Rubrika Žmonės

34 metus atidavęs Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies parapijos tikintiesiems, 87 metų klebonas Kazimieras Skučas nusprendė ganytojiškus darbus perduoti jaunesniam kolegai Veiverių šv. Liudviko parapijos klebonui Kęstučiui Vosyliui ir išeiti į užtarnautą poilsį. Šviesuolį gimtuosiuose Veiveriuose aplankęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėkojo jam už ilgametę tarnystę, bendruomenės telkimą, puoselėjamą rimorystės amatą ir įteikė paauksuotą Kauno rajono savivaldybės medalį (pasižymėjimo ženklą). Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies parapijoje K. Skučas klebono pareigas ėjo nuo 1987 metų. Iš karto … Skaityti toliau →

Pikelionių kaimo vienkiemyje gyvenančiai Magdalenai Gurskienei gegužės 23 dieną sukako šimtas metų. Ta proga jubiliatę sveikino ne tik artimieji, giminės, bet ir buvę kaimynai. Tarp jų – ir veiveriškis Martynas Butkevičius, kartu su sese Onute, gyvenančia Pikelionių kaimo gyvenvietėje, su gėlių puokšte, dovanomis penktadienio popietę pravėręs šimtametės namų duris. Kambario viduryje patogiame krėsle įsitaisiusi senolė į sveikinimus atsakė šypsena, nes seniai gyvena tylos pasaulyje, pati kalba nedaug, artimuosius supranta iš lūpų. Jubiliatės vienturtė 75-erių metų … Skaityti toliau →

„Pasakyk, kokia šalyje yra reabilitacija, o aš pasakysiu, koks šalies medicinos lygis“, – tokia frazė skambėjo 2000 m. Brazilijoje vykusio Pasaulinio reabilitologų kongreso metu. Fizinės medicinos ir reabilitacijos reikšmę Lietuva suprato labai anksti – tai buvo viena pirmųjų postsovietinių šalių pradėjusi kurti šiuolaikišką reabilitologijos modelį. Vienas žymiausių Lietuvos reabilitologų, stačiusių šiuolaikinės reabilitologijos pamatus šalyje – iš Prienų kilęs prof. Alvydas Juocevičius, 2021 metus pasitinkantis gražiu asmeniniu jubiliejumi ir 45-erių metų sukaktimi reabilitologijos srityje. Apie dar … Skaityti toliau →

B.Šo : išmokome skraidyti danguje kaip paukščiai, nardyti po vandeniu kaip žuvys, o kasdien pritrūkstame išmokti gyventi žemėje kaip žmonės… …kai gegužės rytas jau buvo sodrus pačių gražiausių žalios spalvos atspalvių, negalėjau praleisti šanso nepasivaišinusi stipria ekspreso kava nuostabios gamtos prieglobstyje Birštone Angelės Bajorienės jaukiuose namuose. Gėrėm gardžią kavą ir kalbėjomės tiesiog apie gyvenimą gegužės žydėjime, mat kaip tik šią savaitę mano pašnekovė, kupina geros nuotaikos, pradėjo naują gyvenimo etapą, o gal ne – tik … Skaityti toliau →

Gimtinė – Prienų kraštas, o dabar… Vieno didžiausių Lietuvoje Kauno technologijų universiteto (KTU) rektorius, cheminės inžinerijos mokslų daktaras prof. Eugenijus Valatka studentams apie chemiją pasakoja jau daugiau nei 20 metų. Jei tik užtektų paroje laiko, E. Valatka valandų valandas kalbėti galėtų ne tik apie chemiją, bet ir apie literatūrą, mat nedaug kam žinoma, jog mokslinėje bendruomenėje gerai žinomas chemikas kadaise svajojo tapti rašytoju. Kaipgi taip atsitiko, jog iš Sokonių kaimo kilęs berniukas, paauglystėje svajojęs tapti … Skaityti toliau →

Jau beveik du dešimtmečius kasmet Motinos dienos proga Prezidento dekretu „Už nuopelnus Lietuvai“ ordino medaliu apdovanojamos dorus, pilietiškus vaikus išauginusios daugiavaikės mamos. Nors šiemet dėl pandemijos iškilmingas renginys prezidentūros rūmuose neįvyko, tradicija neliko užmiršta – apdovanojimai 5 ar daugiau vaikų išauginusioms mamoms ir globėjoms įteikti asmeniškai. Šiemet prezidentūros atstovų vizito savo namuose sulaukė 44 motinos ir globėjos, tarp jų – ir prieniškė Rita Stravinskienė, kartu su vyru Vytautu užauginusi šešis vaikus – keturis sūnus ir … Skaityti toliau →

Alfr. Guščius knygoje „Po aukštu dangumi“ rašo: V. Bubnys debiutavo „Švyturio“ žurnale išspausdindamas apsakymą „Korespondencija“ (1953 m.). Rašytojo bendraklasė mokytoja Marytė Vitkauskaitė primena, kad žemesnio rango debiutas įvyko metais anksčiau (1952). Tada dešimtokas Vytautas iš Prienų vidurinės mokyklos „Kauno dienoje“ paskelbtame konkurse buvo vienas iš prizininkų. …Vos sulaikydama juoką mokyt. M. Vitkauskaitė „gvildena“ kitą temą: – Tą kartą klasės suolai buvo pristumti prie pat sienos. Vytas sėdėjo prie lango. Ir vieną dieną suolo draugas Algirdas, … Skaityti toliau →

Pandemija pakeitė mūsų gyvenimus. Ji neleido ir deramai atsisveikinti su a.a.Mons. Juozapu Užupiu. Skaudi žinia apie Monsinjoro netektį palietė kiekvieno jį pažinojusio širdį, grąžino į šviesius bendrystės metus, įsimintinas akimirkas. Pirmaisiais Atgimimo metais dar vis jautėsi ilgos sovietinės dvasinės tremties pasekmės. Mes, mokytojai, ne visada teisingai buvome suprasti. Tada, kai aplinkiniai įtartinai žiūrėdavo į mokytoją, sovietų okupacijos metais nesilankiusią bažnyčioje (Dievą teko slėpti giliai širdyje), dabar suklupusią šv. Mišių aukoje, tai Monsinjoras, būdamas įžvalgus ir … Skaityti toliau →