Rašytojo Vytauto Bubnio tėviškėje – atminties ir pagarbos ženklai

Rugsėjo 9 dieną buvo paminėta rašytojo, Prienų miesto garbės piliečio Vytauto Jurgio Bubnio 94-erių metų gimimo sukaktis. Prienų krašto muziejaus pakviesti į Čiudiškius – vietą, kurioje prasidėjo rašytojo gyvenimo kelias – susirinko jo artimieji, Prienų rajono savivaldybės vadovai, kultūros įstaigų, seniūnijų atstovai, kraštiečiai. Pagerbiant šį iškilų žmogų, nuopelnus Prienų kraštui, jo gimtoji sodyba pažymėta atminties ženklais: prie kelio į vaikystės namus pastatytas kryptastulpis, o ant gyvenamojo pastato sienos atidengta atminimo lenta su įrašu, kad 1932 metais čia gimė būsimas rašytojas Vytautas Bubnys.
Garbinga misija atidengti atminimo ženklus patikėta rašytojo žmonai, rašytojai Elenai Kurklietytei, sūnui Vygintui Bubniui, dabartiniam sodybos šeimininkui, rašytojo sūnėnui Mindaugui Bubniui ir Prienų rajono savivaldybės merui Alvydui Vaicekauskui. Renginyje dalyvavo ir kiti rašytojo plačios giminės atstovai.
Susibūrę ties kaimo kelių kryžkele, vėliau sodybos sode, renginio dalyviai klausėsi Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblio „Gija“ atliekamų Suvalkijos regiono dainų, muziejininkės Emilijos Petrauskaitės skaitomų ištraukų iš rašytojo kūrybos, apmąstė jo mintis apie vaikystės žemę, rašytojui tapusią kūrybos ir dvasinės stiprybės šaltiniu.
Vėl apsilankius kaimo lankų ir aukštų medžių apsuptoje sodyboje, kurioje dar išlikusi autentiška klėtis su pakabintu dalgiu, klausantis ansamblio „Gija“ dainos „Čiudiškių žali sodai, žali jovarėliai…“, rašytojo V.Bubnio artimiesiems kilo daug sentimentų apie praeityje likusius metus ir prisiminimus. Apie rašytojo glaudų ryšį su gimtine papasakojusi žmona Elena patvirtino, kad visa Vytauto Bubnio kūryba vienaip ar kitaip buvo susijusi su tėviške, iš jos jis sėmėsi įkvėpimo, kūrinių herojams atrado prototipų. Anot jos, pastatytas kryptastulpis ne tik rodo kelio kryptį, bet ir simbolizuoja V.Bubnio gyvenimo ir kūrybos kelius. E.Kurklietytė atkartojo vyro pasakojimus, kaip jis būdamas paaugliu kaimo keliukais ir takais pėsčiomis eidavo mokytis į Prienus, o savaitgaliais grįždavo atgal. Čia buvo sunkiai sužeistas per susišaudymą tarp partizanų ir stribų, visus metus gydėsi Kauno ligoninėje. Bet ši skaudi nelaimė nesutrukdė jam baigti mokslų ir labai atkakliai, nuosekliai siekti žodžio meistriškumo…
– Labai dažnai su Vytautu atvažiuodavau į jo gimtinę, kuri jį tarsi šaukė, beveik kiekvieną dieną ką nors apie ją pasakodavo: apie Čiudiškių kaimą, takelius, kuriais vaikščiodavo, medį, po kuriuo jis pakasė savo pirmuosius poezijos bandymus… Poetu jis taip ir netapo, bet tapo tikru prozos meistru… – sakė V.Bubnio žmona, išreiškusi dėkingumą Vytauto brolio Antano sūnui Mindaugui, kuris prižiūri sodybą, sėkmingai ūkininkauja, myli žemę ir savo gyvenimo prasmę randa čia, Čiudiškiuose. E.Kurklietytė padėkojo Krašto muziejui, jo direktorei Lolitai Batutienei, įdėjusiai daug pastangų, kad atsirastų atminimo ženklai, Savivaldybės merui A.Vaicekauskui, kuris nepraleidžia nė vienos datos ar progos, susijusios su V.Bubniu. Taip pat išsakė pasididžiavimą Prienų kraštu, jo žmonėmis, kurie moka gerbti, atminti savo iškilius žmones, padėkojo ir rašytojo giminaičiams, dalyvaujantiems atminimo renginiuose.
Džiugiais ir skaudžiais epizodais iš viešnagių senelių sodyboje pasidalino rašytojo sūnus Vygintas Bubnys. Jam buvo labai malonu matyti tiek daug į šią sodybą susibūrusių žmonių, girdėti liaudiškas dainas. Naudodamasis proga jis padėkojo Savivaldybei, merui už kraštiečių atminimo puoselėjimą, už tai, kad kiekviena minima proga prie tėvo kapo randa gėlių, skirtų nuo Savivaldybės. Jis nuoširdžiai padėkojo muziejaus darbuotojams už iniciatyvą pagerbti rašytojo atminimą ženklais, tarė ačiū senelių sodybą prižiūrinčiam Mindaugui ir jo sesei Janinai, rašytojo žmonai Elenai Kurklietytei už dedamas pastangas, kad V.Bubnio atminimas išliktų. Rašytojo artimieji nuoširdžiai padėkojo ir tautodailininkui Algimantui Sakalauskui, iš medžio sukūrusiam ir įrengusiam kelio ženklą ir atminimo lentą.
Mero A.Vaicekausko teigimu, pastatyti atminimo ženklai rašytojo tėviškėje yra vienas iš pirmųjų darbų, pagerbiant iškilų, dėmesingą šiam kraštui ir jo gyvenime aktyviai dalyvavusį žmogų. Jis svarstė, kad panašaus įamžinimo reikėtų ir Prienuose, kur daugiau žmonių, rašytojo kūrybos gerbėjų galėtų sustoti ir apmąstyti jo gyvenimą ir kūrybą. Meras įteikė puokštę gėlių rašytojai E.Kurklietytei, buvusiai ištikimai V.Bubnio bendražygei, iki šiol palaikančiai ryšius su V.Bubnio gimtine, atvykstančiai į renginius, nenuilstamai besirūpinančiai vyro kūrybiniu palikimu. Jos rūpesčiu rašytojo V.Bubnio biblioteka perduota ir saugoma Prienų krašto muziejuje.
LR Seimo pirmininko pavaduotojos, Seimo narės Jūratės Zailskienės patarėjas Mindaugas Rukas E.Kurklietytei perdavė nuoširdžią jos padėką, linkėjimus ir dovaną, kaip priminimą, koks brangus prieniečiams yra rašytojas V.Bubnys ir jo kūryba.
„Kad vėjai neišpustytų, kad neišdiltų vardai, kad neišnyktų vietos, kad neprapultų žmogaus žodis ir kad šis namas, šis kelias, ši žemė vis primintų žmogų, kurio gyvenimo pradžia buvo čia…“ – šiais žodžiais renginį baigė Prienų krašto muziejaus direktorė L.Batutienė, vildamasi, kad ši diena, kartu nuo kryptastulpio iki sodybos nueitas kelias, dalyvavimas popietėje paskatins susirasti ir tikrąjį atminimo ženklą apie žmogų – jo žodį, vėl atsiversti rašytojo V.Bubnio knygas ir perskaityti jas iš naujo…
Dalė Lazauskienė

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas