Praėjusį šeštadienį Pilotiškėse, lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje vyko jau tradicine tampanti literatūrinė popietė „Pasitinkant rudenį tėviškėje“.
Šiemet šis bendraminčių susibūrimas, kurį jau ketverius metus organizuoja muziejaus darbuotoja Julija Mykolaitienė, buvo ypatingas, nes kartu minėjome ir sodybos-muziejaus veiklos 55 metų sukaktį.
Šventė prasidėjo šv.Mišiomis Gudelių Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Jose, liturgijai vadovaujant kunigui Remigijui Maceinai, buvo meldžiamasi už didį žmogų – Vincą Mykolaitį-Putiną, iškeliavusią Amžinybėn visą Mykolaičių giminę ir tuos, kurie šiandien brangina, saugo ir leidžia mums pažinti aplinką, kurioje augo poetas.
O tai, kaip vėliau sugrįžus iš Gudelių ir įsikūrus sodybos erdvėje, kalbėjo buvusi ilgametė Maironio literatūros muziejaus direktorė, rašytoja ir Prienų krašto garbės pilietė Aldona Ruseckaitė, nėra paprasta ir lengva. Tokių gyvų muziejų, kuriuose ir gyvenama, – reta. Tu turi būti pasirengęs bet kada ir bet kuriuo metu priimti rašytojo tėviške besidominčius svečius, norinčius ne tik susipažinti su ekspozicija, bet ir paklaidžioti po sodybą, atšlaimą, paieškoti putino krūmo, nukakti ant Aušrakalnio.
Per tuos 55 metus, kaip priminė Julija Mykolaitienė, muziejumi rūpinosi keliolika Mykolaičių giminės žmonių. Ir tai jie darė ir daro su meile bei atsidavimu. Todėl buvo labai miela klausytis net trijų Mykolaičių giminės kartų kalbų. Prisiminimais apie dėdę ir Pilotiškes dalinosi sūnėnas Juozas, savo kūrybos eiles skaitė dukterėčia, dabartinio sodybos šeimininko Gintauto Mykolaičio žmona Julija dirigavo visai literatūrinei popietei, o jų sūnus Julius skaitė Vinco Mykolaičio-Putino eiles. Pirmą kartą garbaus giminaičio eilėraštį Julius padeklamavo būdamas vos devynerių.
Ko gero, šiandien sunku įsivaizduoti Vinco Mykolaičio-Putino sodyboje-muziejuje vykstantį renginį be Naujosios Ūtos laisvalaikio salės teatro „Vėtrungė“ narių dalyvavimo. Jie čia jaučiasi labai savi. Tad ir šeštadienį vykusią šventę pradėjo būtent jie, atlikdami kompoziciją pagal Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščių ciklą „Mano mėnesiai“.
Vėliau sodyboje po klevais skambėjo ir kauniškės Aurikos dainuojamos dainos pagal Vinco Mykolaičio-Putino tekstus, savo kūrybą skaitė kunigas Remigijus Maceina ir savo gyvenimo be viešnagių Pilotiškėse ir bičiulystės su „Vėtrungės“ teatro žmonėmis neįsivaizduojantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojas, socialinių mokslų daktaras, keliautojas ir poetas Tautvydas Vencius. Naujojoje Ūtoje augęs ir dažnai pas senelius Pilotiškėse būdavęs Tautvydas džiaugėsi naujai atradęs muziejų, o kartu su „Vėtrunge“ ir naujai pažinęs garbaus kraštiečio kūrybą. Jam teko pabūti ir Liudu Vasariu iš „Altorių šešėlio“ ir perskaityti ne vieną eilėraštį, sonetą. Tautvydas juokavo, kad kartais net be repeticijų įšokantis tiesiai į spektaklį.
Taip popietės metu į rudens puokštę įsikomponavo eilės, dainos, prisiminimai ir mintys apie ateitį. Gražia bendryste su Pilotiškėse esančiu muziejumi džiaugėsi ir Marijampolės Vinco Mykolaičio-Putino muziejaus vyresnioji muziejininkė Valė Klesevičienė. Apie muziejaus-sodybos ateities perspektyvas mintimis pasidalino Prienų krašto muziejaus, kurio padalinys yra ir Vinco Mykolaičio-Putino tėviškėje esantis muziejus, direktorė Lolita Batutienė. Per 55 metus, kai 1971 metų birželio 4-ąją buvo atidarytas muziejus, jame vyko ir permainų, ir pasikeitimų ekspozicijoje. Jų, matyt, neišvengiamai bus ir ateityje. Laikmetis diktuoja savo. Svarbiausia, kad išliktų ta tikroji tėviškės dvasia: su raudonais obuoliais aptekusiomis sodo obelimis, nokstančiais putinais, šiluma ir meile kiekvienam, norinčiam giliau pažinti mūsų krašto literatūros istoriją.
Prasmingos literatūrinės popietės metu padėkos žodžius Julijai Mykolaitienei ir jos šeimai, muziejininkams ir visiems, kurie prisideda prie didžiojo literatūros klasiko sodybos bei jo atminimo puoselėjimo, LR Seimo pirmininko pavaduotojos Jūratės Zailskienės vardu tarė jos patarėja Daiva Macijauskienė, Prienų rajono savivaldybės vicemeras Deividas Dargužis ir Naujosios Ūtos seniūnas Algis Aliukevičius.
Ramutė Šimukauskaitė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).