Stakliškių krašto partizanams – Angelo skulptūra

Gruodžio 1-os dienos popietę į Stakliškių miestelio Atminties kalnelį, skambant patriotinėms dainoms, rinkosi būriai žmonių. Nešini Stakliškių gimnazijos vėliava atvingiavo ir šios gimnazijos moksleiviai. Įvykis neeilinis – bus atidengta paminklinė skulptūra, skirta 1944–1953 m. Stakliškių krašto partizanams ir jų rėmėjams atminti. Pavienių atminimo ženklų žuvusiems partizanams yra pastatyta įvairiose seniūnijos vietose, bet bendro – dar nebuvo.
Į iškilmės atvyko ir svečių. Tarp jų – Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis patarėjas Raimundas Kaminskas, Vytauto Didžiojo 2-osios Kauno rinktinės štabo šaulys, kraštietis Julius Proškus, skulptūros autorius Zigmas Buterlevičius ir kiti. Skulptūrą atidengė Stakliškių seniūnijos seniūnė Nijolė Ivanovienė ir Prienų rajono savivaldybės vicemerė Laimutė Jančiukienė, pašventino Stakliškių parapijos klebonas Laurynas Visockas. Renginio vedėja Dalia Vertinskienė pakvietė uždegti atminties žvakelės, šauliai padėjo rožių puokštę.
– Nuo šiol ši paminklinė skulptūra ne tik įprasmins Atminties kalnelį, puoš Stakliškių miestelio centrą, bet ir kvies prisiminti žiaurią mūsų kraštuose vykusią partizaninę kovą už Lietuvos laisvę, krašto didvyrius – partizanus, kurie nelygioje pokario kovoje prieš sovietų okupantus buvo pašauti miškuose, susprogdinti bunkeriuose, kankinti ir nužudyti pakelėse. Jie kovojo už mūsų Laisvę, o Laisvė – tautos pamatinė vertybė, – kalbėjo seniūnė, primindama šio kalnelio gimimo istoriją.
…Žmonės senokai norėjo įprasminti ir pagerbti Stakliškių krašto partizanus ir jų rėmėjus. Šalia miestelio aikštės esantis kalnelis, pavadintas Atminties kalneliu, buvo tvarkomas apie penkerius metus. Geros valios žmonės neatlygintinai išvežė šiukšles, lygino reljefą, dovanojo žolės sėklą, sėjo žolę, vežė dekoratyvinius krūmus. Prienų rajono savivaldybė skyrė lėšų pėsčiųjų takams, apšvietimui, vaizdo stebėjimo kamerų, parko suoliukų įrengimui, gyvatvorės ir kalninių pušų pasodinimui. Daug prisidėjo Stakliškių bendruomenės pirmininkė Rasa Noreikienė, dalyvaudama projektinėse veiklose ir pritraukdama lėšas pėsčiųjų takams. Sutvarkius kalnelį, pradėta galvoti, kaip įamžinti Stakliškių krašto partizanų ir jų rėmėjų atminimą. Pasitarus su Stakliškių seniūnijos bendruomene, skulptoriumi Zigmu Buterlevičiu nutarta statyti paminklinę skulptūrą. Kartu su seniūnijos darbuotoja ir seniūnaite Romualda Radžiukyniene šią idėją pateikė Savivaldybei, užpildė paraišką.
– Projektą laimėjome – už jį balsavo daugiau kaip 700 žmonių. Didžiausia padėka visiems, kurie palaikė ir prisidėjo prie šio projekto laimėjimo. Šiame kalnelyje bus galima minėti valstybines šventes, atmintinas datas, kitus svarbius įvykius, o mokytojai ar auklėtojai galės vesti netradicines istorijos pamokas, krašto pažinimo edukacijas ir kita. Norėčiau, kad ateityje šioje erdvėje rastų vietą ir daugiau istorinės atminties simbolių, – viltingai kalbą baigė N. Ivanovienė.
Gražiai sutvarkytu kalneliu, dar vienu atminties ženklu Lietuvos didvyriams džiaugėsi ir sveikinimo žodžius tarė L. Jančiukienė, R. Kaminskas, J. Proškus, kiti. Pristatydamas savo kūrinį Z. Buterlevičius sakė, kad šią 2,5 m aukščio balto granito skulptūrą, kurioje pavaizdavo prie nulūžusio medžio prigludusį angelą, grojantį violončele, sukūrė įkvėptas Volfgano Amadėjaus Mocarto muzikinio kūrinio „Rekviem“.
Padėka ir gėlės skulptoriui ir garbiam kraštiečiui J. Proškui, kuriam lapkričio 24 d. suteiktas garbingas Lietuvos Respublikos Laisvės gynėjo teisinis statusas, įteiktas tą patvirtinantis ženklas su pažymėjimu. Stakliškiečiai J. Proškui dėkojo ir už rūpestį įamžinant kovotojų už laisvę atminimą Jiezno ir Stakliškių krašte.
Tądien įvykusios partizanų įamžinimo iškilmės buvo dar viena galimybė geriau pažinti mūsų valstybės, krašto istoriją, jos išsaugojimą, nes tauta, praradusi atmintį, anksčiau ar vėliau praranda ir laisvę. Išreiškiant pagarbą visiems kovotojams už laisvę Lietuvai ir jų pasiaukojančią meilę suskambo „Lietuva brangi…“ Susirinkusieji neskubėjo skirstytis: fotografavosi, vaišinosi skautų koše, snekučiavosi.
Onutė Valkauskienė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *