Rubrika Vakar, šiandien, rytoj…

Pradėkim nuo krašto istorinės atminties šaknų Jau pagrindinėje mokykloje mokomės istorizmo principo, kuris pabrėžia, kad visus istorinius reiškinius, asmenybes reikia vertinti istorinio laikmečio, istorinių aplinkybių visumoje. Tik ne visuomet tokiems vertinimams užtenka žinių ir noro dirbti. Peržiūrėjęs Prienų krašto muziejaus išvardytų asmenybių sąrašą, šiek tiek nudžiugau: į sąrašą buvo įtrauktos visiems mums žinomos garbių klebonų Prano Bieliausko, Broniaus Bulikos, žinomo visuomenės veikėjo ir parlamentaro Kosto Daunoro (o ne klaidingai įrašyto Kosto Daunoros) pavardės. Bet ir … Skaityti toliau →

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui „Jūsų šventoriuje guli Vilniaus didvyris ir Vilniaus kankinys. Neužmirškit…“. Šiais žodžiais Kaišiadorių vyskupijos klebonas, istorikas Nikodemas Švogžlys-Milžinas 1984 m. Stakliškių parapijos klebono mirties 25 – mečio proga apibūdino kunigą Vladislavą Jezukevičių. (Stakliškių parapijos byla. Kaišiadorių vyskupijos archyvas, lapai nenumeruoti). Šis Stakliškių sielovados patriarchas, lietuvybės ugdymui ir lietuvių nacionaliniam judėjimui atidavęs savo jaunystės geriausius 20 metų (1905 – 1924) , o likusius 35 metus paaukojęs sielovadiniam darbui Stakliškių parapijoje, yra bene ryškiausia … Skaityti toliau →

Didi ir iškili tautos šventė nesibaigė, ji tęsiasi. Ši šventė įpareigoja mus pagerbti asmenybes, kūrusias ir puoselėjusias mūsų valstybę, ypač tarpukario ir pirmojo pokario dešimtmečio laisvės kovų laikotarpiu. Būtent tada buvo suformuoti mūsų valstybės ekonominiai pagrindai, šeimos, bažnyčios ir kariuomenės pastangomis išugdytas tautos dvasinis mentalitetas. Tarpukaris yra tarsi rodmena dabarčiai ir ateičiai. Juk didžiuosius darbus, didžiuosius pertvarkymus dažniausiai vykdė žmonės, kuriems buvo tarp 25 – 40 metų… Buvo atsisakyta carizmo epochos pareigūnų, t.y. taip vadinamųjų … Skaityti toliau →

„Ne sykį esu prisipažinęs, kad Baltijos kelią laikau aukščiausiu, didžiausiu savo pilietiniu ir poetiniu patyrimu, išgyvenimu, kurio nepajėgiu ir nenoriu užmiršti.“ (Justinas Marcinkevičius) Prieš 29 -erius metus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusi akcija „Baltijos kelias“, kurioje dalyvavo kas trečias lietuvis, priminė pasauliui apie mūsų teisę į Nepriklausomybę. Tai buvo referendumas, kuriame balsavome širdimi, tai buvo stebuklas, žmogaus gyvenime įvykstantis vieną kartą. Unikalią „dainuojančios revoliucijos“ patirtį pripažino ir pasaulis. 2009 m. liepos 30 d. Jungtinių Tautų … Skaityti toliau →

Kiekviena valstybė pirmiausia yra jos žmonės ir istorija. O šalies istorija ir vėlgi yra žmonės – įvairiais laikotarpiais gyvenę, kūrę, kovoję…Ir nebūtų šalies istorijos, jeigu iš kartos į kartą nebūtų perduodama atmintis, jeigu nebūtų minimi ir pagerbiami žmonės, kovoję už savo šalies nepriklausomybę. Šie metai Lietuvai yra ypatingi. Visai nenuostabu, kad žmonės stengiasi įvairiais būdais pažymėti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį. Gegužės 5 dieną Balbieriškio seniūnijos Žiūronių kaime, ūkininko Svajūno Nevecko žemėje, buvo atidengtas ir pašventintas … Skaityti toliau →

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas 2018 Liepos 6-8 dienomis Prienų rajone vykusiame Pasaulio Lietuvių jaunimo susitikime viešėjo ir savo patirtimi dalijosi ukrainiečių rašytojas Andrejus Kurkovas. Kaip sakė rašytoją pristatęs žurnalistas Audrius Siaurusevičius, jo knygos išverstos į keturiasdešimt kalbų, pardavinėjamos beveik septyniasdešimtyje pasaulio šalių, o jo publicistiką, pasisakymus bei komentarus cituoja ir spausdina solidžiausi pasaulio laikraščiai. Naujausia A. Kurkovo knyga – „Šengeno istorija“ – pasakoja apie šių dienų Lietuvą, Europą, Kukutį, meilę tėvynei ir artimui. Romanas jau … Skaityti toliau →

1941 m. susimąstymai prie vaikų karstelių 1941 m. rugsėjo mėn. 17 diena. Barnaulas. Prie ketverių metų dukrytės Gražinos karsto sustojo mokytojai Skučai, mokytojavę Krokialaukyje. Prie sesutės karstelio taip pat stovi 9 metų broliukas Algimantas ir 7 metų Mindaugas,šiuo metu gyvenantis Jiezne. Sunkiomis atsisveikinimo ir kančios akimirkomis susimąstyme prabėgo visas tėvelių gyvenimas. Angelė Kandrotaitė – Skučienė gimė 1895 m. Sundakuose. Šeimoje dar augo brolis Antanas, sesės Veronika, Banė ir Antosė. Kandrotų šeima buvo darbšti, dievobaiminga, bet … Skaityti toliau →

Šių metų birželio 14 dieną Jiezno krašto žmonės tremtiniai susirinks į tremčiai atminti skirtas mišias, sustos prie Tremtinių kryžiaus ir pagerbs iš mūsų krašto kilusių, čia dirbusių ir Sibire žuvusių tremtinių atminimą. Tarp jų – ketverių metukų Jiezno policijos nuovados viršininko padėjėjo Antano Baltrušaičio ir jo žmonos Domicėlės Nenartavičiūtės – Baltrušaitienės dukrytė Aldutė – Janina, žuvusi tremtyje. Ir sundakiškės Angelės Kandrotaitės – Skučienės bei jos vyro Kazio Skučo, mokytojų vaikai. 1941 m. gimęs Saulius Skučas, … Skaityti toliau →

Lietuvos skautų organizacijai – 100 ( Tęsinys. Pradžia „Gyvenimo“ nr. 39 ) Kiekvieną rudenį vis kitame mieste tradiciškai vykdavo Pietų krašto skautų rudens sueigos, kuriose aktyviai dalyvavo ir Prienų tunto nariai. 1999 metų vasarą Trakiškiuose, Varėnos rajone, ant Ūlos upės kranto, buvo surengta jubiliejinė 10 -toji Pietų Lietuvos krašto stovykla, kurioje stovyklavo ir Prienų, ir Išlaužo skautai. Šioje stovykloje net 6 sesės tapo patyrusiomis skautėmis. Stovykloje įvyko skautiškų dainų konkursas, o Prienų skautai gavo kvietimą … Skaityti toliau →

Lietuvos skautų organizacijai – 100 Pačioje Atgimimo pradžioje vienoje siuntų iš užsienio mano brolis, universiteto docentas Algirdas Budrevičius rado lordo Roberto Baden – Powelio knygą „Skautybė berniukams“. Ją atidavė mūsų šeimai, taip mes susipažinome su skautais. 1991 metų pavasarį laikraštyje „Lietuvos Aidas“ radome skelbimą, kad Jonavos rajone, Santakos miške, Metelio rėvoje prie Šventosios upės, Kauno skautams organizuojama stovykla, kuriai vadovaus brolis Feliksas Šakalys. Pagalvoję, kad mūsų sūnums (penktokui Gediminui ir ketvirtokui Jonui) tai bus gera … Skaityti toliau →