Rubrika Žmonės

Iš krašto istorijos: dailininko Zusmano Gurvičiaus – 90 -mečiui Didelis ir reikšmingas Jiezno ir viso krašto istorinio atminimo laukas. Tai – didikai Pacai, Holovčinskiai, Oginskiai, pavyzdys visai Lietuvai – karžygiai savanoriai, partizanų žygdarbiai, pasišventę krašto dvasiniai ganytojai, atsidavę krašto mokytojai, daugybė didžių asmenybių. Jiezne daugiau 160 metų drauge gyveno lietuviai ir žydai. Kiekvienas lietuvis turėjo savo žydą prekybininką ir paslaugų tiekėją. Kiekvienas žydas – garantuotą savo pirkėją ir kredito naudotoją. Gal vieni nuo kitų buvo … Skaityti toliau →

Sausio 1-ąją 90-ies metų jubiliejų atšventęs birštonietis Antanas Tankevičius nesiskundžia nei prasta sveikata, nei nuoboduliu. Atvirkščiai, dieną visada pradeda aktyvia mankšta, o suplanuotoms veikloms dažnai pritrūksta laiko. Gyvenimo pradžia ir pabaiga – Birštone Antanas gimė pirmąją 1927-ųjų metų dieną Birštone. Tėvai turėjo krautuvę ir buvo smulkūs prekybininkai. Jam buvo dvylika, kai su tėvais persikėlė į Prienus, o netrukus ir į Kauną, kuriame gyveno iki 1996-ųjų, kol gimtinės bei gamtos ilgesys neparginė atgal į Birštoną. Jis … Skaityti toliau →

Tądien, kai lankėmės Birutės Bartninkaitės – Bražukienės namuose, buvo pradžia gruodžio. Laukai jau buvo padengti pirmuoju sniegu, tik kur ne kur juodavo žemės lopinėliai. Dangumi plaukė debesų kamuoliai, vėjo judinamos lingavo medžių šakos, atiduodamos paskutinius lapus. Gamta ruošėsi žiemai. Pravėrus Birutės Bražukienės namų duris, mus pasitiko devyniasdešimtmetė šeimininkė. Ji labai apsidžiaugė, o kartu ir nustebo, nesitikėdama sulaukti svečių. Senolė pakvietė į vidų, kuriame buvo šilta ir jauku. Dėmesį patraukė ant palangių žydinčios pelargonijos, kurias šeimininkė, … Skaityti toliau →

Jūs buvote kitokia, miela Auklėtoja. Plačiai atverta širdimi mums visiems. Visi mes jautėmės Jums svarbūs, buvome vertinami, nes kiekvienam kasdien surasdavote tinkančius žodžius. Laimė, kad spėjome Jums ištarti ačiū per susitikimus, į kuriuos, keista, bet Kašonys traukė. Kašonys kaip geriausių MOKYTOJŲ, AUKLĖTOJŲ mokykla, kuriai kelis dešimtmečius vadovavo direktorius Stanislovas Šulskis. Padėkime visi dabar jam išgyventi žmonos Elenos Vandos ir likusiam sūnui, mokslų daktarui, Dinui mamos netektį. Žinojome, kad auklėtoja serga, bet žinojome, kad ji yra. … Skaityti toliau →

Gruodžio 25 dieną ilgametei Prienų parapijos bažnyčios tarnautojai, seseriai Stanislavai Serafijai Jurkutei sukanka 96 – eri metai, septynis dešimtmečius iš jų ji paskyrė vienuolės pašaukimui, priklausydama Švč. Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijai (popiežiaus teisių). Sesuo Serafija paslėptu gyvenimu sekė Jėzaus ir Marijos pavyzdžiu iki tol, kol leido jėgos, tarnavo kitiems, siekdama Dievo ir artimo meilės, skleidė religines žinias tarp vaikų ir jaunimo, dalyvavo Bažnyčios sielovadoje ir padėjo pastoracijoje. Stanislava Jurkutė gimė Leono ir Elenos Jurkų … Skaityti toliau →

