Inovacijos oriai senatvei: galimybių yra – reikia sprendimų

Lietuvos demografinės prognozės negailestingos: ateinančius penkiasdešimt metų vyresnio amžiaus žmonių kasmet sparčiai gausės, o juos išlaikančių darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės.


Kas ir kaip rūpinsis pagyvenusiais ir neįgaliais asmenimis ateityje, kai jau šiandien trūksta ne tik tokių paslaugų, bet ir specialistų, kurie galėtų jas teikti? Su demografinėmis problemomis susiduriančios Europos valstybės kaip galimą problemos sprendimo būdą renkasi pažangių technologijų ir inovacijų diegimą bei taikymą sveikatos apsaugos, slaugos, socialinės globos ir priežiūros srityse. Ką šiuo klausimu įmanoma nuveikti Lietuvoje?
Kovo 9 dieną „Royal SPA Residence“ surengtoje konferencijoje Lietuvos inovacijų centro (LIC) ekspertai kartu su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Birštono senjorais, Birštono, Prienų ir Alytaus savivaldybių atstovais bei socialinės globos paslaugas teikiančiais specialistais diskutavo apie inovatyvius technologinius sprendimus, tinkamus Lietuvai, kuriuos galima įdiegti namų slaugoje.
Ši konferencija surengta Lietuvos inovacijų centrui įgyvendinant INTERREG Europos programos finansuojamą iniciatyvą „HoCare“. Jos tikslas – skatinti inovatyvius tvarios rūpybos sprendimus stiprinant bendradarbiavimą tarp potencialių paslaugų gavėjų, verslo atstovų, mokslininkų ir valdžios institucijų.
Anot LIC eksperto dr. Edgaro Leichterio, senėjant visuomenei, pagyvenusiems žmonėms siekiant kuo ilgiau likti savo namuose, Europos ir Lietuvos laukia dideli iššūkiai: ateityje slaugos reikalingų žmonių skaičius didės, išlaidos šioms paslaugoms augs, o kvalifikuotų slaugytojų katastrofiškai trūks. Išeitis: aktyvios senatvės programos, nauji slaugos modeliai (namų slauga, integrali pagalba, efektyvumo didinimas ir kaštų mažinimas išmaniųjų technologijų pagalba).
Šiandien Lietuvos mokslininkai yra pajėgūs pasiūlyti įvairius technologinius sprendimus, kurie padėtų spręsti vyresnio amžiaus žmonių problemas, tačiau šios inovacijos yra skirtos gamybai, pramonei ir sunkiai skinasi kelią į namų slaugą. LIC ekspertas Sigitas Besagirskas pabrėžė, kad lėšų trūkumas – ne pagrindinė problema, esant poreikiui, verslas gali pasinaudoti europinėmis priemonėmis, kurios skiria finansavimą naujų rinkų tyrimui, produktų kūrimui, dalyvavimui tarptautiniuose mokymuose, potencialių partnerių paieškai, klasterių su partneriais kūrimui ir kt.
Dr. E. Leichterio teigimu, svarbiausia yra tai, kad valstybės lygmenyje neatsiranda lyderio, kuris imtųsi iniciatyvos ir koordinuotų suinteresuotų institucijų veiksmus. Todėl būtinas visuomenės spaudimas, savivaldybių iniciatyva ieškant inovatyvių sprendimų socialinių paslaugų srityje bei resursų jų įgyvendinimui. Konferencijos dalyvių nuomone, Birštonas, turintis išvystytą sveikatingumo ir socialinių paslaugų sektorių, puikiai tiktų pilotinio projekto vykdymui – jo metu būtų galima išbandyti, kaip namų slaugoje veikia išmaniųjų technologijų sprendimai.
Lietuvoje jau yra gerųjų pavyzdžių. Vienas jų – VšĮ „Teleglobos centras“ iniciatyva teikti naujos rūšies globos paslaugą naudojantis išmaniosiomis technologijomis. Žmogui nukritus ar atsitikus kitai nelaimei namuose specialus aparatas siunčia pagalbos signalą operatoriui, kuris skubiai iškviečia reikalingą pagalbą. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, bendradarbiaudamas su verslu, tolimųjų reisų vairuotojams pritaikė marškinėlius su davikliais jų sveikatos būklei sekti. Zarasuose išmaniųjų technologijų dėka bandoma spręsti žvejų ant ledo saugumo problemas – šis sprendimas nesunkiai pritaikomas ir žmonių su atminties sutrikimais nuotoliniam stebėjimui.
Namų robotai – slaugės (asistentai) dėl aukštos jų kainos vis dar atrodo tolima ateitis, bet išmaniosios apyrankės, telefonai su sekimo aplikacijomis, vaikštyklės su papildomomis funkcijomis (kraujospūdžio ir temperatūros matavimas, muzikos klausymas, fizinio aktyvumo skatinimas, bendravimo su artimaisiais internetu galimybė, priminimas apie vaistus ir kt.), išmaniosios lempos, namus stebintys jutikliai ir kiti, kiek paprastesni ir pigesni techniniai sprendimai, gali būti nesunkiai pritaikomi globos reikalingų žmonių namuose ir kompensuojami valstybės lėšomis. Yra ir kitų galimybių. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose įdiegta e-sveikatos sistema galėtų būti išplėtota ir šeimos gydytojui padėtų stebėti nutolusio paciento sveikatos būklę bei kontroliuoti gydymo režimą.
Birštono savivaldybės merė N.Dirginčienė sakė, kad savivaldybė yra atvira technologinėms naujovėms, jos turi būti labiau prieinamos vyresnio amžiaus, turintiems negalią žmonėms ne tik gydymo ar institucinės globos įstaigose, bet ir jiems įprastoje gyvenamojoje vietoje, mažinant kritimų ir susižalojimų atvejus.
Nors diskusijos metu globos ir socialines paslaugas teikiantys specialistai išreiškė nuomonę, jog žmogiškojo bendravimo ir šilumos neatstos jokie robotai, pasidalino gerąja darbo patirtimi (integralios pagalbos namuose komandos, modernių priemonių naudojimas slaugoje, senelių „darželis“ ir kt.), konferencijos organizatorių teigimu, ne už kalnų toks laikas, kai slaugomieji turės rinktis robotus, antraip liks be paslaugų. Todėl tam reikia rengtis iš anksto, investuoti į sistemos kūrimą ir jaukintis technologijas.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Senjorų svetainė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.