Vasario 17-ąją šimto metų jubiliejų atšventė prieniškė Marė Grinkevičienė. Jubiliatę šios gražios sukakties proga sveikino LR Seimo narys Andrius Palionis, Prienų rajono savivaldybės administracijos ir „Sodros“ atstovai.
Sveikintojai senolei linkėjo sveikatos, apjuosė jubiliejine juosta, įteikė gėlių bei dovanų.
Močiutė, prižiūrima sūnėno Juozo Žilinsko šeimos ir kitų giminaičių, gyvena viena: ir valgyti dažniausiai dar pati pasitaiso, ir nuo pavasario iki rudens aplink namą augančias gėles prisižiūri. Ir sveikata labai nesiskundžia, tik jubiliejaus dieną, jau iš vakaro pradėjusi laukti garbingų svečių, labai jaudinosi – net ranką pradėjo skaudėti. Tačiau apsipratusi su būriu nepažįstamųjų, svetingai rūpinosi, ar svečiai pavaišinti jubiliejiniu tortu, ar arbatos įpilta.
Nors šimtametė ilgaamžiškumo recepto nepateikė, bet, artimųjų tikinimu, tokio garbaus amžiaus ir šviesaus proto gali sulaukti tik labai geri, pykčio širdyje nelaikantys, darbštūs ir sąžiningi žmonės, tokie, kokia ir yra jų tetulė.
Savų vaikų ji nesusilaukė, užtat jos meile ir gerumu buvo apsupti giminaičių vaikai. Sūnėnas Juozas pasakojo, kad su tetule jis vaikystėje daug apkeliaudavo – ir į bažnyčią, ir į laidotuves, ir į šventes jį vesdavosi.
Jubiliatė gimė Dvariuke – tėvų namai stovėjo vos per 100 metrų nuo trobos, kurioje ji pragyveno didžiąją gyvenimo dalį ir iš kurių iki šiol nesutinka niekur kraustytis. Visų Maryte vadinama močiutė augo aštuonių vaikų šeimoje, tačiau užaugo tik trys – ji ir du broliai, o dabar gyva likusi tik ji, vyriausioji Žilinskų dukra.
Mergaitė mokyklą lankė tik dvejus metus, nes, kaip pati juokauja, nesisekė jai mokslai, ir daugybos lentelės niekaip neišmoko, nors savaitę mokytojas po pamokų laikė, tik paskui, dėdės padedama, perprato.
Būdama šešiolikos, ji pradėjo dirbti pas ūkininką Damskį, kuris užsiėmė daržininkyste. Vienuolika metų pas jį tarnavo. Vėliau dirbo įvairius kitokius darbus, o 1954 m. pradėjo dirbti Prienų ligoninės Vidaus ligų skyriuje sanitare. Čia praleido daugiau nei 41 metus, iš darbo išėjo būdama 81- erių, 1995 m. kovo 31 d. Buvę darbuotojai ir dar dirbantys šiame skyriuje iki šiol ilgaamžę prisimena. Neatsitiktinai jubiliejaus rytą pirmoji jubiliatę pasveikino buvusi kolegė Janina Matusevičienė.
Senolė pasakojo, kad jos tėvas buvo griežtas, net po vestuvių, kad jis nepamatytų, jog naują suknelę nusipirko, į bažnyčią kita gatve, nei tėvai gyveno, eidavo. Ir ištekėjo dėl to, kad nereikėtų su tėvu sunkiai dirbti – iš miško malkų vežti.
Ištekėjo Marė būdama vos aštuoniolikos, dešimčia metų vyresnį našlį Andrių Grinkevičių iš Bagrėno į Prienus atsivedė. Iš pradžių gyveno „ant kambario“, o vėliau iš Lisausko nusipirko namelį, kuriame iki šiol gyvena.
Marytė iki šiol paskaito kalendorių, maldaknygę ar senas knygas pavarto, per radiją orų prognozių pasiklauso, o kitokiomis žiniomis galvos nekvaršina. Prieš kelerius metus dar į bažnyčią artimieji nuveždavo, o dabar jau per sunku – džiaugiasi, kad geru oru po kiemelį pavaikšto.
O dieną ji pradeda išgerdama puodelį kavos, kuria pasimėgauja kartu su sūnėno žmona Gražina: ir orus moterys aptaria, ir giminės naujienomis pasidalija, ir darbus surikiuoja.
Laima Duoblienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).