Obuoliai iš svetimo sodo…

Prieš keletą dienų matytas vaizdelis prekybos centre dar niekaip neišeina iš mano galvos, nepalieka ramybėje. Dvi mergaitės, gal kokių vienuolikos ar dvylikos metų, sulaikytos nedideliame prekybos centre, prie kasos apsaugos paprašytos verčia savo kuprinių turinį. O jis, švelniai tariant, nemenkas, kaip ir tos talpios kuprinės, keistai vasaros atostogų metu pūpsančios ant panelyčių pečių. Ir kas tik iš jų nepažyra – šokoladukai, čiulpinukai, „kinderiai“ ir dar visokiausios gėrybės. Apsauga ir kasininkė ramiai pusbalsiu aiškinasi su „pirkėjomis“, prašo paskambinti tėvams, perspėja kitu atveju kviesiantys policiją.
Pereinu prie kitos kasos ir jau nebeseku, kas ir kaip toliau vyko. Tik ir maniškė kasininkė atsidūsta: „Tai vis stebėjomės, kad būna neparduota vienos ar kitos prekės nė vieneto, o lentynoj jos jau nebėra…“.
Mergaitės aprengtos švariai, tvarkingai, nepasakytum, kad iš nepasiturinčios šeimos. Taip, kaip ir prieš kurį laiką mano matyta vidutinio amžiaus ponia, aiškiai taip ramiai šluojanti delikatesinius sūrius ne į pirkinių krepšį, o į rankinę, permestą per petį. Mūsų žvilgsniai susitiko, ji aiškiai suprato, kad kažką matau ar įtariu, bet, atlaikiusi mano žvilgsnį, nuvinguriavo išdidžiai tarp lentynų. Sutrikau, nes prieš keletą dienų tiesiog atsidūriau šalia senolės, kuri pritūpusi į nutrintą savo krepšelį paskubom įmetė bandelių pakuotę. Tuomet greitai nusisukau, galvodama, kad tikrai iš didelio vargo turėtų senas žmogus taip pasielgti. Bet ta jaunoji ponia? Ką turėčiau daryti, eiti ir garsiai kviesti apsaugą, prieiti ir sugėdinti? Ir kokia „laimė“ čia man užsišokti ant panašių dalykų? O gal ir močiutėlei reikėjo tyliai pasiūlyti sumokėti už jos pirkinius. Būtų gal sutrikusi, sugėdinta…
Atvirai pasakius, dabar galvoju, kad visuose centruose yra stebėjimo kameros, apsauga. Tai ko aš čia nervinuosi – tegul dirba savo darbą, tegul vaikšto, stebi. Bet ar tikrai taip? Va, iš galvos neišeina ir tos mergaitės. Įdomu, kaip baigėsi visa jų istorija, kaip reagavo tėvai? Nepastebėti, kad vaikai staiga praturtėja, kad iš darželio ar mokyklos parsineša vieną ar kitą ne savo daiktą, tiesiog neįmanoma. „Radau“, dažniausiai būna toks nekaltas vaikų pasiaiškinimas. Bet kai trečią dieną iš eilės bendradarbės sūnus, menu, „rado“ modeliuką, ši nedelsdama sugebėjo išsiaiškinti ir išaiškinti vaikui šitų „radybų“ esmę ir pasekmes. Dažnai to ir pakanka, kad vaikas visam likusiam gyvenimui suvoktų pasisavinęs svetimą daiktą. Deja, bet būna atvejų, kai tėvai žūtbūt imasi apginti tokį vaiko poelgį, neįvertindami pasekmių ateityje.
Rugpjūtis. Jau noksta ir bumsi į žemę pirmieji prinokę vasariniai obuoliai. Galvoju paklausiu, ar jums teko kada vaikystėje lįsti į svetimą sodą jų paskanauti? Man pačiai ne, bet draugai jaunystėje yra tokiais vaišinę. Lyg ir nieko blogo nesijautėme padarę, smagus nuotykis ir tiek. Net ir patarlėse sakoma, kad obuoliai iš svetimo sodo saldesni, ar kaip ten…
Štai tokios nevasariškos ir netikėtos mintys sugulė šį kartą man į pašnekesius. Bet taip norisi jomis pasidalinti, išmąstyti ir suvokti, kur ta pradžia, kada iš nesuvokimo ar linksmo nuotykio blogio sėkla sudygsta ir subujoja taip, kad žmogus gali be jokios sąžinės graužaties ir be saiko gvieštis svetimo, o kartais ir savo artimųjų turto? Atsakymo lengvai nerasi…
O štai jeigu obuolių užderėjo sode daugokai, nepatingėkim pririnkti krepšelį kitą ir pastatyti prie vartelių. Užrašas „vaišinkitės“ be išimties pradžiugins ir gerai nuteiks visus praeivius, net ir tuos, kurie savo sode gėrybių turi apsčiai.
Gražios likusios vasaros linkėdama,
Jūsų Augustina

