„Esu pasiekusi Laisvę“…

B.Šo : išmokome skraidyti danguje kaip paukščiai, nardyti po vandeniu kaip žuvys, o kasdien pritrūkstame išmokti gyventi žemėje kaip žmonės…

…kai gegužės rytas jau buvo sodrus pačių gražiausių žalios spalvos atspalvių, negalėjau praleisti šanso nepasivaišinusi stipria ekspreso kava nuostabios gamtos prieglobstyje Birštone Angelės Bajorienės jaukiuose namuose. Gėrėm gardžią kavą ir kalbėjomės tiesiog apie gyvenimą gegužės žydėjime, mat kaip tik šią savaitę mano pašnekovė, kupina geros nuotaikos, pradėjo naują gyvenimo etapą, o gal ne – tik pasikeitė skaičiai. Jie juk tokie nereikšmingi atrodo, kai laiminga moteris gali ištarti sau ir kitiems a.a. N.Paltinienės dainos žodžiais: „Metai – tai gėlių žiedai, laiko dovanoti, tegul žydi jie ilgai, ir jų nereik skaičiuoti… Tegu tik sveikatos užtenka. Dėkui už ją kai kuriems Prienų PSPC ir Kauno klinikų gydytojams“.
Visada ir daugumai įpratus matyti Angelę nuolat besišypsančią, energingą, stiprią, klausiu jos, ar nebūna silpnumo akimirkų, kai ir ašarą tenka nubraukti? „Nereikia dramatizuoti jokių asmeninių įvykių, skaudžiausios yra artimų žmonių netektys ar sveikatos problemos. Esu laiminga savo, vaikų ir jų šeimų gyvenimu. Džiaugiuosi, kad ir jie iš mano mamos, savo močiutės, surinko pamatines vertybes. „Vaikeli, tik mylėk žmones“, – sakydavo mama. Ji juk buvo baigusi tik vieną skyrių, bet mums gebėjo įskiepyti visiems laikams meilę žmogui ir gyvenimui.
Prie Angelės švytinčių akių, matyt, prisideda ir jos pačios įvardinta kita savybė, apie kurią ji įtikinamai sako: „Neimu domėn minčių tų žmonių, kurių negerbiu. Tai jie tegul atsipalaiduoja… Esu linkusi visą laiką kurti, kurti ir nesustoti. Erdvės mano širdyje, kasdienoje, namuose Birštone ir ofise Vilniuje užtenka visiems padoriems, sąžiningiems, atviriems, nuoširdiems, kuriantiems, aktyviems žmonėms.
Pasklaidau praeitį, bet esu ištikima ateities kūrybai. Per brangus gyvenimas švaistyti negatyvui. Tiesiog reikia būti sąžiningam, geranoriškam, atviram, nuoširdžiam, visada mokytis, tobulinti save ir negailėti dalintis su kitais, kuriems to reikia. Kažkuri aktorė yra pasakiusi mintį: „kaip aš girdysiu dvasiniu vandeniu kitus, jei mano šaltinis bus tuščias? Taigi reikia negailėti laiko „prisipildyti“ savo dvasią menu, išmintingų žmonių, ypač senjorų, mąstymais, literatūros kūriniais, gamtos garsais.“
Beje, sunku Angelę ir pristatyti, jos pilna ir Lietuvoje, Europoje, ir ne tik. Viso pokalbio metu netyla telefonas. Angelė Bajorienė yra VšĮ Tarptautinės socialinės akademijos direktorė ir steigėja, ji ruošia tarptautinių edukacinių ir mokomųjų renginių programas užsienio šalyse, organizuoja, moderuoja renginius. Dar rengia su ekspertais akreditacijai kvalifikacijos kėlimo ir edukacines programas, jas ir vykdo VšĮ Tarptautinėje socialinėje akademijoje socialinės, sveikatos, švietimo, verslo sričių darbuotojams.

Birštone liepos 6-ąją švenčiant Žilvino trisdešimtmetį.

