Rubrika Tai, kas išaugina…

Pozityvūs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Prienų filialo nariai jungiasi prie renginių mūsų kraštiečio rašytojo V. Mykolaičio-Putino 130 – osioms gimimo metinėms paminėti. Rugpjūčio 9 dieną apsilankėme rašytojo memorialiniame bute – muziejuje Vilniuje, aplankėme žymias sostinės vietas. Muziejus įkurtas XX a. ketvirto dešimtmečio name, Tauro gatvėje. Šiame name 1940-1944 m. gyveno su universiteto veikla susiję žmonės: Mykolas Biržiška, Konstantinas Jablonskis, Vincas Krėvė, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Vincas Maciūnas, Georges Matoré, Balys Sruoga ir kt. 1944 m. … Skaityti toliau →

Ėjo 1945 m. Visi sūnūs buvo susirinkę į tėviškę. Juodbūdžio seklyčioje mūsų mamelė, suprasdama kovos su okupantais prasmę, mus, savo keturis sūnus – Jurgį, Stasį, Juozą ir mane – palaimino, jausdama, kad teks išsiskirti..“ (Iš Antano Lukšos liudijimo.) Kovotojas iš Veiverių krašto …Būsimasis laisvės kovotojas Antanas Lukša gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime, ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje. Joje augo dar trys broliai, būsimi partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951) ir Stasys (1926–1947), žuvę atkakliose kovose … Skaityti toliau →

Sudėtingas metas Sudvariškėms ir visam kraštui… Istorija dabarčiai Laikmetis, jo aplinkybės labai veikia žmogų, nulemia jo likimą. Praėjusiame amžiuje patyrėme du baisius pasaulinius karus, žmonių kraują nešusius perversmus ir revoliucijas. Dabar gi Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone vėl tampa aktualus žmonijos išlikimo klausimas. Žinomas Lietuvos istorikas, karybos istorijos specialistas Valdas Rakutis 18-ąjį šimtmetį savo populiarioje knygoje įvardijo taip – „Prieš panyrant į sutemas“. Tai buvo laikmetis, kai Lietuvos didikai dėl savo ambicijų pradėjo tarpusavio karus, … Skaityti toliau →

Moravskis ir dailė Joana Vitkutė Pabaiga. Pradžia Nr. 58 (10601), liepos 29 d. O dabar iš arčiau pažvelkime į du žinomiausius Moravskio atvaizdus. Tai – Jono Ksavero Kanevskio ir Juozapo Oleškevičiaus 1827–1838 m. laikotarpiu, Moravskiui gyvenant Sankt Peterburge, nutapyti portretai, taip pat kadaise puošę Ustronės sienas. Deja, abu šie paveikslai – ir 1829 m. nutapytas Oleškevičiaus, ir, tikėtina, kiek ankstesnis, Kanevskio – yra dingę, ir apie jų meninę vertę (o ji tikrai aukšta) galime spręsti … Skaityti toliau →

Nuo rugpjūčio 1 d. dalyje Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Prienų rajono bei Birštono, startavo bandomasis pacientų pavėžėjimo į gydymo įstaigas specialiai jiems skirtu transportu projektas, finansuojamas valstybės ir savivaldybių lėšomis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatydamas šią paslaugą, teigė, jog bandomasis projektas tęsis iki kitų metų liepos 1 d., jo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto bus skirta apie 7 mln. eurų. Vėliau, įvertinus surinktus duomenis, ištestavus paslaugos mastą bei paklausą, išsiaiškinus išryškėjusias rizikas ir … Skaityti toliau →

Kiekvienas mūsų kaimas, miestelis – sudėtingos praeities, gausių paslapčių knyga. Kiekviena įminta mįslė, tai – tarsi raktas kiekvienai krašto istorijai. Tai turime daryti atsakingai, nes jau miršta paskutinės krašto pirmeivių – echnatonų kartos, kūrusios kraštą daugiau nei 400 metų. O ir čia persikeliančius, atvykstančius turime sudominti krašto istorija, įprasti ją vertinti ir domėtis. Bet atleiskit, mūsų dienomis nurašydami tarpukario laikotarpio istorinių žinių lygį išreiškusius garbius mokslininkus Petrą Biržį ar Joną Totoraitį arba cituodami išsamiau neįsigilinusius … Skaityti toliau →

Justinas ADOMAITIS Vilniaus šiuolaikinio meno MO muziejuje veikia paroda „Vilniaus pokeris“, kurioje, remiantis Ričardo Gavelio knygos literatūrine medžiaga, pateikiama išsami žlugdančios sovietinės sistemos (1940–1990) dekonstrukcija. Atskira ekspozicija skirta tos sistemos fenomenui – vietos gyventojų deportacijoms, gyvoms ir šiandien Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Po pirmos „pažinties“ su sovietine realybe 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, o vėliau ją inkorporavus į Sovietų sąjungą, jau kitais metais prasidėjo vietos gyventojų – mokytojų, karininkų, ūkininkų, pažangių, socialiai aktyvių, … Skaityti toliau →

Liepos 21-ąją Birštono kurhauze vyko aštuonioliktieji, taigi jau pilnametystės sulaukę tradiciniai Stanislovo Moravskio skaitymai, supami ir dar kelių datų. Liepos 22-ąją vienam žymiausių XIX amžiaus memuaristų, rašytojui, gydytojui, aktyviam to meto visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalyviui Stanislovui Moravskiui sukako 221-eri. Šių metų spalio 6 dieną nuo Ustronės (dabar – Jundeliškės) dvaro savininko mirties bus praėję 170 metų. Bet Moravskis – su mumis, kaip ir kol kas dar vis liūdnas, tačiau tiek daug menantis jo dvarelis… … Skaityti toliau →

Moravskis ir dailė Joana Vitkutė Stanislovą Moravskį (1802–1853) jau pažįstame kaip labai įvairiapusišką žmogų – puikų rašytoją, gydytoją, kraštotyrininką, sodininką, gurmaną. Atėjo metas pažvelgti į Moravskio ir dailės ryšius. Pagrindinės šio pranešimo temos: Moravskis ir dailė ir Moravskis dailėje. Iš pradžių aptarsime, kokią reikšmę piešimas, tapyba vaidino Moravskio gyvenime, po to iš arčiau pažvelgsime į du Moravskio portretus bei juos sukūrusius dailininkus. Anuometis žmonių santykis su daile, piešimu dėl praktinių priežasčių, kitokios švietimo sampratos buvo … Skaityti toliau →

Mane labai domina mūsų krašto istorinė pradžia mūsų senoje valstybėje LDK. Ir čia negali neatsigręžti į Lietuvos Metriką. Jas išstudijavęs surasi žinių apie mūsų miestelių ir kaimelių pradžią, mūsų senąsias istorines valdas, net mūsų tolimus giminaičius ir t.t. Mūsų senąjį Lietuvos vidaus ir užsienio dokumentų sąvadą tyrinėja Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos bei Rusijos valstybių istorikai. Be jokios politikos su skrupulingu moksliniu preciziškumu. Nors pagrindinė Lietuvos Metrikos dalis yra Maskvos Senųjų Aktų archyve, bet išvardytų … Skaityti toliau →