Siautulingai gražus moteriškas laikas…

Tai saulė, tai vėjas, tai baltas sniego šuoras susimaišęs su gegužės žiedais… Toks jau tas paskutinis pavasario mėnuo, nenuspėjamas, naktimis savo šalnomis bundančiai gyvybei net pražūtingas, bet grožiu ir žydėjimu nepralenkiamas. Paženklintas pačia gražiausia metuose Motinos dienos švente ir toliau mėnuo išlieka moteriškumo paženklintas, mat nuo senų senovės tikinčiųjų buvo Motinai mergelei Marijai maldomis apipintas. Kasdienės gegužinės pamaldos labiausiai paplitusios kaimuose, miesteliuose, o jų laikui turėjo įtakos mūsų žemdirbiška kultūra, nes žmonės bendrai maldai gali susirinkti tik pabaigę ūkio ir namų ruošos darbus. Gegužinės pamaldos Lietuvoje buvo laikomos ne tik bažnyčiose, bet ir laukuose prie kryžių, koplytėlių, privačiuose namuose, kur temstant susirinkdavo giedoti Marijos litanijos ir giesmių. Sakoma, kad mojavų giesmė „Sveika Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos ir ją gieda tik ten ir pas mus, Lietuvoje. Tokie vakarai labai suartindavo kaimynus, o priimdavo vakaroti visus didesnę ir erdvesnę trobą turintys, papuošdavo ta proga žalumynais joje gražų altorėlį.
Spauda, knyga, kalba… Tai vėl moteriškos giminės mūsų ausiai labai brangūs žodžiai. Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kuri primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.
Laisvas žodis… Šiandien ir vėl po tiek metų kasdien girdime apie tai kalbant, stebime ar dalyvaujame procesuose, kad niekas negalėtų pasikėsinti į šią pamatinę demokratijos vertybę. Bet kaip niekad dabar reikia supratingumo ir išminties susivokti, iš kur kyla šie pavojai ir kaip su jais kovoti. Susipriešinti, susiklaidinti, apsirikti – labai lengva. Daug sunkiau susikalbėti, užčiuopti esmę ir išrauti tas piktžoles iš šaknų. Tikėkime, kad mums tai pasiseks.
O visą pavasario pabaigos mėnesį vainikuos Sekminės! Viena iš didžiausių Krikščioniškų švenčių minima septynios savaitės po Velykų – Šventosios Dvasios Atsiuntimo diena. Tarpukario Lietuvoje tai buvo ir nedarbo dienos, skirtos šventimui, mugėms, įvairių draugijų rengiamiems vakarams. Per Sekmines ir dabar kaimuose ir miesteliuose žmonės pasipuošia savo namus berželiais, mat jiems priskiriama stipri vegetacinė jėga. Tikima, kad jų gyvybingumas persiduos žemei, gyvuliams, žmonėms. Jei liaudiška Sekminių tradicija yra kiek nuslopusi, nors dabar ir mėginama atgaivinti, atlaidai bažnyčiose švenčiami iškilmingai.
Todėl ir mes tikėkime tų berželių žaliąja gyvybės galia, gal ir kokią vantą piktoms jėgoms ar pagundoms iš savo kūno išvaryti susiriškim. Švęskim pavasarį, švęskim gyvenimą kasdien – dirbdami, puoselėdami savo namus, sodus ir gėlynus, švęskime ilsėdamiesi – su knyga, su „Gyvenimu“, su draugais ir kaimynais, su savo brangiausiais žmonėmis.
Jūsų Augustina

Priminimai gegužei…

Sučiulbėjo, suulbėjo ir pražydo gegužė. Visi išsiilgę šilumos ir saulės, gamtai irgi to labai reikia. Nors šalta ir vėjuota gegužė, anot senolių išminties, derliui tik į naudą. Gerą derlių taip pat žada ir varlių, skruzdžių gausa, pievoje braidantys balti ir švarūs gandrai.
Visi baiminamės pavasario šalnų. Sako, jas nuspėti galima, jei nurimus vėjui nuskaidrėja dangus, bet rasos nėra, tai jau lauk šalnos. Jei giedrą ir vėsią dieną dūmai iš kamino ar nuo laužo kyla tiesiai į viršų, naktį apsilankys šalna. O ir mums šiltesnio apdaro, kol neišsprogs ąžuolai, patariama nenukišti toli, gali praversti.
Pilnatis – gegužės 1 d., delčia – 10 d., jaunatis – 16 d., priešpilnis – 23 d., pilnatis – 31 d.
• Geriausios mėnesio dienos: 8, 9, 11, 12, 13, 14, 20, 21, 22, 27;
• Prasčiausios mėnesio dienos: 4, 6, 10 , 16, 19, 23, 24, 28, 31;
• Gegužės 8 d. – Šv. Stanislovas, 15 d. – Šv. Izidorius Artojas, Sėjos pabaiga.
• Gegužės 24 d. – Sekminės.

Sodininkui…
Gegužė, tai – soduose vyšnių ir slyvų pasiutiškas žydėjimas, po jų ir obelys apsipila žiedais. Tuoj ir alyvos, kaštonai sukraus žiedus – tai vėlyvojo fenologinio pavasario pranašai. Kad ir kaip padvelktų vasara, tačiau naktinės šalnos dar grasina pakąsti žiedus.
Iki gegužės vidurio, jei būtina, paskubėkite persodinti spygliuočius, kitus visžalius krūmus.
Šį mėnesį jau ūgteli sodo vejų žolė. Ją pjaukite kas savaitę. Kiaulpienes ir kitas piktžoles naikinkite herbicidais. Tai darykite giedrą, nevėjuotą dieną, kai neskraido bitės. Mėnesio pabaigoje veją jau patręškite azotu, net jei ji ir buvo tręšta balandį.
Laistykite! Rudenį ir pavasarį pasodintus medelius, uogakrūmius pavasarį aprūpinkite pakankamai drėgme. Didžioji dalis uogakrūmių šaknų yra išsidėsčiusios 20–30 cm gylyje. Kad nesumažėtų uogų derlius, dirvą purenkite ne kastuvu, bet kauptuku. Mulčiuokite lapais, šiaudais, pjuvenomis.
Avietės. Mėnesio pradžioje išretinkite tankiai augančius aviečių vienmečius stiebus, išpjaukite ir silpnesnius, nepalikite pažeistų žievėplaišos, degulių. Nudžiūvusias viršūnėles patrumpinkite iki gerai išaugusio pumpuro. Ilgus stiebus nupjaukite 1,8 m aukštyje. Remontantinių aviečių stiebų viršūnių netrumpinkite.
Genėkite vyšnias ir trešnes tuoj po žydėjimo. Anksti pavasarį nugenėjus jų žaizdos sunkiau gyja, šakos išskiria daugiau sakų, didėja ligų tikimybė.
Abrikosus taip pat genėkite gegužę, sulapojus medžiams, ir dar birželio pradžioje. Trumpinkite šių metų ūglius, kurie subręs iki žiemos, o žiediniai pumpurai susprogs vėliau, nenukentės nuo šalnų.
Vynmedžiai. Sprogti vynmedžiai pradeda, kai oro temperatūra pakyla aukščiau, nei 10 OC. Pražysta, kai oras sušyla iki 14 OC. Vėsų, tokį, kaip šis pavasaris, pumpurai lėčiau sprogsta, užsimezga mažiau žiedų. Ūgliams augti palankiausia yra 20 OC temperatūra. Karštesnę vasarą uogos būna saldesnės, didesnės. Genėkite vynuoges dabar – greičiau susiformuos krūmeliai. Dabar gausiau teka ir sultys, vėliau sprogsta pumpurai. Todėl didesnį genėjimą palikite vėlyvam rudeniui. Jei dar tik ruošiatės augalą pasisodinti, tai verta žinoti, kad vynuogių sodinukai šaknis leidžia dirvos paviršiuje, o šio mėnesio pradžia – pats laikas jiems sodinti.

Daržininkui…
Gegužė, tai tas svarbiausias mėnuo, kai daržininkai daugiau triūsia lauke, sėja ir sodina atvirame grunte. Nuo senų senovės sakydavo, kad ir bulviasodį reikia pradėti sužydus ievoms ir sprogstant beržams. Išties bulvėms reikia, kad žemė 10 cm gylyje būtų sušilusi iki 6–8 laipsnių C.
Pastebėkite, gal po lietaus susidariusi žemės pluta neleidžia prasikalti pirmiesiems iš rudens ar anksti pavasarį pasodintiems želmenims, todėl verta palaistyti saulėje sušilusiu vandeniu, atmirkyti.
Daigų grūdinimas. Tai būtina padaryti prieš išnešant juos sodinti į gruntą, o pagrindinė taisyklė – kaitalioti aukštesnę dienos ir žemesnę nakties temperatūrą. Jei daigai auginami dėžėse ar vazonėliuose, likus 10–15 dienų iki sodinimo į dirvą šiltu oru juos reikia išnešti į lauką vis ilginant laiką. Optimali temperatūra daigams: pomidorams reikia dieną 16–20, o naktį 10–12 OC, kopūstams 14–18, naktį 6–8, agurkams atitinkamai 21–23, 12–14 laipsnių C.
Perlaikius daigus patalpoje vėliau persodinant jie yra traumuojami. Pomidorų daigams terminas yra 60–70 dienų, ankstyviesiems baltagūžiams ir žiediniams kopūstams 55–60 dienų. Sunkiai ištveria persodinimą moliūginių augalų daigai. Agurkų ir moliūgų daigus reikėtų auginti ne ilgiau, kaip 25–30 dienų.
Moliūginiai augalai pasodinti per giliai sunkiai prigyja, vargsta. Juos būtina pasodinti tokiame pačiame gylyje, kaip ir augo. Šių augalų stiebelis iki sėklaskiltinių lapelių yra labai jautrus, pradeda pūti, todėl neužberkite jo žemėmis. Ši taisyklė galioja moliūgams, cukinijoms, patisonams, melionams, aguročiams, agurkams ir kitoms moliūginėms kultūroms. Dažnai blogai yra persodinami ir agurkai. Jei daigai labai ištįsę, stiebelį iki sėklaskiltinių lapelių užberkite durpių ar pjuvenų mišiniu, arba grynomis durpėmis. Jei auginsite vertikaliai, tai iš karto pririškite prie atramos. O ištįsusius šliaužiančių augalų daigus atsargiai paguldykite ant dirvos. Augdami sutvirtės, išleis papildomų šaknų.
Raudonieji špinatai Lietuvoje vis dar retenybė, jie dažnai painiojami su rūgštynėmis, o užsienyje jų nauda sveikatai pripažinta jau gana plačiai. Teigiama, kad jie labai padeda diabetikams, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, mažina svorį, atitolina vėžį, stiprina plaukus, gerina regėjimą, tinka mažakraujystės profilaktikai, stiprina imunitetą.Todėl verta išbandyti. Mūsų daržininkai ankstyvam derliui renkasi hibridinės veislės ‚Red Cardinal H‘ (Spinacia oleracea) sėklas. Šių špinatų lapkočiai ir lapų gyslos nusispalvinę raudona, vyšnine spalva dėl pigmento antocianino, kuris organizmą veikia kaip antioksidantas. Šių špinatų lapeliai yra sultingesni, traškesni ir minkštesni negu žaliųjų. Ypač jie vertinami dėl vitamino C, A, geležies, folinės rūgšties, taip pat kalcio, magnio, fosforo, kalio. Daržovė skaidulinga, kalorijų turi mažai. Seniau auginančios daržininkės dar pridurtų, kad skaistina veidą, apsaugo nuo ultravioletinių spindulių, pagerina širdies ir kraujagyslių darbą.
Raudonuosius špinatus galima sėti kelis kartus per sezoną, žiūrint kada norėsite sulaukti derliaus. Juos berkite tiesiai į dirvą anksti, tik jai pradžiūvus. Paskubėkite tą padaryti jau dabar. Liepą – rugpjūtį galėsite sėti rudens derliui, o spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje – ankstyvam kitų metų derliui. Sėklas berkite 1–2 cm gylyje, tarp eilučių palikite 20 cm tarpą, Augalui dabar labiau patiks saulėta vieta, o vasaros sėjai – dalinis pavėsis, kad mažiau perdžiūtų ir „neišeitų į žiedus“. O raudonieji linkę į tai dar labiau, nei žalieji. Todėl atsižvelkite, kiek derliaus suvartosite, nepadauginkite. Trąšas šie špinatai mėgsta organines, ekologiškas: vištų mėšlo granules, kalio magneziją, saulėgrąžų lukštų pelenus ir kt.

Gėlininkui…
Iš gamtos į gėlynus. Pamažu slūgsta banga griebti ir be atodairos sodinti naujus, nematytus egzotinius augalus – kad tik kitoniškai, kad tik įdomiau. Dažnai augalėliai taip ir neprisitaikydavo prie mūsų sąlygų, skursdavo, sunykdavo. Gal todėl į želdynus vėl sugrįžta tradiciniai augalai, net ir lauko gėlės. Triskiautės žibuoklės (Hepatica nobilis) žydi balandį, yra dalinio pavėsio augalas. Žydi melsvais, violetiniais, rožiniais žiedais. Šalia esantiems augalams sulapojus, jos yra užpavėsinamos ir tai joms patinka. Kasti ir rauti gamtoje jas draudžiama – įrašytos į raudonąją knygą. Bet jau yra išvesta dekoratyvinių veislių. Populiarus porūšis yra Rubra plena – pilnavidurės, švelniai rožinės. Miškinės neužmirštuolės (Myosotis sylvatica), augdamos drėgnose vietose, užsisėja pačios – jų nereikia kasmet sodinti, po žiemos išdygsta iš išbyrėjusių sėklų.
Pačios užsisėja ir kitos vienmetės – trispalvės našlaitės (Viola tricolor) ir kvapiosios našlaitės (V.adorate). Senovėje labai mėgtos gėlės. Lieknosios plukės (Nemone sylvestris) žydi jau po žibuoklių. Nors jos taip pat įrašytos į raudonąją knygą ir labai retos, bet medelynuose jau rasite kultūrinių formų. Kartieji kiečiai (pelynai) (Artemisia absinthium) į gėlynus atkeliavo dėl vaistinių savybių. Ir dabar auga gamtoje lengvesnėse žemėse. Aukštosios dedešvos (Malva alcea), vaistiniai valerijonai (Valeriana officinalis) auga natūraliai ir pievose. Dekoratyvūs, labai gražiais žiedais yra vaistiniai putokliai (Saponaria officinalis). Nuo seno buvo auginami darželiuose, pievose dabar aptinkami retai. Paprastieji raudonėliai į sodybas atkeliavo kaip prieskoninis augalas. Jie populiarūs ir šiandien. Auga ir pievose.
Iš senovinių vienmečių dar galima paminėti iki šiol mėgiamas sodybų darželiuose didžiąsias nasturtes, darželines juodgrūdes, paprastąsias kosmėjas, vaistines agurkles, dvirages leukonijas, vaistines medetkas, kininius ratilius, darželines rožūnes, didžiuosius žioveinius, gvazdikinius serenčius ir kt.
Dizaineriai pataria, kad arčiau gyvenamo namo reikėtų įrengti labiau sukultūrintus gėlynus, o jau toliau, ar ten kur namo sklypas susilieja su gamta, sodinti artimesnius gamtai augalus.
Levandų dauginimas. Levandos, tai puikūs puskrūmiai, gražūs ir kvapnūs, labai gerai pritaikomi lauko vazonuose, gėlynų apvadams, sausiems sodeliams ir rožynams. Tačiau iš sėklų pasidauginti jų nelengva, daigeliai lepūs.Todėl greičiausiai šių krūmokšnių pasidauginsite auginiais. O pavasaris tam tinkamiausias metas, geriausiai įsišaknys, patikimiau žiemos. Jaunus, bet jau sutvirtėjusius augalus į nuolatinę vietą persodinkite rugpjūčio mėnesį. Dauginti levandas galite ir antroje vasaros pusėje.

Bitininkui…
Jei oras pagaliau atšils ir bus palankus, viena stipri bičių šeima gali sunešti apie 10–15 kg medaus. Taigi bityne, kai aplink sužydi sodai, ypač kaulavaisiniai augalai ir agrastai, verda darbymetis – sodų medunešis. Būtina atidžiai jį stebėti.
Šį mėnesį vienas iš svarbiausių darbų – vaško plokštelėmis laiku išplėsti lizdus, nes bitėms reikia vietos perams ir nektarui sutalpinti. Galima tam panaudoti ir pernykščius korius. Ant dar nebaigtų plėsti stiprių šeimų lizdų patartina uždėti pusines meduves (su 7 – stebėkite bites 8 koriais). Jos patogios, nes bitės prineš gražaus pavasarinio sodų ir kiaulpienių medaus. Plėsti lizdus pabaigsite vėliau. Kai kuriose šeimose ruošiamasi auginti motinėles, gaminami lopšeliai, kaupiamos izoliacinių narvelių atsargos. Šalinami erkėmis apkrėstų tranų perai. Bitininkai sodams nužydėjus, jei turi galimybę, išveža avilius į kitas medingų augalų augavietes. Labai svarbu stebėti, kad girdyklose nepritrūktų vandens.
Spiečiai. Apie mėnesio vidurį, o kartais ir anksčiau pasirodo pirmieji spiečiai. Norėdami išvengti ankstyvo spietimo, stebėkite bites, kad joms netrūktų vietos koriams siūti, perams auginti ir nektarui pilti. Svarbu, jos turi turėti darbo, o jei jau nerimsta, tai antskrydžio būdu reikia perskirti šeimą pusiau arba paimti iš kelių stiprių šeimų po kelis korius su perais ir jaunomis bitelėmis ir sudaryti naują šeimelę, duoti jai atsarginę motiną ar motinos lopšelį. Į paimtų korių vietą dėkite vaško plokšteles. Taip sumažinsite norą spiesti.
Mėnesio pabaigoje bičiuliai jau pradeda rinkti žiedadulkes, sukti medų.