Rubrika Žmonės

Lietuvos pensininkų sąjungos Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Birutė Barutienė kovo pabaigoje minėjo jubiliejinį gimtadienį. Nors tą dieną ji buvo toli nuo namų, bet bičiuliai jos gimtadienio nepamiršo ir grįžusią iš kelionės „Bočiai“ sutiko su gėlėmis, skambia daina ir nuoširdžiais sveikinimais bei padėkos žodžiais. Septyniasdešimtmečio proga Juliją Barutienę pasveikino ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, dėkodama už aktyvų dalyvavimą kurorto bendruomenės gyvenime, už rūpestį kitais, už nuolat, kasdien dalinamą meilę, gerumą ir bičiulystę… Bet kitokią … Skaityti toliau →

Kai atvykau į Balbieriškį pas mokytoją Elvyrą Kalinkevičienę, ji jau nešė ant stalo savo paruoštus įdomius patiekalus ir pasakojo apie teigiamas šio ryto emocijas. Sako, kad ji – vyturys, stebi saulę nuo ankstyvo ryto – bus graži diena, įsijungusi kompiuterį rado laišką su giliomis mintimis nuo kurso draugo, facebooke susidraugavusi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatare Nijole Oželyte, su kuria taip pat maloniai pabendrauja. Mokytoja šypsosi, kad jos ir gimimo metų data teigiama, su keturiais devynetais. … Skaityti toliau →

Giedrė Peseckytė „Lyderiais negimstama, lyderiais tampama“ – tvirtina Aleksandras Havardas, knygos „Dora lyderystė“ autorius ir Doros lyderystės instituto įkūrėjas. Pasak jo, kiekvienas galime tapti lyderiu, jei tobulinsim savo charakterį, dorybes ir elgseną. Lyderystė – tai gyvenimo tikslas, tai buvimas savimi ir ši patraukli mintis pasiekia vis daugiau žmonių. Tapk kuo esi – ragina autorius. Už įkvėpimą parašyti knygą dėkoja studentams Lietuva jau šešioliktoji šalis, kurioje pasirodo A. Havardo knyga „Dora lyderystė“. Daugiau nei šimtą kartų … Skaityti toliau →

Per Vasario 16 -ąją mes susiejame save su visa lietuvių tautos istorija, su pagrindine jos darbų ir žygių idėja, žvelgiame į jos praeitį kaip sąmoningi jos paveldėtojai, tampame atsakingi už savo valstybingumo likimą. /Justinas  Marcinkevičius/ Birštono viešoji biblioteka Vasario 16-ąją pasitinka su nauja literatūros paroda „Tėvynė Lietuva jiems kelią nušvietė“. Parodą skiriame Lietuvos patriotų, birštoniškių Povilo Buzo 95-osioms, Arvydo Vilkaičio 85-osioms, Jono Žičkaus 90-osioms gimimo metinėms. Visą savo gyvenimą jie atkakliai kurstė tautos orumo ir … Skaityti toliau →

2014 – ieji jiezniškiams Anelei ir Vaclovui Gegužiams ženklūs įsimintinomis datomis. Liepos mėnesį sukaks 65 – eri, kai jiedu prie altoriaus pasižadėjo rūpintis vienas kitu, o vasario 12 – ąją seniūnaitės Sigutės Kimbirauskienės pakviesti svečiai, kaimynai ir bičiuliai Vaclovą Gegužį sveikino devyniasdešimtojo gimtadienio proga. Beje, kai nuskambėjo susirinkusiųjų sugiedotas „Ilgiausių metų“, pirmoji jubiliatui ranką ištiesė būtent žmona Anelė, pastaraisiais metais ypač gerai suprantanti, ką reiškia patikimo ir tvirto žmogaus buvimas šalia. Ligai ją įsodinus į … Skaityti toliau →

„Negaliu tos ugnies užgesinti, / nei pamest, nei kitam atiduot“… – taip apie meilę kalbėjo poetas P. Širvys. – O kaip Jūs manote, ko reikia gyvenime, kad ta ugnis iš tiesų neužgestų? Audrius Zajančkauskas (Birštonas): – Vadovautis taisykle: Mylėk ir būsi mylimas. Kiekvieną dieną atnaujinti meilę savo artimam žmogui švelnumu, apsikabinant, gerą žodį tariant, pabučiuojant. Roma Zajančkauskienė: – Senovės žmonės apie tai nekalbėjo, nes buvo vadinamas santuokinis įsipareigojimas. Apie tai savo knygoje „Meilė ir atsakomybė“ … Skaityti toliau →

Dvi moterys Dvi moterys man sakė tiesą: „Mielas… Brangus… Vienintelis…“. Dvi moterys mane mylėdamos barė. Dvi moterys tylėdamos man priekaištavo. Dvi moterys man viską atleido. Dvi moterys manimi didžiavos. Viena buvo mano motina. Antra mano vaikų motina. (J. Marcinkevičius) Dar praėjusią savaitę su miela Genovaite Marcinkevičiene kalbėjomės apie tai, kaip Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje minėsime poeto, mūsų mylimo kraštiečio gimtadienį. Ji prašė pakviesti prof. Viktoriją Daujotytę, literatūros kritiką Valentiną Sventicką, Justino artimuosius, bičiulius ir, … Skaityti toliau →

„Praeitą gyvenimo etapą nugyvenau laimingai ir turiningai. Prasmės jam suteikė bendravimas su žmonėmis, galimybės padėti jiems ir patarti, kai ką galbūt sulaikyti nuo neprotingo žingsnio, kai kam likimą pakreipti tiesesne vaga. Kokias pareigas bebūčiau užėmusi, kur bedirbusi, visur ieškojau sutarimo su žmonėmis, stengiausi pirmiausia išklausyti, o ne teisti. Jeigu tektų vėl viską pradėti nuo pradžių, ko gero, gyvenčiau taip pat, keisčiau tik detales, galbūt susilaikyčiau nuo vieno ar kito žodžio ir poelgio,“ – taip savo … Skaityti toliau →