Priminimai rugpjūčiui…

Kai pradedi kalbą apie rugpjūtį, dažniausiai išgirsti liūdnoką padejavimą – tuoj Žolinė, o po jos, žiūrėk, jau ir vasaros pabaiga. Optimistai atvirkščiai, net ir rudeniui įpusėjus, vis dar laukia bobų vasaros. Taigi laimi tie, kurie gyvena ir džiaugiasi šia diena, šia akimirka. Rugpjūtį dar visus vilioja gamta, miškai, ežerai, uogos ir grybai. Bet ir savas derlius jau prašosi surenkamas, sutvarkomas. Reikia suktis tarp vasaros malonumų ir neatidėliotinų darbų. O jei Šv.Lauryno diena bus saulėta, o ir gervių skrydis gausus, tai pagal senolių pranašystes galima tikėtis giedro ir šilto likusio rugpjūčio, malonaus ir palankaus laiko poilsiui ir darbams.
Delčia – rugpjūčio 6 d., jaunatis – 12 d., priešpilnis – 20 d., pilnatis – 28 d.
• Geriausios mėnesio dienos: 3, 4, 7, 8, 10, 16, 17, 21, 26, 30;
• Prasčiausios mėnesio dienos: 2, 6, 9, 12, 13, 18, 19, 20, 23, 28;
• Rugpjčio 10 d. – Šv. Laurynas, Paskutinė Perkūno diena, 15 d. – Žolinė, 16 d. – Šv. Rokas, Pjūties pabaiga, 24 d. – Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena.

Sodininkui…
Sodybos aplinka. Šį mėnesį jau kiek lėčiau auga veja, taigi sutaupytą pjovimui laiką galima skirti kitiems darbams – gyvatvorių, krūmų tvarkymui. Spygliuočių gyvatvores apkarpykite taip, kad į apačią platėtų. Sausesniu metu palaistykite, supurenkite pomedžius. Tręškite fosforo ir kalio ar kompleksinėmis trąšomis, bet su mažiau azoto. Fosforas paskatins šaknų vystymąsi, sustiprins atsparumą grybinėms ligoms, kalis pagreitins ūglių sumedėjimą ir atsparumą šalčiams. Rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia yra tinkamiausias laikas visų spygliuočių sodinimui, persodinimui.
Pamėginkite formuoti ir alyvas sodyboje. Tiesiog auginkite jas kaip medelius, palikdami vieną stiebą. Šakosis nuo 1 m aukščio, gražiau žydės, atrodys dekoratyvesnės.
Beje, iki rugpjūčio vidurio galima sėti ir naujas vejas. O esamas saikingai šienaukite, užsitęsus sausroms gausiai palaistykite, patręškite.
Nugenėkite peržydėjusius dekoratyvinius krūmus, išpurenkite pokrūmius, išrinkite ligotus lapus, patręškite.
Kenkėjai. Stebėkite, ar neplinta ligos, kenkėjai. Su amarais mėginkite kovoti fitoncidiniais augalų (svogūnų, serenčių, kiaulpienių, tabako ir kt.) antpilais. Karčiųjų kiečių antpilas padeda naikinti lapų graužikus, vaisėdžius. Kontroliuokite ir kenkėjų plitimą rožynuose.
Jei paukščiai užnešė į jūsų sodą gausialapių lubinų, neleiskite išplisti šiems invaziniams augalams. Lubinų sėklos sunkios, vėjas jų neišnešioja, tad jei prie motininio augalo pridygo jaunų, raukite kartu su piktžolėmis, neišmėtykite bet kur.
Vynmedžiai po apšalimo. Po šios žiemos daugelyje sodų nušalę vynmedžiai pamažu atsigauna, bet derliaus jau kai kur nesitikima, arba jis daug kuklesnis. Daugiausia pumpurų išsprogo ne iš derančių akučių, o iš miegančių pumpurų, esančių ant senosios medienos, arba arčiau žemės. Tačiau svarbu, kad augalai išliko gyvybingi. Tiesiog reikės atnaujinti derančias šakas, iš naujo performuoti augalą. Specialistai sako, tam reikės kantrybės ir laiko, tačiau augalai atsities. Taip pat dideli šalčiai buvo tarsi patikrinimas, kurios veislės pas mus tinkamiausios. Anot specialistų, šiemet įprastas vynmedžių genėjimas gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Vietoj įprastai paliekamų dviejų ar trijų ūglių, patariama palikti daugiau – penkis ar šešis. Taip augalo energija pasiskirstys tolygiai, ūgliai bus normalesnio storio, geriau subręs ir iki rudens suspės sumedėti. Nepalikti ūglių „miško“ ragina patyrę vynuogių augintojai.

