Jūra, saulė ir smėlis vėl mus atgaivino

Labai gera būti namuose, bet ir aplinką pakeisti neilgam būtina. Jau metų pradžioje Birštono „Bočiai“ svarstė, kad be jūros nėra poilsio, Nemunas ir tas nuolat gena savo vandenis į vakarus, į šėlstančią jūrą.

Rugpjūčio pradžia mūsų niekada nenuvilia. Užtenka ir saulės kaitros, ir jūros ošimo. Kambariai pas nuoširdžiąsias Mėtų gatvės šeimininkes Bronelę ir Galiną mūsų laukia švarūs ir tvarkingi, namus juosia svarūs hortenzijų žiedai, iš balkonų moja įvairiaspalvės pelargonijos, mūsų lovose – švara dvelkianti patalynė. Tikrai esame laukiami už mums prieinamą kainą. O ir jūra lengvai pasiekiama gražiąja Žvejų gatve, su poilsio suoleliais ir ošiančiu pušynu. Mūsų pėdos smėlyje ilgam neišlieka, dingsta biriame, saulės įkaitintame smėlyje, o pajūry bangų mūšos staigiai nuplaunamos.
Kelionės pradžia buvo nesėkminga, prieš išvykimą sužinojome apie mūsų „NEOPLAN“ autobuso „negalavimus“, kai jo netekome, labai nusiminėme. Manėme, kad nuvilsime mus belaukiančias šeimininkes, o svarbiausia – mūsų žmones, kurių lagaminai jau buvo sukrauti.
Nelikome vieni su problemomis, mums padėjo monsinjoras Jonas Dalinevičius, su jo surastu autobusu Palangą pasiekėme numatytu laiku ir 40-čiai keleivių poilsinės nuotaikos nesudrumstėme. O atostogų pabaiga buvo pasakiška, kai namo po penkių dienų saulės nubučiuoti, jūros bangų atgaivinti, kaitriame smėlyje pailsinę sąnarius, prikvėpavę jodo, namo riedėjome suremontuotu „NEOPLANU“, vežami mūsų nuoširdaus, vyresnius žmones gerbiančio ir nuolat pagalbą teikiančio Tomo Abraičio.
Mūsų dienos Palangoje buvo išskirtinės dėl nuostabių, nemokamų koncertų, saulėlydžių nuo šimtmetį menančio Palangos tilto į Baltijos jūrą. Tai viena populiariausių poilsiautojų ir turistų lankomų vietų Lietuvos pajūrio kurorte. Tilto ilgis – 470 metrų. O šurmulingoji J. Basanavičiaus gatvė – bene pagrindinė Palangos vasaros linksmybių arterija. Čia įsikūrę daugybė barų, restoranų bei svečių namų. Čia nuolat skamba muzika, yra aukštai skraidinantis apžvalgos bokštas, vaikų pramogų parkas. Ši centrinė miesto gatvė anksčiau buvo vadinama Tiškevičiaus gatve ar bulvaru. 1924 m. vasarą Palangą aplankė dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu.
Jūratės ir Kastyčio skverelyje vakarais dainuoja dainininkai, o baruose ir kavinėse skamba vis kitų dainininkų balsai. Labai gerai, kad čia nevažinėja dviratininkai ir riedutininkai. Eina žmonių minia jūros link ir atgal. Pramogų kiek nori, suoleliai jūrų banos imitacijos kviečia pailsinti kojas, pasigėrėti Ražės upeliu ir 10-čia per ją nutiestų įspūdingų tiltelių. Buvom pasiilgę viso to per metus. Mums pasisekė, kadangi rugpjūčio 1-6 dienomis Lietuvos akordeonistų asociacija pakvietė į festivalio „Palanga 2022“ koncertus nemokamai mėgautis profesionalų bei studentų muzikos vakarais.
Pirmadienį klausėmės akordeonistų muzikos Gintaro muziejuje, antradienį – „Lietuvos“ ansamblio dainų prie Kurhauzo, trečiadienį Palangos Kurhauzo terasoje grojo orkestras „Ad Libitum“. Jame muzikuoja ne tik besimokantys akordeono dalyko mokiniai, bet ir baigę muzikos mokyklą absolventai. Tai yra pirmas tokio tipo orkestras Baltijos šalyse.
Ketvirtadienį ir penktadienį Palangos orkestro koncerte Palangos Birutės parke išgirdome ne vieną žinomą, svaiginančią melodiją ir gėrėjomės muzikantų profesionalumu. Ne visi esame buvę restauruotoje Palangos koncertų salėje, todėl trečiadienį lankėmės „Domino“ teatro spektaklyje „Prie dangaus vartų“, o ketvirtadienį gėrėjomės ir ritmiškai trypėme koncerte „Liepsnojantys ritmai“. Rugpjūčio 5 d., 19 val., Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje gėrėjomės Vilniaus miesto akordeonistų orkestru „Consona“ ir solistais Agne Stančikaite, Raimonds Ungurs ir Ruslanu Grimbovskij. Bažnyčios skliautais aidėjo nuostabi muzika, mes buvome dvasingai pakylėti. Tai buvo tikras atsisveikinimo vakaras su Palanga ir jos malonumais.
Sielą atgaivinę, nenuskriaudėme ir kūno. Mėgavomės pigiais ir skaniais dienos pietumis kavinėje „Luiza“, rėmėme ukrainiečius, valgydami jų kavinėje ir smaguriavome sočius ukrainietiškus barščius. Savaitė tarsi viena diena praskriejo nuostabioje gamtoje – su dvasingais koncertais, jūros bangų glamonėmis ir mūsų visų gražia bendryste. Džiaukimės GYVENIMU. Tai – dovana kiekvienam, kurią mokėkime vertinti ir tinkamai panaudoti.
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė