Kaip optimizmas įveikia tamsą…

Regėjimo negalia – ne nuosprendis užsidaryti tarp keturių sienų, o stimulas ieškoti naujų saviraiškos formų, judėti pirmyn ir atrasti bendrystės džiaugsmą. Tai savo pavyzdžiu kasdien įrodo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Prienų filialo narė, Veiverių krašto gyventoja Regina Karažienė. Rugsėjį vykusiame Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) organizuotame lengvosios atletikos kroso čempionate Zelvėje ji buvo vienintelė atstovė iš Prienų, tačiau jautė organizacijos narių palaikymą, sulaukė sveikinimų ir kartu su jais džiaugėsi įveiktu iššūkiu.

Bėgimas – tai būdas susiburti
Tradicinis rudens bėgimas Zelvėje (Elektrėnų sav.), vykstantis gražiausių rudens spalvų apsuptyje, kasmet suburia apie 400 dalyvių iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų. Šiemet, rugsėjo 19 d., čia vėl virė sportinės aistros. Kauno regiono sporto klubui „Sveikata“ atstovavusi R. Karažienė pasirinko jos jėgas ir amžių geriausiai atitinkančią 3 kilometrų distanciją.
„Nesu profesionali sportininkė, bėgu savo malonumui ir tam, kad pasitikrinčiau fizines galimybes. Ir visai neblogai atbėgau!“ – šypsosi Regina.
Paklausta, ar silpnaregiams nėra per sudėtinga savarankiškai įveikti tokią distanciją, moteris paaiškina, kad renginyje sudarytos sąlygos visiems: visiški neregiai bėga padedami asistentų, o turintys likutinį regėjimą – savarankiškai, pagal fizines galimybes. Pajėgesni sportininkai renkasi ir 7 km trasą, tačiau Reginai, peržengusiai 50 metų amžiaus slenkstį, 3 kilometrai – pats tas.
„Šiose varžybose svarbiausia ne sekundės ar titulai. Svarbiausia – įveikti save, pabūti gamtoje ir, žinoma, pabendrauti. Kasmet organizuojamos kroso varžybos yra nuostabus būdas susiburti į vieną didelę šeimą“, – pasakoja veiveriškė. Visi renginio dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais, o klubams skaičiuojami taškai.

Nuo poezijos iki „žvaigždžių žemėje“
Dėl regėjimo sutrikimų Reginai teko atsisakyti seno pomėgio – mezgimo, tačiau moteris greitai rado kitų veiklų, užpildančių jos kasdienybę. Ji yra aistringa skaitovė, ypač žavisi Pauliaus Širvio poezija. Eiles ji kruopščiai parenka pagal metų laiką, progą ar renginio tematiką, o vėliau jas jautriai pritaiko LASS Prienų filialo vokalinio ansamblio „Puriena“ koncertuose.
Dar viena didelė Reginos aistra – mėgėjiška daržininkystė ir gėlininkystė. Jos namų palanges puošia sanpaulijos ir anturiai, o kieme akis džiugina senoviniai bijūnai, jurginai, rožės, ežiuolės ir flioksai. Tačiau ypatingą vietą jos širdyje užima astros, kurias moteris švelniai vadina „žvaigždėmis žemėje“.
Šiemet pasinaudojusi mamos patarimu – nužydėjusias astras tiesiog sumesti patvoryje – Regina pavasarį sulaukė tikro stebuklo. Pridygo tiek daug gėlių, kad užteko jomis apdalinti ir kaimynes, ir gražiausioms rudens puokštėms komponuoti. Regina šeimininkauja virtuvėje, prižiūri augintinius ir džiaugiasi paprastais kasdienybės malonumais.

Palaiko aktyvi bendruomenė
R. Karažienė neslepia – regėjimui prastėjant, su tuo susitaikyti nebuvo lengva. „Ilgą laiką neigiau negalią, norėjosi užsidaryti, niekur neišeiti. Bet paskui nusprendžiau, kad reikia bendrauti su tokiais pat žmonėmis, kaip ir aš, silpnaregių bendruomenėje jaučiuosi geriausiai. Organizacijoje mes nuolat susitinkam, vyksta įvairūs užsiėmimai, klausomės paskaitų, aptariame knygas, lankomės muziejuose, koncertuose, sužinom kažką naujo, patiriam daug teigiamų emocijų“, – pasakoja jau penkerius metus LASS Prienų filialo veikloje dalyvaujanti moteris.
Regina pabrėžia, kad Prienuose veiklos tikrai netrūksta, o už tai visa bendruomenė yra dėkinga itin aktyviai LASS Prienų filialo pirmininkei Irenai Karsokaitei. Kartu su ja nariai keliauja, dalyvauja žygiuose po Prienų rajoną, žaidžia šaškėmis ir organizuoja varžybas bei įvairius renginius.
„Mūsų Irutė tiek daug visko sugalvoja, kad mums reikia tik suspėti su ja. Ji labai rūpestinga, neretai ir šiaip, nesant reikalo, paskambina, kad paklaustų, kaip jautiesi, kas naujo. Jeigu yra žvaigždžių žemėje, tai ji mums šviečia kaip ta ryškiausia žvaigždė“, – šiltų žodžių pirmininkei negaili Regina.

Siunčia žinutę kitiems: nepasiduokite!
Nepaisant to, kad regėjimo sutrikimai su amžiumi progresuoja, Regina nepraranda savarankiškumo – ji drąsiai naudojasi visuomeniniu transportu pažįstamuose Prienų ir Kauno miestuose, o, pritrūkusi informacijos, nesigėdija to pasiklausti praeivių.
Savo pavyzdžiu Regina Karažienė nori įkvėpti ir kitus, susiduriančius su panašiais gyvenimo iššūkiais: „Neužsidarykite namuose, judėkite, bendraukite su bendraminčiais. Linkiu visiems daugiau optimizmo ir nepasiduoti, juk aplinkui yra žmonių, kuriems šią akimirką galbūt yra dar blogiau. Gyvenimas tęsiasi, ir jame yra tiek daug gražių dalykų, kuriais galime džiaugtis pagal savo galimybes!“
Dalė Lazauskienė

 

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“. Bookmark the permalink.