Daržininkui…
Porai. Šiuo metu formuojasi vertingiausia augalo dalis – jo švelnus, sultingas baltas stiebas. Tinkama daržovės priežiūra nulems ir jo skonį, kokybę. Svarbiausia – nepamiršti apkaupti porų. Tai daryti reikia kas 2–3 savaites. Taip apsaugosite stiebą nuo šviesos, jis išaugs ilgesnis, baltesnis. Darykite tai atsargiai, nepriberdami žemių į skrotelių centrą, antraip nuo drėgmės gali įsimesti puvėsis.
Įprastomis oro sąlygomis porus pakanka laistyti kartą per savaitę. Tačiau sausros metu ir esant karštoms dienoms reikia laistyti dažniau. Stebėkite, kad vanduo pasiektų šaknis. Tačiau užmirkimo porai nepakenčia.
Paprastai porai paskutinį kartą būna tręšiami liepos pabaigoje fosforo ir kalio turinčiomis natūraliomis organinėmis priemonėmis, kaip antai, medžio pelenų užpilu. Rugpjūtį turinčių azoto trąšų jau reikia atsisakyti, nes jos paskatins tik lapų augimą, o stiebo – pablogins. Šaknims dabar reikia daug deguonies, todėl reguliariai purenkite dirvą, ypač po lietaus. Būtinai ravėkite, tačiau nepažeiskite porų šaknų ir stiebų. Gera priežiūra atsipirks – rudenį ilgam turėsite vertingos daržovės.
Agurkų vajus. Jau patys prisiskanavę agurkų derliumi daržininkai gausiai vaišina ir draugus, kaimynus – pats jų skynimas! Tačiau patyrę augintojai perspėja, kad šiuo metu reikia ypač stebėti, kad agurkai neapkarstų, nesusirgtų. Vandens karštomis dienomis jiems reikia be saiko. Bet laistyti būtina tik sušilusiu vandeniu ir anksti ryte ar vakare.
Šiltnamio duris patartina laikyti atviras visą parą, aišku, apsaugojus nuo skersvėjų. Drėgmės perteklius ir troškus oras gali greitai prišaukti miltligę. Patartina kas savaitę agurkus palepinti „Veggies food“ (NPK 11-11-34 plius 4MgO plius mikroelementai) trąšomis. Svarbu, kad nepritrūktų kalio ir mikroelementų. Senus apatinius lapus gerai yra pašalinti. Ir svarbiausia – kasdien apskinti derlių, nes jau senai patikrinta – kuo dažniau skini, tuo greičiau mezgasi nauji vaisiai.
Lauke agurkai jau taip pat pamažu pradeda derėti. Drėgnomis vasaromis daržininkai įsigudrino daržo agurkus pakelti ant atramų. Taip jie nesidriekia ir nesiliečia su drėgna žeme, stiebiasi į viršų, daug patogiau yra skinti. Patogu mulčiuoti ir ravėti. Augalai užima mažiau vietos, geriau vėdinasi, greičiau nudžiūsta nuo rasos ir lietaus. O vaisiai – gerai matomi, vienodos spalvos, tiesūs, švarūs.
Po žirnių derliaus. Patyrę daržininkai pataria neišrauti jau derlių atidavusių ankstyvųjų žirnelių su šaknimis, o nupjauti stiebus prie pat žemės taip paliekant šaknis su visais sukauptais prie jų azoto gumbeliais. Išravėjus ir supurenus dirvos paviršių, papildžius kompostu, gausiai palaisčius lysvė jau paruošta naujai sėjai. Ji labiausiai tiks kultūroms, kurioms reikia daug azoto. Tai būtų krapai, daikonai (japoniniai ridikai), pekininiai kopūstai, ropės. Dar galima spėti sulaukti gražgarstės, antro salotų ir špinatų derliaus.
Jei lysvelę paliksite tuščią kitiems metams, sėkite sideratus, pavasariui turėsite puikios dirvos gabalėlį.

