Įveikti atskirtį: už aplinką, matomą visiems

Spalio 15-ąją minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Ta proga LASS Prienų filialo pirmininkė Irena Karsokaitė kviečia atkreipti visuomenės, atsakingų asmenų dėmesį į tuos iššūkius, kurie kyla neįgaliesiems kasdienybėje dėl jų poreikiams nepritaikytos miesto infrastruktūros: gatvių, šaligatvių, viešųjų erdvių. Nors, atnaujinant miestų erdves, atsiranda vis daugiau infrastruktūros elementų, saugaus eismo ženklų (iškilaus reljefo linijų, garsinių šviesoforų ir kt.), padedančių orientuotis aplinkoje, aptikti padidinto pavojaus vietas – laiptus, perėjas, sankryžas, šaligatvio, krantinės kraštą, ne visuomet pagalvojama apie tai, ar šiais pritaikymais aklieji ir silpnaregiai galės naudotis saugiai, ar savo kelyje nesusidurs su kliūtimis: stulpais, reklaminiais skydais, duobėmis, ne vietoje paliktomis transporto priemonėmis ir pan.

Atpažįstami dėl Baltosios lazdelės

Kliūtys, kurios pasitaiko akliesiems ir silpnaregiams įrengtuose taktiliniuose vedimo paviršiuose.

Kaip atpažįstame viešoje vietoje regos negalią turintį žmogų? Pagal baltąją lazdelę, ji aplinkiniams tarsi identifikavimo ženklas. O neregiui ši priemonė pirmiausia rodo kelią, padeda išlikti oriam ir savarankiškam, leidžia dalyvauti viešajame gyvenime. Tačiau yra ir dar viena priemonė, padedanti regos netekusiam žmogui geriau orientuotis aplinkoje ir keliauti saugiai, tai – taktiliniai vedimo paviršiai (dokumentuose jie įvardinti taktiliniais vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriais). Dalis visuomenės galbūt net nežino, kad po šaligatvių rekonstrukcijos miestuose atsiradusios kitos spalvos ir rašto plytelės ar prie perėjos iškilę burbuliukai yra skirti žmonėms su regos negalia. Plytelių iškilimai orientuotis padeda neregiams, kontrastinga spalva – silpnaregiams.
Minėdami Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, regos negalią turintys žmonės kreipiasi į visuomenę su prašymu — nesudarykite kliūčių naudotis taktiliniais vedimo paviršiais.
Nestatykite ant jų dviračių, paspirtukų, vaikiškų vežimėlių, prekių, krepšių ar automobilių. Nedarykite to net ir labai trumpam laikui, nes regos negalią turintis žmogus gali kaip tik tuo metu eiti toje vietoje, kur yra kliūtis.

Kam reikalingi taktiliniai vedimo paviršiai ir kas kliudo jais naudotis?
Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai reikalingi tam, kad aklieji ir silpnaregiai galėtų saugiai ir savarankiškai keliauti miestų ir miestelių gatvėmis, susirastų reikalingas institucijas, orientuotųsi patalpose. Tokių nutiestų taktilinių indikatorių jau galima pamatyti gatvėse, aikštėse, viešojo transporto stotelėse, oro uostuose, geležinkelio, autobusų stotyse. Jų galima rasti ir pastatų viduje, nes padeda neregiui susirasti reikiamas duris, prekystalius, klientų aptarnavimo, informacijos teikimo vietas.
Todėl labai svarbu, kad šie paviršiai nebūtų užstatyti paspirtukais, automobiliais, reklaminiais stendais, palapinėmis, prekybos kioskais, gėlių vazonais, kelio ženklais. Įrengus taktilinius vedimo paviršius šaligatvių kraštuose, juos užgožia krūmai ir medžių šakos, ir neregiai negali jais naudotis.
Rudenį krinta lapai, žiemą – sniegas. Regos negalią turintiems žmonėms svarbu, kad, valant gatves ir viešąsias erdves, būtų nuvalytos ir vietos, kuriose įrengti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai. Po sniegu ar nukritusiais lapais esantys indikatoriai netenka prasmės.

Kokie yra taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai?
Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai yra dviejų rūšių:
– įspėjamieji – kauburėlių formos, įrengiami ten, kur reikia būti atidesniems – artinantis prie laiptų, perėjų arba priimti sprendimus – keisti ėjimo kryptį;
– nukreipiantieji – sudaryti iš lygiagrečių iškilių juostų, nurodantys judėjimo kryptį, padedantys įveikti sudėtingą, klaidų kelionės tarpsnį.
Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai savo spalva turi skirtis nuo šaligatvio dangos spalvos, kad jais galėtų naudotis ir silpnaregiai – orientavimuisi aplinkoje regos likutį dar naudojantys žmonės. Indikatoriai turi būti suprojektuoti ir įrengti pagal paprastą, logišką ir nuoseklų išdėstymą. Tačiau kartais neregių ir silpnaregių bendruomenei nuostabą kelia nelogiškai įrengti taktiliniai vedimo paviršiai. Logiką čia kartais pakeičia dizainas, elementarios situacijos nesupratimas.
Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai gaminami iš plastiko, metalo. Taip pat jie gaminami ir iš tokios pačios masės kaip šaligatvio plytelės.

Kur specialistai gali rasti daugiau informacijos?
Kokie turi būti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, iš kokių medžiagų jie gali būti gaminami, kur ir kaip juos įrengti, galima sužinoti iš Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų:
*LR aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“;
*Tarptautinis standartas ISO 23599:2012 „Pagalbinės priemonės neregiams ir silpnaregiams. Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai“;
*Tarptautinis standartas ISO 21542:2011 „Pastatų statyba. Užstatytos aplinkos prieinamumas ir naudojamumas“ ir kiti teisės bei norminiai aktai;
*Taktilinių vaikščiojamojo paviršiaus indikatorių klausimais gali pakonsultuoti, pasidalinti patirtimi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos specialistai ir darbuotojai: www.lass.lt.
Nerija Kaulakienė
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *