Rubrika „Gyvenimo medis augina naujas šakas“

Sukanka 120 metų, kai Skriaudžiuose įkurtas pirmasis kanklių ansamblis Lietuvoje Kanklių ansamblio įkūrėjas – P. Puskunigis (1860–1946 m.), vadovavęs ansambliui 1906–1920 m. P. Puskunigis gimė 1860 m. dabartiniame Šakių rajone, Katilių kaime. Jo tėvas – Jokūbas Vaitiekus Puskunigis, motina – Barbora Bundzaitė. Apie save jis yra pasakojęs: „Mano Tėvas Jokūbas Vaitiekus buvo praprusęs ūkininkas, todėl apylinkių neturtingieji kartais jam atnešdavo krikštyti staiga sunegalavusius kūdikius. Todėl jam prilipusi Puskunigio pravardė – palikuonims tapo pavarde. Prie mano … Skaityti toliau →

Apie vieną iš seniausių amatų – audimą, kuriame dera ir šiuolaikiški akcentai, kalbamės su menininke ir tekstilininke Rasuole Andriukaitiene, kuri dar dirba ir Stakliškių KLC renginių organizatore. – Miela Rasuole, gal gali papasakot apie pradžių pradžią, kaip gimė pati mintis, idėja – austi? Apskritai – meilė šiam amatui? – Ko gero, tam tikri dalykai gyvena mumyse snaudimo stadijoje ir įvykiams susiklosčius tam tikra seka, kai sutampa laikas ir erdvė, tai, kas užkoduota genuose – sujuda. … Skaityti toliau →

Sukanka 120 metų, kai Skriaudžiuose įkurtas pirmasis kanklių ansamblis Lietuvoje Pradžių pradžia „Nuo Kauno Marijampolės link jei vyksi, – Pusiaukelėj Skriaudžių miestelį išvysi. Nagingi, dainingi čia žmonės gyvena, Pamėgę labai kanklių muzikos meną“. Skriaudžių kaimas, esantis Prienų rajone, jau daugiau nei šimtmetį žinomas kaip ypatinga vieta, kur kanklės nėra tik muziejinis eksponatas ar sceninis instrumentas. Tai gyva, iš kartos į kartą perduodama tradicija. Šios tradicijos širdis – Skriaudžių kanklių ansamblis „Kanklės“ – seniausias kanklių ansamblis … Skaityti toliau →

Šiemet minime 115-tąsias vieno žymiausių Lietuvos aviacijos konstruktorių Balio Karvelio gimimo metines. Nors nuo jo mirties praėjo beveik trys dešimtmečiai, Prienų sklandytuvų gamyklos istorijoje jo vardas išlieka vienu svarbiausių, o jo darbai iki šiol laikomi vienais reikšmingiausių Lietuvos aviacijos pasiekimų. Vienas ryškiausių Lietuvos sportinės aviacijos kūrėjų gimė 1911 m. sausio 23 d. Anykščių krašte, Žaliosios kaime. Jis augo vandens malūnininko šeimoje, kur technika buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Tėvui priklausęs vandens malūnas, kurio mechanizmus suko … Skaityti toliau →

Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori. Vikas Malkani Ona Jančoraitė-Laukaitienė-BITĖ (1926 01 30–2017 02 09). Už nuopelnus Lietuvai ir pasiaukojimą laisvės kovose apdovanota Lietuvos politinių kalinių … Skaityti toliau →

Kai už lango spaudžia šaltukas, sušildyti gali paprastas nuoširdus bendravimas. Todėl šią žvarbią žiemą pokalbiui susitinkame su nepaprastai šviesiu žmogumi – Janina Vilkiene, kuri spinduliuoja pozityvumu ir vidine šiluma, o savo širdies gerumu kasdien dalijasi su kitais. Ne vienas prieniškis Janiną Vilkienę pažįsta kaip puikią siuvėją, tačiau ji niekada gyvenime neapsiribodavo tik darbu, visuomet buvo aktyvi ir pilietiška, o išėjusi į pensiją tempo nesulėtino. Jos sūnūs žino, jog mamos namuose greičiausiai nėra… Janina dalyvauja įvairiose … Skaityti toliau →

Šiemet, sausio 10 dieną, mūsų kraštiečiui, tautosakininkui Konstantui Algirdui Aleksynui būtų sukakę 90 metų. Šia proga prisimename jo šviesią asmenybę ir reikšmingus darbus, kuriems jis paskyrė visą savo gyvenimą. Konstantas Algirdas Aleksynas gimė Ingavangio kaime (Prienų rajone). Kaip vieno interviu metu dr. Jurgai Sadauskienei pasakojo pats K. A. Aleksynas, tautosaka jo šeimoje gyvavo kaip natūrali, kasdienė žodinės kūrybos dalis. „Dar ankstyvoje vaikystėje tėtė man ir jaunesniajai seseriai vakarais pasekdavo pasakų (apie „šarkų bažnyčią“ vis tekdavo … Skaityti toliau →

Šiemet sukako 35-eri metai nuo dramatiškų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių. Kasmet lieka vis mažiau gyvų liudininkų, galinčių pasidalinti asmeniniais prisiminimais iš to meto, kai kartu su patriotais iš visos Lietuvos važiavo į sostinę ir mūru stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto, Spaudos rūmų, budėjo prie laužų Juragiuose ir Sitkūnuose. Todėl labai prasminga, kad, minint Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, sukaktį, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka į prisiminimų popietę subūrė praeities įvykių liudininkus. Prieniečius, kurie … Skaityti toliau →

Grįžęs po pamokų birštonietis Tomas Grybauskas neskuba į rankas imti telefoną, vietoj jo Tomas mieliau piešia eskizus arba imasi kalto ir plaktuko, kurių pagalba formuoja linijas, gilina griovelius, ryškina kontūrus, kol galiausiai medžio atraiža virsta meno kūriniu. Menine drožyba Tomas Grybauskas susidomėjo, būdamas 12 metų. „Mokykloje pabandžiau pagaminti medinę kaukę, visai neblogai gavosi, taip ir susižavėjau šiuo amatu“, – pasakoja jaunasis drožėjas. O kai savo darbeliais gimnazistas pradėjo dalintis socialiniuose tinkluose, gabų jaunuolį pastebėjo ir … Skaityti toliau →

Kai Daukšiagirės dvaro dvarininkaitė Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė (dabartinio dvaro savininko Petro Rito Ūselio dukra) pakvietė buvusius dvaro gyventojų giminaičius pasidalinti savo prisiminimais apie dvare gyvenusius ar dirbusius jų tėvus, senelius ar netgi prosenelius, Giedrė didelių lūkesčių neturėjo, tačiau į kvietimą atsiliepę žmonės gerokai papildė dvaro istorijos puslapius. Mintis įamžinti gyvus žmonių prisiminimus G. Ūselytei-Bagdonavičienei kilo po to, kai ji istorijos tyrinėtojų Egidijaus Dagilio ir Manto Trinkūno buvo pakviesta sudalyvauti Vainatrakyje vykusioje Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių … Skaityti toliau →