Gėlininkui…
Daugiametės. Ir vėl atėjo jų dauginimo ir sodinimo laikas. Šiemet, beje, gėlininkai pastebėjo, kad daugelis daugiamečių dėl šaltokų orų pražydo daug vėliau: tai ir plūkės, flioksai, astilbės, todėl pasireguliuokite laiką pagal augalus. Tradiciškai mėnesio viduryje galima jau persodinti pentinius, bijūnus, o pabaigoje – flioksus ir lelijas, kitas daugiametes. Peržydėjusius flioksų žiedus iškirpkite – iš pažastinių pumpurų išaugs nauji ūgliai, susidarys žiedpumpuriai, žiedai ilgiau žydės.
Mėnesio pabaigoje ruoškite dirvą narcizams, žydrėms, krokams, scylėms ir kitoms svogūninėms. Antroje mėnesio pusėje jau galite pradėti dauginti ir bijūnus, jei to prireikia. Sodinkite juos negiliai (3–5 cm gylyje), pumpurus palikę prie pat žemės paviršiaus. Gausaus žydėjimo laukite tik trečiaisiais metais. Jei visai nežydi, reiškia, pasodinote per giliai.
Pasidauginkite ir rudeninius astrus. Vienoje vietoje po to jie puikiai augs 5–6 metus.
Šį mėnesį jau sodinkite, jei esate iškasę, ir vėlyvius (15–20 cm), krokus (5–10 cm gylyje ir 6–8 cm atstumu). Parinkite saulėtą ar pusiau pavėsingą vietą. Mažus vėlyvių svogūnėlius atskirkite, sodinkite atskirai. Jei auginsite pirmą kartą, nenustebkite – sužydės dar šiemet rugsėjį ir spalį, o lapų sulauksite tik pavasarį.
Chrizantemos. Dabar pats intensyviausias jų augimo ir pasiruošimo žydėjimui laikas. Tad nuolat jas laistykite ir tręškite. Nepavėluokite ir išskinkite visus šoninius stambiažiedžių chrizantemų pumpurus, palikite tik vidurinius. Kitaip žiedai susmulkės, deformuosis. Pažeistus lapus taip pat pašalinkite. Maitinkite dabar jas trąšomis su kaliu ir fosforu. Pradėjus žiedams spalvintis, tręšti nebereikėtų, nes jie tampa gležni.
Jurginai. Ką jau ką, bet jurginus mūsų krašte gėlininkai moka auginti. Bet neužmirškite, kad rugpjūtį reikia neleisti jiems šakotis – žiedai bus daug didesni. Lapų pažastyse ir pagrindinio stiebo išaugusius ūglius reikia išskinti. Pilnai išsiskleidusius žiedus pjaukite anksti ryte ar vakare, palikdami su keliais lapais 15–20 cm stagarėlius nuo žemės, merkite į truputėlį actu ar citrinos rūgštimi (ant peilio galo) parūgštintą vandenį. Puokštę nupurkškite vandeniu, pavytusius žiedus gaivinkite kotelius merkdami kelioms sekundėms į karštą vandenį. Labai gražu jurginus „plukdyti“ plačioje vazoje visai be kotų.
Peržydėjusius žiedus būtinai išpjaukite, ypač tuščiavidurių, nes jie greitai brandina sėklas, menkina kitų žydėjimą.

Bitininkui…
Mėnesio viduryje jau surenkamas paskutinis šių metų medus, ir bitelės jau pradedamos maitinti sirupu, nes tuoj pradės ristis žieminės bitės. Senosios perdirbs sirupą, suneš į korius. Tai jų sunkiausias darbas prieš žiemą. Žiemos jau jauniklės. Rugpjūtis – tai ir pasiruošimo žiemoti pradžia, bitės gydomos nuo erkių. Šį mėnesį vienas iš svarbiausių darbų yra 2–3 sezonus atidirbusių motinų keitimas. Geriausia jas keisti suporuotomis motinėlėmis, tuomet sutaupoma laiko perams padėti. Bitės rudeniop jau supranta nespėsiančios užsiauginti naujos motinėlės ir naujokes priima palankiai.
Kol šiltesni orai, reikia iškopti ir į „ganyklas“ išvežtų šeimų medų. Žiemai negalima palikti lipčiaus ir viržių medaus. Jei tamsiuose koriuose yra perų, juos patariama iškelti į lizdo kraštą, vėliau pašalinti. Centre paliekama tiek korių, kiek bitės gali aptūpti. Paprastai ne daugiau, kaip 8. Tinkamai naudoti koriai gali būti duodami bitėms nusausinti, reikia sudėti juos už diafragmų. Po to išimama duonelė, o jie sudedami į saugojimo dėžes.
Senus korius ruoškitės lydyti, prieš tai galima juos pamerkti į minkštą vandenį, kad nepažeistų kandys. Šviesius korius, kuriuos pasiliekate kitiems metams, patariama porą parų palaikyti šaldiklyje, kad neįsiveistų kandys. Paskui dėti į celofaninius maišus ir į sausas dėžes.
Jei aviliuose pastebite nusilpusių traninių šeimų, išėmus medų, jas reikia sujungti. Neproduktyvių šeimų motinėlės pakeičiamos jaunomis.