Į šventę jau kviečia Kaziukas!

Vieni dar nespėjome išsipakuoti savo pirkinių iš tradicinės Knygų mugės, kiti jau ruošiamės į svečius pas Kaziuką. Pati didžiausia ir spalvingiausia ši senas ir gilias tradicijas turinti šventė kasmet vyksta sostinėje. „Ir širdys pražysta“ – tokia jautri ir švelni šių metų mugės tema primena, kokia svarbi mums yra bičiulystė, kviečia atvykti į šventę nusiteikus bendrauti, švęsti, pasidžiaugti atgimimu, pavasariu savo turtingomis tradicijomis. Sunku net apsakyti, kiek širdies ir darbo įdeda organizatoriai į šią šventę Vilniuje, ar mėginantys atkartoti ją kituose miestuose ir mažesniuose miesteliuose, tarp jų – ir Prienuose. Kaip kruopščiai ir su meile jai ruošiasi visus metus tautodailininkai, meistrai, etnografiniai ansambliai. Todėl ar nebūtų verta ir mums į ją susiruošti taip, kad tos širdys iš tiesų sužydėtų? Tuomet nereikėtų sakyti, kad va nuėjau, prasistumdžiau, nieko gero nemačiau, nepirkau. Tai būtų didelė nepagarba jos dalyviams ir organizatoriams. Bet taip atsitinka, kai eini nežinia kur, ieškai nežinia ko, o kartais dar atsineši prastą nuotaiką ir ją čia išlieji. Tikrai teko girdėti ir matyti, kaip toks paniurėlis išvarto, iščiupinėja pusę prekystalio, sujaukia gaminius ir mestelėjęs atsainų „brangu“ abejingai nueina. O galima ir kitaip – pasidžiaugti darbeliais, pagirti, palinkėti sėkmės ir mandagiai, nors ir nieko nepirkus, nueiti. Ši taisyklė turėtų galioti ir paprasčiausiai nuėjus į turgų – suniekinti prekę lengviausia, nors gal tik norėta pasiderėti. Bet ir derėtis galima žaismingai ir nuotaikingai. Tikriausiai nereikėtų priminti, kad užsukus į prekeivio palapinę ar stendą derėtų pirmiausia pasisveikinti su jos šeimininkais, pasiteirauti, kaip sekasi. Liaudies patarlė sako, kad „kiaulė ir ta, einant pro šalį, sukriuksi“. Taigi yra ko iš jos pasimokyti.
Verta išeinant iš namų gerai pagalvoti ir nuspręsti, kiek galime paskirti išlaidoms, suvenyrams. Jie, gerai išsirinkus, tikrai pravers dovanėlėms per šventes, lauktuvėms draugams ir kaimynams, negalėjusiems ištrūkti iš namų. Nebūtinai viską sau pasilikti, o kartais gražų daiktelį tiesiog užmesti. Nepulkime pirkti to, ką ir taip galime rasti parduotuvėse. Daugiau dėmesio parodykime savo audėjoms, pynėjoms, drožėjams, verbų rišėjams ir kitiems auksinių rankų meistrams. Jie bus dėkingi.
Pasidomėjus iš anksto šventės programa galima tikrai praleisti daug gražaus laiko ir be didelių pirkinių. Paprasčiausiai jų neaptinkame ir praeiname pro šalį. Neužsukame į koncertus, kitus pasirodymus. O juk būna pagalvota ir apie mūsų mažiausius – jiems ne tik paruoštos pramogos, bet ir patys gali dalyvauti su savo darbeliais jaunųjų kūrėjų būryje. Šventę kurkime visi kartu – kitaip ji praranda savo žavesį ir tikslą. Nusiteikime šurmuliuoti: šokti, uždainuoti ar į kokį žaidimą įsitraukti pakviesti – neatsisakykime! Svarbu šiltai apsirenkime, patogiais batais apsiaukime!
Ką aš pirksiu, jau žinau – dailius keramikinius indelius vaško tirpinimui ir kitokius įrankius kiaušinių marginimui. Jau buvau anksčiau pirkusi, išdovanojau vaikams ir anūkams – pamėgo šį senovišką dažymo būdą. Na ir verbą dailią, kaip gi be jos parvyksi namo. Gal dar meduolinių širdelių ar kokį kitą gardėsį… Et!
Smagios mugės ir kitų gražių kovo švenčių visiems linkėdama,
Jūsų Augustina

Priminimai kovui…

Kalendorius pradžiugino – štai ir sulaukėm pavasario! O už lango, deja, dar baltos sniego pusnys ir sinoptikai nežada, kad jos greitai ištirps. Susisluoksniavęs sniegas jei kiek ir aptirpsta paviršiuje, tai šaltomis naktimis „sutvirtėjęs“ pagrindas žada ilgą atitirpimą, net iki balandžio vidurio… Miestuose tai įvyks gerokai anksčiau, tačiau atokiose, miškingose vietose žiema dar ilgai rodys savo snieguotą veidą, o ir tikrosios pavasarinės šilumos gali tekti palaukti net iki gegužės. Ir neduokdie dar ir Verbų sekmadienį snigtų, tai pasak senolių, visus vasaros sekmadienius galim laukti lietaus…
Pilnatis – kovo 3 d., delčia – 11 d., jaunatis – 19 d., priešpilnis – 25 d.
Geriausios mėnesio dienos: 5, 7, 9, 13, 14, 21, 22, 23;
Prasčiausios mėnesio dienos: 3, 4, 10, 16, 18, 25, 30;
Kovo 4 d. – Šv. Kazimieras, Kovarnių diena, 10 d. – 40 šventųjų kankinių diena, 40 paukščių diena, 19 d. – Šv. Juozapas, Pempių diena, 20 d. – Pavasario lygiadienis, Žemės diena, 25 d. – Gandrinės (Blovieščiai), kovo 29 d. – Verbų sekmadienis;

Namams…
Pavasarį kvieskitės į namus. Šiemet gan ankstyvos Velykos, o pavasariui vėluojant belieka patiems jo spalvas ir atspalvius sukurti namuose. Nors už lango dar ir leidžiasi lengvos snaigių užuolaidos, keiskite žieminius užtiesalus, pagalvėlių užvalkalus. Išskalbę ir išlyginę slėpkite juos ilgesniam laikui, o namus dekoruokite spalvingiau, žaismingiau.
Gal prisiminus vaikystę verta pažaisti „namais“ ir nors trumpam pabūti dizaineriais – negi nieko negalima pakeisti namų interjere, kad jie atsišviežintų, taptų kiek įdomesni? Nebijokime suklysti – jei naujas variantas netiks akiai ir širdžiai, viską galima atstatyti. Čia nekalbame apie remontą ar kapitalinius pakeitimus. Pamėginkite kitokiu stiliumi perstatyti baldus, kitaip sudėlioti dekoratyvinius akcentus. Dabar, pavyzdžiui, siūloma maišyti stilius, tekstūras, spalvas tam, kad būtų sukurtas kontrastas, kad neliktų nuobodumo. Gal kurioje buto dalyje galima sukurti simetrijos vaizdą – pasirinkus vizualinį centrą, o tai gali būti langas, židinys ar kita detalė, šalia įkurdinti simetriškai fotelius, kėdes ar kitus baldus. Svarbu, kad vaizdas būtų malonus jūsų pačių akiai, teiktų jaukumo ir harmonijos.
Peržiūrėkite atidžiai namų augalus, gal ir jiems jau pabodo stovėti toje pačioje vietoje, gal išaugo taip, kad galėtų sukurti kitokią erdvę. O vazonai? Per išpardavimus galima aptikti jų labai dekoratyvių ir nebrangiai, o, atėjus persodinimo metui, juos puikiai panaudotumėte.
Jei laukiate šventėms sugrįžtančių vaikų ar atvykstančių giminaičių, teks ir didesnį stalą dengti. Taigi pats laikas ieškoti šventinių staltiesių, jas pasiruošti. Gal neužkišote ir velykinių dekoracijų taip, kad paskutinę minutę bus sunku jas surasti. Pasirūpinkite visais įrankiais velykaičių marginimui, pradėkite taupyti kiaušinių lukštus.
Namų aplinka. Šiltesnėmis dienomis apeikite ir apžiūrėkite namo ar sodybos aplinką – gal iš rudens užsilikęs ir įšalęs koks rakandas, sutvarkykite. Padėkite ir sniegui greičiau iškeliauti iš kiemo – nepervargdami nukaskite jį iš ten, kur gali labiausiai pridaryti balų, sumeskite į šiltnamį ar išskleiskite kitose vietose, kur nėra pavojaus iššusti žolei.

Sodininkui…
Sanitarinis genėjimas. Šio genėjimo tikslas yra ne formuoti lają, o pašalinti viską, kas trukdo augalui augti sveikam. O tai reiškia, kad būtina nupjauti nudžiūvusias, nušalusias, nulūžusias ir nesveikas šakas. Atidžiai apžiūrėkite augalą, o nudžiūvusias ir negyvas šakas, pasak specialistų, atpažinsite iš to, kad jos būna trapios, pilkšvos ir pajuodusios. Sunkiau atpažinti nušalusias šakas, bet ir jų žievė būna susiraukšlėjusi, pumpurai ant jų nebrinksta. Nesveikas šakas išduoda neaiškios dėmės, ataugos, įdubimai, žievės įtrūkimai. Norėdami tikrai įsitikinti, ar šaka gyva, pakrapštykit švelniai žievę ir jei po ja žaluma, tai gyvybės ženklas. Jei sausa ir ruda – pjaukit iki sveikos vietos. Pjaudami šakas nepalikit ilgų stagarų, nes jie gali pradėti pūti, praleisti infekciją į kamieną. Geriau jau pjauti iki pat kamieno ar iki stambesnės šakos sustorėjimo. Genėkite atidžiai. Dalį nušalusios šakos kirpkite 5 mm virš pirmo sveiko pumpuro, nukreipto į lajos išorę, o pjūvis turi būti įstrižas, kad lietaus vanduo netekėtų ant pumpuro.
Genint vaiskrūmius pirmiausia iškirpkite tiesiai ant žemės gulinčias šakas – pavasarį jos greičiausiai suserga grybelinėmis ligomis. Rožes negailėdami kirpkite iki žalios (sveikos) vietos.
Po genėjimo didesnius pjūvius užtepkite sodo tepalu, dezinfekuojamaisiais dažais. Maži pjūviai patys užgyja. Apžiūrėkite ir apatinę obelų kamienų dalį – jei yra graužikų dantų žymių, skubiai užtepkite sodo tepalu.
Būsimo derliaus rodiklis. Susiformavę žiediniai pumpurai gali jums apie tai pasakyti. Obelų ir kriaušių jie stambesni už vegetatyvinius, daugiausia susitelkę ant smulkiųjų šakučių, vyšnių ir slyvų jie formuojasi ant praėjusių metų ūglių. Palikti reikėtų tiek šakų, kiek jūsų manymu augalas galės išmaitinti pumpurų ir užauginti vaisius. Būtų gerai, kad vaismedis derėtų kiekvienais metais, todėl genėkite iki 7–10 metų amžiaus rečiau, mažiau, o senesnius – kiekvienais metais. Ūglius ir jaunas šakeles trumpinkite iki žiedinių pumpurų, o tų, kurios jų neturi, trumpinti nereikia. Praėjusiais metais derlių davusias palikite 2–4 cm ilgio.
Prevencinis purškimas. Staigiai atšilus, kenkėjai labai suaktyvėja ir pradeda savo veiklą. Todėl, kol pumpurai dar nepabudę, vario sulfatu ir jo mišiniais kovą jau reikėtų purkšti vaismedžius. Šio purškimo tikslas – prevencinis, apsaugoti augalus nuo ligų, nuplauti dar miegančias šakas ir kamienus. Tik nutirpus sniegui, jau reikia imtis priemonių ir prieš erkes, nes pavasarį jos aktyviausios. Būkit pasiruošę.
Užmirkimas. Šiemet ši viena iš didesnių pavasarinių bėdų tikrai gali užklupti: dirva dar giliai įšalusi, sniego daug ir kovo mėnesį tirpstantis vanduo gali nespėti susigerti. Toks užmirkimas nepalankus jauniems vaismedžiams, vaiskrūmiams, uogakrūmiams ir žinoma – vejai. Po sniegu joje gali pradėti plisti pelėsis. Todėl visais galimais būdais padėkite vandeniui nutekėti ar susigerti į dirvą: kaskite nubėgimui griovelius, subadykite šlapias vietas šakėmis ir t.t.
Iškilnoti augalai. Patikrinkite, ar įšalas neiškilnojo augalų. Jei pasimatys apnuogintos šaknys, jos taps pažeidžiamos, ypač aštrios saulės ir vėjų. Dažniausiai iškilnojami rudenį pasodinti jauni augalai, braškės, alūnės, raktažolės. Užberkite ant šaknų po porą saujų durpių, komposto. Galima atsargiai įspausti į žemę, jei iškėlimas mažas, o jei ne, tiesiog vėliau geriau persodinti iš naujo. Būtinai po to palaistykite, mulčiuokite.

Daržininkui…
Dirvos paruošimas. Skubėti į daržą po tokios šaltos žiemos tikrai dar ne laikas. Daugelyje vietų ji bus gerokai užmirkusi, sunki, šalta ir be taip reikalingo augalams deguonies. Po gausaus sniego dirva dažniausiai būna ir kiek parūgštėjusi, todėl laikas barstyti dolomitmilčius, pelenus. O pakankamai jai pradžiūvus, kai jau nebelimpa, anot daržininkų, prie batų, reikėtų purenti jos paviršių, įleisti deguonies.
Pradėkite galvoti ir apie pirmąjį pavasarinį tręšimą. Dirvos pažadinimui patariama rinktis trąšas, kuriose daugiau azoto. Tai ir karbamidas, ir amonio salietra arba gerai perpuvęs mėšlas, kompostas. Tręšti galima pradėti, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos. Šiais metais, po tokių didelių šalčių, rekomenduojama naudoti biostimuliatorius (jūrų dumblių ekstraktus, amino rūgštis ir pan.), nes dirvoje bus sumažėję gerųjų bakterijų. O kai žemė šiek tiek įšils, pravartu palaistyti ją humatinėmis trąšomis ar EM (efektyvių mikroorganizmų) tirpalais. Tai padės greičiau suskaidyti likusias dirvoje organines liekanas iki augalams tinkamos pasisavinti formos. Tiks ir gintaro rūgšties tirpalas (2 g miltelių į 10 l vandens). Ši rūgštis padeda augalams įveikti stresą po didelių šalčių. Svarbus dirvai ir pavasarinis laistymas. Visa tai padeda pabusti dirvos mikroflorai.
Derlius Velykų stalui. Taip, perskaitėte teisingai. Ir jeigu jo tikrai norite sulaukti laiku, šventėms, jau šią savaitę teks padirbėti, vėliausiai iki kovo 10 dienos. Todėl dar ir dar kartą primindami rašome ir raginame (šiemet tą daro beveik visi specialūs leidiniai) auginti ant palangių ar įstiklintuose šiltuose balkonuose įvairius žalumynus: prieskonines žoleles, salotų lapelius ir kita. Atidėję perdėtą rūpestį apie daigų auginimą daržui ir šiltnamiui (ai gali palaukti), imkitės šio kantrybės reikalaujančio, bet malonaus daržininkavimo namuose. Pirmiausia nusipirkite sėklų (o gal dar yra gerų ir daigių likusių), pasiruoškite 10–15 cm gylio vazonėlius, pasirūpinkite gero kokybiško ir puraus substrato daigams, tiks ir universalus kambarinių augalų gruntas, sumaišytas su žiupsneliu perlito. Vazonėlius pripildykite palikdami porą centimetrų iki viršaus, žemę lengvai suspauskite, berkite sėklas ir vėl užberkite plonai žemėmis. Purkštuvu gausiai paliekite, vazonėlį uždenkite maistine plėvele. Laikykite 22 °C temperatūroje. Kasdien trumpai pravėdinkite, nuimdami plėvelę. Dygimas užtruks savaitę ar dvi, žiūrint, ką auginsite. Pasirodžius daigams, kelkite vazonėlius į pačią šviesiausią vietą.
Ką auginsite? Galima salotas ir sultenes – skinsite jaunučius lapelius, daigelius. Galima prieskoninius augalus: bazilikus, krapus, kalendras, petražoles, laiškinius česnakus. Galite rinktis mikrožalumynų derlių, jis užaugs greičiau. Juos šventėms sėkite kovo 20–25 d.: pipirnes, saulėgrąžas, ridikėlius, garstyčias, brokolius ir kita. Mikrožalumynus sėkite tankiai ir nuimkite jų derlių, kai augalas turi du pirmuosius lapelius. Tada jie vertingiausi.
Sėjos laikas. Dabar jau kalbame apie daigų sėją daržui, šiltnamiui. Vietoj to, kad suktumėte galvą kaip čia nepaankstinus ir nepavėlavus, pasidarykite sau planelį su atsakymu, kada norite sulaukti derliaus. Yra daug informacijos apie laiką, kada ir kiek dienų dygsta viena ar kita daržovė, kiek laiko užtrunka iki persodinimo, kiek iki vaisiaus subrandinimo. Tai tik pradedantiesiems gali pasirodyti painu. Bet šie paruoštukai tikrai pasiteisina. Ir tikrai skirsis pasodinimo laikas, jei vidutinio ankstyvumo pomidorų norėsite skanauti liepos viduryje, tai bersite sėklas kovo 4 d., o jei rugpūčio pradžioje, ramiai galite palaukti iki kovo 22 d. Tai tik pavyzdys, o kiekvienu atveju pasigilinkite atskirai. Vegetacijos laikas aprašytas ir ant sėklų pakuotės ir taip rasite daug informacijos.
Atsiminkite! Daigams reikia daug šviesos, tad neskubėkite! Laiku pikiuokite – pasirodžius 1–2 lapeliams, nevėluokite. Greitai augančių moliūginių daržovių daigai ištįsta, tad neskubėkite. Jos labai jautriai reaguoja į šaknų pažeidimus, todėl praleiskite pikiavimą, sėkite iš karto į durpinius ar kitokius indelius. Pralaukę šalnų pavojų galite sėti ir tiesiai į lauką. Petražoles sėkite tiesiai į gruntą ir turėkite kantrybės – dygsta ilgai, iki 3 savaičių. Pamirkinę salierų ir petražolių sėklas šiltame vandenyje paspartinsite dygimą visa savaite. Nepamirškite, kad vėsiau auginami daigai būna tvirtesni, nors auga lėčiau. Ir dar daugybę priminimų rasite, jei pavartysite savo užrašus, laikraščių iškarpas, panaršysite internete.

Gėlininkui…
Jei užtenka kantrybės. Žadėjome kovą pakalbėti apie vienmečių gėlių sėją, o šis darbas tikrai tiems, kurie turi kantrybės kiekvienais metais imtis visko iš naujo. Šiemet gali atsitikti taip, kad vasaros ir vasarinių gėlių laikas gali gerokai sutrumpėti, todėl gal sėją paliksime nuošalyje, o kiek išsamiau pasidairysime pas tuos, kurie palengvina mums darbą – augina ir jau siūlo prekyboje gerai ir kokybiškai užaugintas vasarines gėles. Pasidomėsime jų įvairove, naujienomis. Bet visa tai – vėliau.
Revizija. O dabar teks palaukti šiltesnių dienų ir atlikti reviziją gėlyne – kas ir kaip peržiemojo šią šaltą žiemą, kas gerai išsilaikė po storais sniego patalais. Tikėkimės, nuostolių bus mažai. Tai apie daugiametes, kurias auginame ir esama pamėgę. Gėlininkai pastaruoju metu yra ypač raginami daugiau į savo gėlynus parsikviesti daugiamečių įvairesnių gėlių ir taip sutaupyti laiko, kurį galėsite skirti savo poilsiui sode.
Jurginai. Kovo pabaiga yra pats geriausias metas padalinti jurginų šakniastiebius. Didžiausia klaida, kurią darome, tai išlaužyti į atskirus nedidelius šakniagumbius ir išmesti stiebo likučius. Nepagalvojame, kad jurginas be stiebo dalies, ant kurios yra pumpurų, nesudygs ir nesulauksime žiedų, nes pumpurų, iš kurių jie formuojasi, tiesiog nebebus. Kad jurginai sudygtų, dalijant būtina palikti stiebo pagrindo dalį su pumpurais.
Šakniagumbius sudėkite į dėžę ant plono žemės sluoksnio, užberkite durpių ir laikykite šviesioje vietoje, kur temperatūra 18–20 °C. Po poros savaičių jie ims dygti. Tuomet padalinkite jurginus taip, kad kiekvienoje dalyje liktų po 1–2 pumpurus su stiebo pagrindu ir 1–3 sustorėjusias šaknis. Pjūvio vietoms apdžiūvus, pasodinkite juos į vazonus ir tegul auga saugiai, kol praeis visos pavasarinės šalnos. Kiekvienas padalytas šakniagumbis paprastai išleidžia po stiprų stiebą, gerai auga ir gausiai žydi. Nepadalinti išleidžia daug ir silpnų stiebų, menkai žydi.
Kaktusai. Kovo pradžioje tamsesnėje vietoje žiemojusius kaktusus laikas perkelti į šviesą. Tuos, kurių pumpurai jau pabudę, palaistykite, o miegančius dar palaikykite sausus. Antroje mėnesio pusėje bundančius kaktusus jau galima persodinti. Žydinčius labai anksti, galėsite persodinti ir po žydėjimo.
Kai kurių kaktusų šaknys žiemą iš dalies sunyksta, o per drėgnai laikomų net pradeda pūti. Jei pastebėjote, kad augalas keistai palinkęs, gerai apžiūrėkite, ar sveikas augalo stiebo pagrindas, ar nėra puvinio požymių. Jei taip, atsargiai nuvalykite ir įstatykite į vazelę be vandens. Stebėkite, ar neauga naujos šaknelės. Joms pasirodžius pasodinkite kaktusą į naują vazoną su laidžia žeme. Jei kaktuso stiebas pažeistas puvinio, nupjaukite viršutinę dalį ir patikrinkite, ar nepažeisti vidiniai augalo audiniai. Sveiko augalo pjūvis būna tamsesnės ar šviesesnės žalios spalvos. Nupjautą viršūnę palaikykite 2–3 savaites, kad apdžiūtų ir pasodinkite į smėlingą žemę.

Bitininkui…
Pakilus temperatūrai iki 10 °C, stipriausios bitės pirmos apskrieja savo avilio teritoriją, o vėliau jau ir kitos įsidrąsina apsidairyti. Todėl pradėkite tvarkyti avilių aplinką. Kadangi žiema dar neskuba trauktis, nuo lakų nuvalykite ledą, ten įšalusias žuvusias bites. Tegul oras laisvai patenka į vidų.
Iki apsiskraidymo paruoškite girdyklas, maitintuves, sausą šiltinamosios medžiagos pakaitalą. Visada gerai turėti vieną kitą švarų atsarginį avilį, jei dėl nepalankaus žiemojimo prireiktų perkelti bičių šeimą.
Šiltesnėmis dienomis, jau po apsiskraidymo, patikrinkite bičių šeimos būklę, kaip jaučiasi nauji perai, koks maisto kiekis ir bičių skaičius avilyje. Jei maisto trūksta, bitės maitinamos sirupu. Nuvalykite avilių dugnus, susiaurinkite lakas.