Žmogaus buvimą čia, žemėje, žymi dvi datos, skaičiai. O visą jo nueitą gyvenimo kelią – mažas brūkšnelis tarp gimimą ir mirtį fiksuojančių datų. Jis – tik žymė, tačiau turinti pradžios ir pabaigos taškus. Mažame brūkšnelyje – visas žmogaus nukeliautas gyvenimo kelias ir visa jo prasmė. Įsiamžinimas. Pragyventa diena užkoduoja žmogaus išlikimą. Ar tai svarbu, kai dar esi čia, su visais, kol dirbi, eini, kuri, svajoji ir myli? Myli visus besąlygiškai ir kiekvieną atskirai. Kai džiaugsmą, … Skaityti toliau →

Paminkliniame akmenyje, pastatytame Basanavičiaus aikštėje, Birštone, yra iškaltos kurortui svarbios trys datos. Tai – 1382 metai, kai pirmą kartą Kryžiuočių kronikoje buvo paminėtas Birštono vardas, 1846 -ieji, pranešę žinią apie Birštono mineralinių šaltinių gydomąją galią, ir 1966 -ieji, liudijantys apie tai, kad Prienų rajono Birštono miesto tipo gyvenvietė pertvarkyta į respublikinio pavaldumo miestą. Su trečiąja data glaudžiai susijęs ir Birštono miesto Garbės piliečio Antano Serafino Zenkevičiaus gyvenimas. Būtent 1966 -aisiais jis buvo paskirtas Birštono vykdomojo … Skaityti toliau →

Graižbūdės kaimo ūkininkas Mindaugas Kėvala savo ūkį vadina mišriu, bet svarbiausia jame, žinoma, Lietuvos sunkiųjų veislės arklių banda. Pasak trisdešimtmetį peržengusio ūkininko, arkliai – tai ir verslas, iš kurio gali pragyventi, ir pomėgis, Kėvalų giminėje keliaujantis iš kartos į kartą. – Arklius augino mano prosenelis, senelis, arkliai rūpėjo ir mano tėvui. Dar iš vaikystės atsimenu, kad net ir gyvenant Garliavoje mūsų namuose pagarbioje vietoje kabojo smetoniniai pakinktai, – sako prosenelių žemėje ūkininkaujantis Mindaugas. Tiesa, buvo … Skaityti toliau →

…Vieną iš rudens naktų prieš daugelį metų į brandaus amžiaus dviejų žmonių sodybą, esančią netoli Balbieriškio, įsibrovė plėšikai. Jie sugriebę abu senolius mušė, kankino, reikalavo pinigų, aukso. Dviese senelį kankino tiesiog lovoje, o senelė sugebėjusi ištrūkti iš trečiojo plėšiko rankų išbėgo į verandą, užtrenkė duris ir per lauką pabėgo kaimynų link. Kaimynas apie įvykį pranešė policijai. Nusikaltėliai greitai paspruko. Atvykusi iš Prienų policijos operatyvinė grupė namo šeimininką rado jau nebegyvą. Kambariuose viskas buvo sujaukta, ieškota … Skaityti toliau →

Kai savo padėvėtą rūbą žemėn bėrė beržai ir klevai, kai auksinio rudens vakarą į repeticijas Užuguostyje pas Mikadą Januškevičių susirinko spinduliuojantys šviesą vieni kitiems, kaimui, bendruomenei ir galintys pasidalinti sieloje glūdinčiu gėriu „Guostos“ ansamblio nariai, nejučiomis suvokiau, kad žmogiška šiluma būtent ir kyla iš žmogaus vidinio pasaulio grožio. Pabuvusi tarp paprastų, tikrų žmonių, kuriuos jungia meilė žmogui, gyvenimui, dainai ir, tarsi simboliškai supa ežeras „Guostus“, tik patvirtinti sau galėjau seną išmintį, kad meilė atiduota kitam … Skaityti toliau →