Gyva diskusijageriau nei susirašinėjimas

Gruodžio 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje vyko Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus specialistų ir Savivaldybėje esančių dvarų bei bažnyčių valdytojų susitikimas, kuriame aptarti su šių objektų paveldosauginiais, istoriniais tyrimais, tvarkyba, priežiūra, restauravimo bei remonto projektų finansavimu susiję klausimai bei iššūkiai. Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, vyriausioji specialistė Dainora Ramanauskė, vyriausiasis specialistas Mindaugas Norkus atsakė į savininkams rūpimus klausimus, su jais sutarta dėl nuolatinio bendradarbiavimo, sprendžiant iškylančias problemas. Susitikime dalyvavo ir šios srities aktualijomis domėjosi meras Alvydas Vaicekauskas ir Savivaldybės vyriausioji specialistė Edita Jakimavičiūtė.

Susitikime aptartos bažnyčių ir dvarų paveldosaugos problemos
Meras A.Vaicekauskas akcentavo pasitarimų su paveldosaugininkais svarbą vietose, tai, pasak jo, padeda išjudinti dešimtmečiais apleistų objektų, tokių beviltiškų, kaip Prienų kareivinių pastatai, tvarkymo darbus. Jis pažymėjo, kad Savivaldybėje esantys kultūros paveldo objektai nors ir tvarkomi, šie procesai vyksta per lėtai, jiems skirtas finansavimas yra vilkinamas. Pasak mero, Savivaldybė nėra finansiškai pajėgi padėti įgyvendinti didelės apimties tvarkybos projektus, tačiau jis ragino savininkus konsultuotis su savivaldybės specialistais, pasidalinti iniciatyvomis, bus ieškoma būdų padėti. Pavyzdžiui, šiemet Savivaldybė skyrė dalį reikalingų lėšų – 20 tūkst. eurų – Prienų bažnyčios autentiškų vargonų restauravimui.
KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjo Svaigedo Stoškaus nuomone, gyvas bendravimas konkrečiose vietovėse yra efektyvesnis nei lėtas susirašinėjimas, todėl skyriaus specialistai vyksta į bendruomenes, susitinka su suinteresuotais asmenimis, juos informuoja apie paveldosaugos reikalavimus, pataria kultūros paveldo objektų tvarkybos ir priežiūros klausimais, tokiu būdu galima išvengti pažeidimų ir sulaukti taip reikalingų pokyčių išsaugant unikalius vietovių bruožus bei siekiant finansavimo.
Į susitikimą atvykę Prienų ir Stakliškių bažnyčių, Jiezno rūmų ir dvaro statinių, Daukšiagirės ir Pagirmuonių dvarų savininkai, valdytojai, jų atstovai papasakojo apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė pradėję tvarkyti objektus, pasidalino ir gerąja patirtimi, kuri liudija išskirtinai apie dvarų savininkų kartais netgi donkichotiškas pastangas išsaugoti, atkurti tai, kas dar likę autentiško iš didingos Lietuvos praeities. Jie neslėpė, kad dėl to aukoja daug asmeninio laiko, lėšų, nagrinėja įstatymus, ieško archyvinės medžiagos. Visgi, kaip buvo pažymėta, geri norai dar ne viskas, tarp savininkų ir institucijų, netgi tarp atskirų specialistų išlieka nemažai nesusikalbėjimo. Savininkai kėlė klausimą dėl, jų manymu, itin aukštų paveldo objektų taikomųjų tyrimų, remonto, avarinės grėsmės pašalinimo ir kt. darbų kainų, akcentavo rangovų kompetencijos svarbą. Taip pat buvo pasigesta aktyvesnės valstybės politikos ir veiksmų, atliekant saugotinų objektų mokslinius tyrimus, skiriant finansavimą tvarkybos darbams.

Darbus stabdo nutrūkęs finansavimas
Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse yra keturios bažnyčios, įrašytos į LR Kultūros paveldo registrą, viena iš jų – medinė Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. Jos klebonas Vaidotas Labašauskas ir diakonas Gediminas Olsevičius pasakojo, kad iki šiol restauruota tik bažnyčios išorė, o parengta vidaus remonto darbų programa merdi. Anot klebono, dar 2021 metais buvo viešai paskelbta, kad vienos seniausių medinių bažnyčių interjerui tvarkyti valstybė skyrė 930 tūkst. eurų. Po pirmos 150-ties tūkst. eurų investicijos (dar 30 tūkst. eurų skyrė Prienų rajono savivaldybė elektros instaliacijos sutvarkymui) darbai sustojo. Už šią sumą buvo atlikta palyginti nedaug darbų, aiškinant sudėtingumu ir aukštais jų įkainiais. O samdyti įmonę, kuri nėra atestuota kultūros paveldo srityje, bet darbus atliktų daug greičiau ir pigiau, klebonas negali.
Parapijos atstovai pasidalino rūpesčiu dėl sutrešusių bažnyčios bokšto konstrukcijų, kurios dėl varpų svorio pastebimai pasvirusios. Ir klebonas V.Labašauskas, ir kultūros paveldo specialistai sutarė, kad būtina kuo skubiau, kol neįvyko nelaimė, teikti prašymą dėl finansavimo bažnyčios restauracijai tęsti.

Galvos skausmas dėl lėšų ir… balandžių
Stakliškių Švč.Trejybės bažnyčios klebonas Laurynas Visockas taipogi suka galvą, iš kur gauti lėšų bažnyčios fasadui, interjerui, stogui, langams, tvorai ir joje esančio statinio atnaujinimui. Anot jo, Savivaldybės, vyskupijos lėšų ir gyventojų aukų dėka buvo suremontuotas vienas paveldosauginiams objektams nepriskiriamas pastatas. Dabar didžiausias rūpestis – bažnyčios išorinių sienų atnaujinimas. Vien tik jų tyrimų ir projektavimo darbų sąmata siekia 186 tūkst. eurų, pateikta paraiška, bus siekiama gauti lėšų pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto susitarimą dėl kilnojamųjų ir nekilnojamųjų vertybių išsaugojimo. Bažnyčiai galioja žemesnis apsaugos lygmuo, todėl, S.Stoškaus siūlymu, pirmiausia reikėtų teikti prašymą dėl bažnyčios komplekso pripažinimo valstybės saugomu objektu, tai suteiktų galimybę pretenduoti į valstybės finansavimą.
Klebonas prašė surasti pasiteisinantį ir atsiperkantį sprendimą, kaip iš šventovės prieigų humaniškai išvyti balandžius, kurie tapo didele problema, nes tupia ant barokinės bažnyčios karnizų, lenda į angas ir išmatomis gausiai teršia turtą bei aplinką. Dėl to, pasak klebono, jam gėda prieš miestelyje apsilankančius turistus.

Rūpi išsaugoti Pacų palikimą Jiezne
Kęstutis Derliūnas – vienas iš trijų Jiezno Pacų kultūrinio paveldo išsaugojimu besirūpinančių savininkų – pasidalino nuveiktais darbais bei planais tęsti iš Turto banko įsigytos rūmų dalies sienų polichrominius tyrimus ir tvarkybos darbus. Žvelgdamas į pastato perspektyvą, jis svarstė, kad dalis patalpų galės būti nuomojamos, dalis – pritaikytos visuomenės reikmėms, renginiams ir muziejui. Jis turi minčių įkurti menininkų rezidenciją, galbūt net įrengti ir svečių kambarių.
Kito buvusio Jiezno dvaro pastato (kumetyno) savininkas Antanas Lėckas turėjo įveikti daug teisinių kliūčių, kol teismuose buvo įtvirtinta jo įpėdinystė. Atsiėmęs piktavalių degintą, griautą, niokotą pastatą, jį bando prikelti naujam gyvenimui – nors ir mažais, bet atsakingais žingsneliais.
Jo teigimu, vieno aukšto mūro sienos restauruotos ir užkonservuotos žiemai. Siekdamas atstatyti pastatą kuo autentiškiau, nepažeidžiant vertingųjų savybių, savininkas bendradarbiauja su geriausiais paveldosaugos specialistais. Jo lėšomis vykdyti moksliniai tyrimai, patvirtintas stogo uždengimo projektas, ieškoma galimybių išvalyti tvenkinį.
A.Lėckas sakė kreipęsis į KPD dėl turimo pastato įtraukimo į valstybės saugomų objektų sąrašą. Pastate jis ketina įrengti šeimai skirtą būstą, jame galės vykti įvairiausi renginiai.

Rūpi įveiklinti Daukšiagirės dvarą
Vienintelis Prienų rajone vien privačiomis lėšomis restauruotas Daukšiagirės dvaras yra sektinas pavyzdys, su kokia atsakomybe reikia tvarkyti ir įveiklinti kultūros paveldo objektus. Dvaro savininko dukra Giedrė Ūselytė-Bagdanavičienė kėlė klausimą dėl profesionalų pagalbos vykdant istorinius dvaro tyrimus, ji jaučia poreikį užpildyti dvaro istorijos spragas Suvalkų archyvuose surinktomis žiniomis, pasak jos, ši medžiaga labai pasitarnautų edukacijose, dvaro prezentacijose.
Šiuo metu dvaras reprezentuoja tarpukario kultūrą, tačiau jai norėtųsi daugiau sužinoti apie „žydiškąjį“ jo laikotarpį. Jis siejamas su trimis broliais Frenkeliais, kurie XIX a. II pusėje beveik kaimynystėje pastatė kelis dvarus, iš kurių išlikę du – Daukšiagirės ir Pagirmuonių, tad jų istorija galėtų būti tiriama kompleksiškai.
Šiuo metu Daukšiagirės dvaras yra nuomojamas daugiausia privačioms šventėms, čia vyksta tuoktuvės. Bet dvaro savininkai ieško būdų, kaip jį tinkamiau pristatyti visuomenei. Giedrės Ūselytės-Bagdanavičienės teigimu, norima jo erdvėse rengti kamerinius klasikinės muzikos, literatūrinius renginius, kurie galėtų tapti Prienų miesto šventės kultūrinės programos dalimi.
Pavieniai turistai dvare nepriimami, bet jie gali apsilankyti su grupėmis, kurios kviečiamos į pradėtas organizuoti patyrimines ekskursijas – edukacijas, lydint gidui.
XIX a. dvarą supo sodai, gėlynai, parkas, vandens telkiniai su kanalais. Dvaro savininkai ieško finansavimo šaltinių, kad galėtų sukurti daugiau kraštovaizdžio elementų, sutvarkyti lankytojams pritaikytą infrastruktūrą.

Bandys atstatyti beviltiškai suniokotą dvarą
Tik 2020 metų gruodį itin apleistą Pagirmuonių dvaro pastatą Pakuonio seniūnijoje įsigiję naujieji savininkai Šarūnė Zakarauskaitė ir Aivaras Dzerkalas sprendžia skirtingas problemas. Pirmutinis jų uždavinys – likviduoti „Šanchajumi“ praminto pastato avarinę situaciją, iškuopti per daugybę metų susikaupusias šiukšles, sutvarkyti krūmynais apaugusią aplinką. Pasak jų, pastate viskas, ką tik buvo įmanoma pavogti, išplėšta: plytos, krosnys, langų rėmai, durų staktos, medinės grindys. Stogas įkritęs, pamatai semiami lietaus vandens.
Sovietmečiu dvaro rūmuose veikė kultūros namai, kino salė, buvo įrengti butai. Tuo laikotarpiu dvaro sodybos teritorijos ir statinių kompleksiškumas buvo suardytas, išlikę statiniai priklauso skirtingiems savininkams. Nekeičiant pastato vertingųjų savybių, kurių pobūdis architektūrinis, savininkams neturėtų kilti kliūčių atstatant pastatą šiuolaikinėmis medžiagomis, visgi, pasak A.Dzerkalo, su tokiu nugyventu „nabagu“ pretenduoti į saugomiems objektams skirtą finansavimą nėra prošvaisčių.
Pirmojo susitikimo su KPD Kauno teritorinio skyriaus specialistais metu, aptarus konkrečių bažnyčių ir dvarų problemas, jų savininkams ir administratoriams pasiūlyta įsivertinti savo poreikius ir išdėstyti raštu, kokius darbus reikėtų skubiausiai atlikti.
Dalė Lazauskienė