip tos svajonės pildėsi, kartais ir dužo…
Apie ką svajoja dabar mūsų vaikai ir anūkai, kai pažinimo ribos išsiplėtė taip plačiai? Jau nuo mažumės daugelis turi galimybę ir gali kartu su tėvais keliauti po pasaulį, technologijų pagalba pažįsta daugelį dalykų geriau už vyresniuosius, yra kūrybingi, smalsūs. Kaip renkasi savo profesijas – kur naudingiau, pelningiau, ar duoda valią savo svajonėms? Net pavydu, pagalvojus.
Tačiau gyvenimas kartais ima ir sudrumsčia visa, kas taip gražiai suplanuota ir sudėliota. Dar nepamirštos skaudžios pandemijos pamokos, ne vieneriems metams pakeitusios mūsų gyvenimo ritmą ir įpročius. O štai pastarieji metai, kai šalia, visai kaiminystėje, vyksta grobuoniškas karas, kai kasdien žiniose mums atseikėjama dozė būtent tokių naujienų, prasidėjo ir kitos pamokos – kaip išgyventi dieną „X“, kaip reaguoti į pavojaus signalus, kaip išmokti savitvardos ir panašiai. „Priedanga“ – šiuo metu dažniausiai kartojamas žodis. Tai ne ta vieta, kur bėgdavome pasislėpti nuo vasaros liūčių, ir ne pašiūrė sodyboje malkoms ar įrankiams susidėti. Dabar mokomės susirasti priedangą savo gyvybei išsaugoti. To mokosi darželinukai, moksleiviai… Gaila, bet tokia realybė, kad tai tokios paskutinės ir naujos mokslo metų pabaigos pamokos. Duokdie, kad nei mums, nei mūsų vaikams netektų jų išgyventi tikrovėje, kad nepatirtume tų siaubo ir baimės akimirkų, rėkiant šaižiems pavojaus signalams. Kad nereikėtų glausti motinoms ir slėpti prie krūtinės savo mažųjų nuo negandos, kurią sutvėrė ne gamta, ne jos stichijos, o patys žmonės. Žmonės, pamiršę savo prigimties trapumą, laikinumą, savo misiją šioje žemėje.
Tad taip ir norisi palinkėti visiems, kad neprireiktų tų priedangų, kuriose visuomet bus nejauku ir negera, kad ir kaip jas moderniai beįrengtume. Palinkėti artumo ir šilumos savo šeimoje, namuose, mokykloje ar darbe. Dėmesingumo ir jautrumo.
Šiltos, taikios ir ramios žydinčios vasaros!
Jūsų Augustina

Priminimai birželiui…

Pagaliau… Pagaliau! Pagaliau baigėsi toks ilgas, vėjuotas ir šaltas pavasaris. Ir jau vien tai, kad pradėjome vasaros laiką, teikia vilčių sulaukti mielesnių orų, šiltų vakarų, smagaus laiko prie ežero ar savo sode, sodyboje. Ilgi vasaros vakarai ir po darbų dar leidžia pailsėti gamtoje, pasimėgauti gėlynų aromatais, pasigėrėti saulėlydžiu. Na, bet, jei lietūs užkluptų, tai burnoti dabar nevalia, nes, anot senolių, lietūs iki Joninių sodiečiui į piniginę pinigus krauna. Va jei po šv. Jono dar lis, tai jau blogai – atgal iš piniginės trauks. Net ant zirziančių uodų senoliai nepyko, sakydavo jų gausa gerą agurkų derlių pranašauja. Bet gal geriau be tų uodų, o jau derliumi patys pasirūpinsime.
Pilnatis – delčia – birželio 8 d., jaunatis – 15 d., priešpilnis – 22 d. pilnatis – 30 d.
• Geriausios mėnesio dienos: 2, 9, 16, 17, 18, 22, 24, 25, 26, 27;
• Prasčiausios mėnesio dienos: 3, 4, 5 , 8, 11, 14, 19, 23, 30;
• Birželio 7 d. – Tėvo diena, 13 d. – Šv. Antanas, Šienapjūtės pradžia, 21 d. – Vasaros saulėgrįža, 24 d, – Joninės, Rasos šventė, Kupolinės, 29 d. – Šv. Petras ir Povilas.

Sodininkui…
Vaismedžių atžalos. Šiuo metu išgenėti vaismedžiai gausiai leidžia atšakas. Dabar jos dar liaunos, lengvai lūžta, o vėliau jau teks nupjauti ar nukirpti. Jei pastebite, kad atžalų daug, stipriausias ir augančias į viršų, esančias arti skiepijimo vietos nulaužkite nedelsiant, aišku ne visas. Lapai gamina angliavandenius ir kuo jų daugiau, kuo jie geriau apšviesti, tuo gražesnės spalvos užauga vaisiai. Skanų ir sveiką obuolį maitina 30–40 lapų.
Vasarines obelis ir kriaušes genėkite iki liepos pradžios, rudenines ir žiemines – iki rugpjūčio, vyšnias ir trešnes, abrikosus, ankstyvąsias slyvas – nuskynę derlių.
Jei jauno medelio viršūnė neaiški, ją nupjaukite, Išlenkite stiprų šoninį ūglį taip, kad iš jo susiformuotų nauja viršūnė. Stebėkite, ar jauno medelio nepuola amarai. Ant jaunų šakučių pasirodžiusius nurinkite pirštais, didesnius medelius – nupukškite.
Purenkite ir mulčiuokite dirvą aplink vaismedžių kamienus.
Gyvatvorės, krūmeliai. Laikas formuoti stipriau augančias lapuočių ir spygliuočių gyvatvores. Karpykite jas vėsesniu oru ar karščiams atslūgus. Būtina formuoti ir anksti pavasarį peržydėjusius dekoratyvinius krūmelius. Iškirpkite peržydėjusius žiedynus, pažeminkite krūmelius, ribokite ūglių augimą. Pašalinę jau peržydėjusių rododendrų žiedynus padėsite jiems sutaupyti maisto medžiagų, kurios svarbios formuojant kitų metų žiedpumpurius.
Jei pakando šalnos, galite padėti atsigauti augalams. Pašalinkite nušalusius žiedus ar pažeistus ūglių galiukus. Jei medelis dar jaunas, gali būti pažeista ir žievė, stebėkite ją. Po streso reiktų paskatinti medį auginti stiprią lapiją, kad vyktų fotosintezė ir susidarytų naujos energijos atsargos. Būtina laistyti, jei to reikia.
Saikingai tręškite, geriausiai trąšų tirpalais su aminorūgštimis, huminėmis rūgštimis ar mikroelementais. Jei reikia paskatinti ir ūglių augimą, vertėtų patręšti ir azoto turinčiomis trąšomis. Pažeisti žiedai ir ūgliai skatina ligas. Siekiant jų išvengti, vaismedžius reikėtų nupurkšti natūraliomis priemonėmis (vario ar sieros pagrindu) arba naudoti prevencinius biofungicidus.
Lengvas mulčas (šiaudai, kompostas) padės sulaikyti drėgmę ir apsaugos šaknis nuo temperatūros svyravimų. Svarbiausia, neperlaistykite ir nepertreškite, tikėdamiesi greito rezultato. Vaismedis iki kito sezono tikrai sustiprės ir duos derlių.
Veją pjaukite geriau viduryje savaitės – išeigines dienas pasilikite savo ir kaimynų ramesniam poilsiui. Žolyną šienaukite tuomet, kai aukštis yra apie 6 cm. Venkite pjauti pernelyg žemai. Žemiau pjaukite takus, kuriais daugiau vaikštote.
Ruoškite dirvą braškėms. Patirtis jau parodė, kad pirmaisiais metais didžiausią derlių duoda tos, kurios buvo pasodintos liepą ar rugpjūčio pradžioje. Tinkamiausias priešsėlis – ankstyvosios bulvės.

Daržininkui…
Pavėlavusiems. Kartais jau taip nutinka birželio mėnesį, kad nespėjote visko pasodinti, o jau reikia pirmąsias lysves ravėti. Ir šiemet lietus paspartino piktžolių augimą – atrodo auga ne dienomis, o valandomis. Morkytės dar vos vos matosi, tačiau reikia paskubėti jas nuravėti, nes vėliau prapuls tarp žolių. Apie stambiasnius augalus (kopūstus cukinijas, agurkus moliūgus ir pan.) galima dirvą pamulčiuoti, tuomet ir piktžoles suvaldyti bus lengviau. Jei dar visko nespėjote pasėti ir pasodinti, pasikliaukite liaudies išmintimi, kuri paguodžiamai sako, kad iki pat Joninių galite tai daryti ir viskas turėtų spėti užaugti. Aišku, tai jau ne akstyvasis derlius, bet šiltos naktys daugeliui daržovių patinka, padės pasivyti prarastą laiką.
Pirmąjį dešimtadienį pasisėkite rudens derliui žiedinių kopūstų, sodinkite vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus. Ropinius kopūstus galite sėti dar vėliau, šparagines pupeles – visą birželį, kas dešimt dienų. Juoduosius ridikus (1 kv. m. užtenka 1 g sėklos) – mėnesio pabaigoje.
Dar nevėlu iš šiltnamio į lauką perkelti šilumamėgių daržovių daigus. Į vieno m ilgio lysvę sodinkite tris agurkus (20–25 cm atstumu), vieną cukiniją ar patisoną, (80–100 cm atstumu). Silpnesnius, plonu stiebu pomidorų daigus į duobutę guldykite vos ne horizontaliai.
Lauke augančius agurkus retinkite pasirodžius pimam tikrajam lapeliui. Tose vietose, kur jie nesudygo, pasodinkite daigų. Gausiai liekite. Kol neprigiję, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, vėjo.
Išretinkite tankiai sudygusias šakniavaisines daržoves. Morkas pirmą kartą išretinkite 1–2 cm, antrą – 3–4 cm atstumais.
Ridikėlius, jei sausa, laistykite kasdien. Žemė turi būti permirkusi 5–10 cm gylio. Nepurentoje, mažai tręštoje dirvoje ar tankiai augančių ridikėlių gumbeliai bus maži.
Nurovę ankstyvąsias daržoves (ridikėlius, salotas ir kt.) jų vietoje sėkite lubinus, seradėlę, vikius, žirnius, rapsus ar kitus sideratinius augalus.
Žieminių česnakų žiedynus, pasirodžiusius pirmoje birželio pusėje, jei neauginsite orinių svogūnėlių, išlaužkite. Ropelių derlius padidė apie 20–40 proc. O jauni žiedynkočiai tinka salotoms, karštiems patiekalams.
Nuimkite agroplėvelę nuo lauke augančių agurkų, cukinijų, moliūgų, kitaip bitės neapdulkinks žiedų. Morkos po agroplėvele gali augti visą vegetaciją. Ji gerai saugo nuo morkinės muselės.
Šiltamyje pagrindinis darbas – skabyti pomidorų pažastinius ūglius, kad čia neatsirastų džiunglės. Sveikų žalių lapų skabyti nereikėtų, nebent pastebėtumėte ligų požymius. Pasirūpinkite, kad pomidorai būtų tinkamai pririšti, papildomai pritvirtinkite atsilaisvinusias šakas. Laistykite gausiai, bet retai. Pakanka 1–2 kartus per savaitę. Agurkai kur kas reiklesni drėgmei, todėl juos liekite dažniau. Paprikos taip pat mėgsta drėgnesnę žemę prie šaknų. Vanduo visoms daržovėms turi būti šiltas. Neliekite ant lapų. Jei mulčiuojate žemę aplink šiltnamio augalus, pasistenkite, kad stiebai išliktų atviri ir sausi. Taip greičiau išvengsite ligų. Nepamirškite vėdinti šiltnamį!Tik nesukurkite didelio temperatūros kontrasto. Karštomis dienomis gali tekti atidaryti ir uždaryti po kelis kartus.

Gėlininkui…
Išneškite į lauką kambarines gėles ir nupurkškite saulėje įšilusiu arba lietaus vandeniu. Patręškite. Tik nepalikite iškart jų ilgam saulės atokaitoje ar vėjyje. Lauke ilgesnį laiką gerai jaučiasi miniatiūrinės rožės, pelargonijos, bugenvilija, kamelija, kambariniai spygliuočiai. Juos laikykite šviesioje, nuo stiprių vėjų apsaugotoje vietoje.
Kambarines gėles nuo amarų ir kitų kenkėjų purkškite serenčių, pomidorų lapų, česnakų antpilais, pelenų, kraujažolės, kaštonų nuovirais.
Orchidėjas persodinti reikia periodiškai. Tinka purios ir nerūgščios durpės. Jas galima maišyti su kiminais (šis labai purus substratas tiks epifitinėms orchidėjoms) arba lapine žeme (sunkesnis mišinys kitoms orchidėjoms).
Fuksija. Jei nesate patenkinti jos vainiku ir norite pakoreguoti, ar tiesiog nulūžo šakelė, būkite atsargūs. Storos, kelerių metų amžiaus fuksijos šakelės atželia daug sunkiau nei jaunos. Reikėtų genėjimą derinti su šakų atlenkimu, Į išlūžužusios šakos vietą atlenkite šalia esačias jaunas šakeles, suriškite, kad laikytųsi reikiamoje padėtyje. Kitas šakas patrumpinkite, stenkitės išlaikyti taisyklingą vainiko formą. Per vasarą šakelės turėtų uždengti tuščią vietą. Saikingai nugenėta fuksija žydės įprastu laiku.
Heleboras. Jau peržydėjo anksčiausiai savo žiedais iš po sniego mus džiuginę heleborai. Jei norite jų pasisodinti į naują vietą, labai neskubėkite. Geriau tai padaryti vasaros pabaigoje. Pasistenkite nuspėti, kur yra motininis keras, nes senesni heleborai įsitvirtina giliai ir nemėgsta persodinimo. Jauniems augaliukams palikite tokius atstumus, kad galėtų laisvai plėstis. Pagerinkite naują vietą kompostu, vėliau kasmet užpilkite jo po nestorą sluoksnį.
Gėlės kūnui ir sielai. Kas, jei ne gėlininkai turėtų populiarinti valgomų gėlių platesnį vartojimą ir kuo dažniau panaudoti naudingus augalus virtuvėje – papuošimui, desertams, salotoms. Viendienių žiedai valgomi visi. Žiedus galima įdaryti rikotos sūriu, pakepti svieste su česnakų žiedais. Šaknys taip pat valgomos, saldokos. Kažin ar yra gražesnių puošmenų ir skanumynų už nasturtes. Jos gali tapti gaiviu pagardu sumuštiniams, vasariškoms salotoms. Iš lapų galite išsukti nepakartojamą pesto padažą. Subrendusias sėklų dėžutes marinuoti ir gaminti lietuviškus kaparėlius. Našlaitės, ko gero, populiariausios valgomos gėlės. Bet kokiam patiekalui suteikia spalvų, delikatumo. Ypač tinka desertams. Todėl šių ir dar daugelio kitų gėlių verta turėti savo darželyje ne tik dėl grožio, bet kad vieną kitą žiedą parneštumėte ir į virtuvę.

Bitininkui…
Birželis – darbymetis bitėms, o jos skatina sparčiau suktis ir bičiulius. Mėnesio pradžioje būtina iškopti medų iš pilnų korių ir magazinų, o meduotus grąžinti šeimoms. Reikia plėsti bičių lizdus, kontroliuoti jų sveikatingumą. Radus pasiūtų motinų lopšelių su lervutėmis, būtina perskirti šeimas, į lizdus įdėti dirbtinių korių.
Nuolat kontroliuokite bičių spietimą ir gausinkite šeimų skaičių. Pagautą spiečių patalpinkite į spietinę ir iki vakaro laikykite tamsioje ir vėsioje patalpoje. Vakarop ar kitą dieną suleiskite į avilį. Kad spiečius turėtų kur supilti atsineštą medų duokite jam tuščių korių. Galite ir pamaitinti cukraus sirupu, pradžiai įdėkite ir korį su žiedadulkėmis ar duonele.
Šis mėnuo labai tinkamas pakeisti motinėles.
Ar auginate medinguosius augalus? Pasidomėkite jų įvairove. Beje, pasirūpinkite jei reikia ir perkelkite bites į naujas ganyklas. Jomis dalintis verta su kitais bičiuliais, kaip tą darydavo senieji bitininkai. Pasibaigus pavasariniam sodų medunešiui tose vietose, kur neauginami rapsai ir apskritai nedaug augalų, gali prasidėti nemedunešis, kuris tęsiasi kelias savaites. Tokiu atveju bites tenka šiek tiek primaitinti. Pražydėjus avietėms, šaltekšniams, baltiesiems dobiliukams, garstukams liūdnasis laikas baigsis. Labai gerai išvežti bites į miško avietynus.