Dabar laukia parengti, bet dėl pandemijos neįvykdyti tarptautiniai gerosios patirties sklaidos renginiai kitose šalyse, su asociacija „Rūpestinga globa“ dar 2008 m. pradėta ir tapusi tradicine Baltijos šalių pavasario konferencija, kurią šiemet, jei leis sudėtingas laikas, reikėtų atšviežinti naujesniu formatu Lietuvoje.
Angelė laiko didele garbe būti Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) nare.
– Gal prieš šešerius metus aktyvistų mišri grupė Vilniuje pradėjome socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos (SOŽE) koncepcijos ir projekto kūrimą Lietuvoje. Jo tikslas – skurdo ir socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje, regioninės politikos praktinė, pabrėžiu – praktinė, socialinė – ekonominė – kultūrinė plėtra. Malonu, kad šiandien LMS kartu su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba parengta SOŽE koncepcija ir projektas jau pasiekė Prezidentūrą, Vyriausybę (koncepcijai pernai pritarė ir ankstesnė S.Skvernelio vadovaujama Vyriausybė), SOŽE svarstys ir Seimo komitetai. Projekto įgyvendinimas sudarytų sąlygas SVV plėtrai regionuose ir juose gyvenančių žmonių verslumo skatinimui bei oriam aprūpinimui vietos pagaminta ekologiška produkcija. Šventiniame sveikinime gimtadienio proga LMS pirmininkas VU prof. dr. D.Serafinas įterpė iškart ir užduotį – visuomeniškai man teks rūpintis socialiniu „kampu“ šiame projekte, – dar apie vieną jai rūpimą labai svarbų projektą primena pašnekovė.
Šį mėnesį A.Bajorienė dalyvaus Jos Didenybės Švedijos karalienės Silvijos X forume „Demencija 2021“, skirtame sergančiųjų Alzheimeriu ir demencija oriai ir kokybiškai globai ir slaugai. Kaip socialinio darbo srities atstovė, nuo 2021 m. vasario mėn. ji dalyvauja Belgijos Gento universiteto doktorantūros klausymuose dėl socialinio darbo tyrimų atlikimo. Kas mėnesį taip pat dalyvauja Europos amžėjimo tinklo (EAN – European Aging Network) asociacijos veiklos posėdžiuose, o rugsėjo mėnesį vyks į jų organizuojamą Generalinę Asamblėją Austrijoje, Vienoje.
Pasak mano pašnekovės, kur ji bebūtų dirbusi – mokykloje, redakcijoje – visada, kaip ir visais gyvenimo etapais, lydėjo tos pačios patirtys – bendravimas, įsiklausymas į žmogų žmogaus ir kova už jį. „Jokiam pavaldume nebijojau ginti žmonių, pasakyti drąsiai savo apmąstytą nuomonę ir ją apginti“, – tikina ji, ir nenustebina, juk ji pagal horoskopą – dvigubas jautis. Šiek tiek pažinodama, nes taip pat gimiau po dvigubo jaučio žvaigžde, ir nesistebiu.
„Be žmogiškumo globalizacijoje mes greičiau skęstam, – įsitikinusi Angelė. – Nuo Antikos juk amžinosios vertybės – sąžiningumas, padorumas, atsakomybės jausmas, pagarba kitam. Manau, vyksta šių vertybių devalvacija. Ypač didelis atjautos stygius. Ką mes matom Lietuvoje? Esam išsimokslinę, kompetencijų turim, o nemokam paprasčiausių dalykų – girdėti, atjausti, gerbti“.

Valdovų rūmuose Šarūnui įteikus Karo akademijos magistro diplomą.

Taip pokalbis pakrypsta į Prienų globos namų pusę, kuriuose Angelė, galima turbūt sakyti, gyveno ilgai, arti trisdešimt metų, jiems vadovavusi 20 metų, nuo 2013 m. rudens dirbdama puse etato pavaduotoja socialiniams reikalams:
– Dauguma viso mano darbinio amžiaus laiko, arti 30 metų, atiduota Prienų globos namams, senjorų ir neįgaliųjų kuo šviesesnėms dienelėms kurti. Iš visos širdies dėkoju buvusiems tuomet draugėje darbuotojams, kad kartu darniai, profesionaliai, kūrybiškai kūrenome žmogiškumo laužą, prie kurio dvasiškai sušilome visi – ir gyventojai, jų artimieji, ir darbuotojai. Prienų globos namai buvo žinomi pirmiausia, kaip „namai su dvasia“ gyventojams, besimokanti organizacija, intelektualusis gerosios patirties, metodinis centras Lietuvoje, Pabaltijyje, Europoje, Skandinavijoje su stipriais tarptautiniais ryšiais.
Tai buvo antrieji mano namai su didžiąja šeimyna. Kūčių dieną dar 1993 metais sukūriau tradiciją tik vakarop visai administracijai laužti kalėdaitį pirmiausia didžiojoje šeimynoje (ne nuo ryto ar pietų, kaip tuomet vyko daugumoje globos namų), būtinai dalyvaujant kunigui, ir tik po to – namuose, su mažąja šeimyna. Kalėdų ryto raudonojo vyno tostas gyventojų valgykloje buvo man privalus, kaip ir Velykų rytą.
Ačiū darbuotojams, kad jie irgi tai darė ne formaliai, o su šilčiausia pagarba gyventojams. Buvo didelis džiaugsmas kurti namus gyvenančiam žmogui būtent ant vertybinio pamato, su ugnele, pridedant, aišku, profesionalumo – vadybos, socialinio darbo, tinkamos komunikacijos.
Juos, kaip ir kitas vertingas dešimtmečių sėkmingo rezultato patirtis, mėginome perduoti naujai direktorei. Bet šių senųjų dalykų, mačiau, nelabai reikėjo. O man labai „ankšta“ ir žmogiškai, ir profesiškai ten, kur yra netgi viešo melo…

Su EAN Prezidentu dr. Jiri Horecky.

Negalėjau ir negaliu susitaikyti ir su nutylėjimais dėl problemų, nenorėjimu/negebėjimu (?) jas kuo giliau suvokti, analizuoti, keisti situaciją žmogaus – gyventojo ir darbuotojo vardan, garbingumo stygiumi atvirai kalbėtis ir t.t.
Man išėjimas iš globos namų – į naudą. Net į teismą nėjau, nes dirbti jau buvo tapę tiesiog „neskanu“ dėl organizacijos riedėjimo nuokalnėn paslaugų kokybės ir valdymo prasme. Nukirpti ryšiai ir su kai kuriais žmonėmis, nes jie man patys padavė žirkles.
Visada stengtasi padėti suprasti globojamo, slaugomo žmogaus priežiūros kokybės niuansus, mokyta giliai, sąžiningai, atvirai analizuoti atvejus, visiems kartu mokytis iš jų, teikta daug pasiūlymų raštu. Bet gal tokia globos ir slaugos samprata kaip mano – jau atgyvena XXI a. trečią dešimtmetį? Pasimatuoju šiandienos Europoje, kurios globos namuose lankausi, – tikrai ne, nes esu vertinama kaip ilgalaikės priežiūros sistemos „patirtinė“ tobulinti paslaugų kokybę ir vadybą. Prienų globos namuose – galimai bus kitokia samprata, beje, jei tai – samprata?
Ir 2014, ir 2016 m. buvau raginama grįžti į vadovo postą, nes buvo laikini direktoriai. Bet gerai žinojau, kad dirbti didelėje šeimoje reikia ne 8 ar mažiau valandų, o neskaičiuojant laiko ir apskritai neturint sampratos, kad dirbu 8 – 17 val. Man sutrukdė sveikata. Juk jei nuoširdžiai kuri NAMUS, nėra juose darbo laiko. Su šia filosofija ir ėjome visi. Man buvo lengva tuomet, nes mano hobis, gyvenimo būdas visiškai sutapo su mano darbu, didele pagarba senjorui, neįgaliajam. Bet ir rezultatas buvo – laimingi dauguma gyventojų, besididžiuojantis darbu darbuotojas.
…Kadangi Angelės namai dažnai pilni svečių, kuriuose jie jaučiasi laisvai, kaip patys apibūdina „po gera aura“, net nesmalsauju, kas jie tokie. Sako, kad ir akademinės bendruomenės nariai, ir valdžios, įvairių partijų atstovai, ir dvasininkai, ir meno pasaulio žmonės, ir kitų šalių bendrų veiklų kolegos. „Žmonės mūsų aplinkoje jaučiasi saugūs, laisvi, pasitiki mumis, vyksta daug įdomių mokslinių, edukacinių, politinių diskusijų“.
Užklausta, ar nepavargo, ji susimąsčiusi trumpam ištaria, kad reikės jau pagalvoti, ar teisingai save išbarstė laiko prasme. O apie ateities svajones:
– Daugiausia dėmesio, laiko, turimų kompetencijų ir jėgų norėčiau skirti senjorų politikai Lietuvoje, į kurią gilinuosi nuo 1994 metų. Reikia pagalvoti apie leidinį dėl senjorystės auksinio išminties ir patirties prasme periodo svarbos valstybei ir mums visiems.
Pradėsime siekti, kad atsirastų senjorų patariamieji visuomeniniai miniinstitutai prie ministerijų, Seime, kad išmintis, patirtis būtų reikalinga valstybės ateities modeliui. Galbūt reikalingas netgi Nacionalinis senjorų globos aljansas Lietuvoje, kokie yra kai kuriose šalyse. Ir dar visokių veiklų mintijimuose yra, tarp jų – dar tarptautinės veiklos, SOŽE… O dar, kaip nuolat primena vyriausia anūkė, kad „tu Angelė ir turi tris anūkus iš A raidės – Austėja, Aronas ir Agnė“…
Esu pasiekusi Laisvę – galiu daryti tai, ką noriu, ir tai, ką moku. O kaip tai gebu, pasimatuoju Europos šalyse, kur nuolat prašoma mano ilgametės patirties, ekspertinio žvilgsnio į senjorų globos namų politikos tobulinimą, kokybės inspektorės misijas. O Prienuose direktorei tapau „pertekline“. Ačiū už išlaisvinimą, tik reikia viską daryti garbingai. Čia vėlgi žmogaus vertybių sistema.
…Taigi ir linkiu Angelei ir gegužės gyvenime, ir nuo jos atsispyrus – keliaujant gyvenimo keliu pirmyn – turėti neįgyvendinamą svajonę ir siekti ją įgyvendinti, tarsi menamą Olimpo viršukalnę, kur būtų kuo daugiau naujų tikrų narių Draugystės banke, atrandant naujas veiklas bei žemes…
Palma Pugačiauskaitė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *