Rubrika Kultūros kryžkelė

Švenčiame krikščionims pačią svarbiausią šventę KRISTAUS PRISIKĖLIMĄ. Laikmečiui būdinga sumaištis ir nerimas. Šiomis dienomis noriu pakviesti prisiminti ar galbūt atrasti žmogų dailininką Nikodemą Silvanavičių, nors daugelis jį tarsi ir žinome. Gyvenime patyrė daug nerimo dėl neturto, nuomojamo būsto gausiai šeimai sostinėje, liūdesį dėl žmonos ligos ir netekties, o vis dėlto jis sugebėjo kurti tokį meną, kuris išliko ir liks ilgam. Liūdesio ir didelių išgyvenimų akivaizdoje sunku švęsti, trūksta kažkokio žmogui vientisumo, tam tikro būties tikrumo. … Skaityti toliau →

Tautodailės metams Margučių marginimas – tai viena iš unikalių tautodailės sričių, atsispindinti per šimtmečius susiformavusias velykines lietuvių liaudies tradicijas. Dar prieš 50 metų tradiciniu margučių marginimu užsiimdavo ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau iš Veiverių kilusi tautodailininkė, margučių margintoja, Angelė Rauktienė pastebi, jog šiais laikais į šį amatą žiūrima ne kaip į tradiciją, o kaip į žaidimą, todėl senieji marginimo būdai ir raštai Lietuvoje po truputį nyksta. – Artėjant šv. Velykoms, pokalbį pradėkime nuo šventinio simbolio … Skaityti toliau →

Remiantis paskutiniais Kultūros ministerijos duomenimis, 2018 metais Lietuvoje muziejų lankomumas buvo didžiausias per pastaruosius dešimt metų. Tiesa, bene daugiausia žmonių pritraukia tokios populiarios vietos, kaip Lietuvos Jūrų muziejus, Trakų istorijos muziejus, nacionaliniai muziejai. Todėl visuomenė vis dar aktyviai diskutuoja ne tik apie nacionalinės bet ir regioninės kultūros reikšmę modernėjančiame pasaulyje bei vietų, kuriose ji saugoma, svarbą šiuolaikinėms kartoms, kurių rankose ateityje atsidurs Lietuvos ir jos regionų tapatumas. Anot Prienų krašto muziejaus direktorės Lolitos Batutienės, nuomonė, … Skaityti toliau →

„Tolima nedidelių miestelių, juos administravusių dvarų ir bažnyčių istorija tebėra labai fragmentuota, – kalba istorikas, Balbieriškio Tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius, – pavyzdžiui, miškakirčių gyvenvietė Birštono giriose prie trijų upių – Ringio, Peršėkės ir Nemuno – pirmąkart paminėta 1502 metais, vėliau atsiradęs dvaras, įsteigta katalikų parapija, o bažnyčia pastatyta apie 1520 metus“. Pasak R. Sidaravičiaus, istorija šiam Užnemunės miesteliui nebuvo dėmesinga: Balbieriškį valdę svetimtaučiai dvarininkai rūpinosi tik verslais ir darbo jėga, konkuravo su bažnyčia dėl … Skaityti toliau →

Šiemet Sakralinis muziejus ekspoziciją papildė nauju eksponatu knyga „Jėzau, pasitikiu tavimi!“, išleista 1942 m. Kaunas. 22 p. Formatas: 11×7 cm. Pal. T. Matulionio kanonizacijos bylos postuliatorius kun. M. Talutis padovanojo muziejui Kaišiadorių katedroje rastą leidinį „Jėzau, pasitikiu tavimi.“ Tai – mažo formato Gailestingumo pamaldumo populiarinimui skirta knygelė. Kaišiadorių katedroje 2015 m. duris atvėrė naujai įrengta Dievo gailestingumo koplyčia. Dievo gailestingumo koplyčioje yra saugomos Šv. Jono Pauliaus II ir Šv. Faustinos relikvijos, o centrinėje altoriaus dalyje … Skaityti toliau →

Vytautas Kandrotas (g. 1975 m.) – mūsų kraštietis, leidėjas, fotografas ir rašytojas, viešosios įstaigos „Terra Publica“ steigėjas. Vytautas jau dvylika metų fotografuoja lankytinas Lietuvos vietoves, rengia pažintines knygas ir kelionių vadovus, o jo straipsnius ir nuotraukas spausdina šalies žurnalai ir nacionaliniai portalai. Tačiau 2019-ųjų metų pabaigoje Vytautas pateikė tikrą staigmeną – išleido autorinę knygą „Pažink Prancūziją“. Š. m. kovo 27 dieną Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje turėjo įvykti šios knygos pristatymas ir susitikimas su autoriumi, … Skaityti toliau →

Jausti, suprasti, gyventi… Etninė kultūra – tai ypač svarbi kiekvienos tautos kultūros dalis, atspindinti valstybės tautinį savitumą. Lietuvoje ši kultūros šaka – tai tikras lobynas, pripildytas iš kartos į kartą perduodamų šimtamečių tradicijų ir papročių. Tiesa, visame pasaulyje spartėjant gyvenimo ritmui, skatinančiam greitą vartojimą, susidomėjimas nematerialiu lietuvišku paveldu po truputį mažėja, todėl jo likimas yra dabartinių vaikų rankose. Kultūrologai pastebi, jog senosios lietuviškos tradicijos bene labiausiai puoselėjamos kaimiškose vietovėse. Etninė kultūra gyvuoja ir Jiezne, kur … Skaityti toliau →

Trys lietuvių emigracijos bangos, kilusios dar XIX a. pabaigoje ir nusiritusios iki šių dienų, buvo skirtingos, tačiau jos žymi už Lietuvos ribų išsibarsčiusių lietuvių pastangas remti Lietuvos nepriklausomybę ir stengtis bet kokia kaina išlaikyti ne tik šeimos ir giminystės, bet ir tautinį ryšį. Šias vertybes pirmiausia įtvirtino prieš 70 metų tremtyje paskelbta Lietuvių Charta. Būtent apie šias vertybes ir buvo diskutuojama Birštone, „Eglės“ sanatorijos bibliotekoje vykusiame projekto „Lietuva, Tėvyne mūsų“ pristatyme. Nuoširdžiam, atviram pokalbiui paskatino … Skaityti toliau →