Rubrika Kultūra: mumyse ir šalia mūsų

Mūsų krašto pasididžiavimas – gydytojas, rašytojas, vienas įžvalgiausių savo laikmečio memuaristų Stanislovas Moravskis įkvėpė jau XVI skaitymus, kuriuose stebėjomės ir gėrėjomės XIX a. aprangos papročiais. Juos pradėjęs architektūrologas, architektas, architektūros paveldo ekspertas dr. Marius Daraškevičius įžengė į sceną, pasipuošęs XIX a. bajoro kostiumu, kurį atkūrė (projektavo, rinko detales, rekonstravo), pasitelkęs Lietuvos istorijos instituto mokslininkę Rūtą Gudzevičiūtę. Ištaigingas bajoriškas kostiumas prikaustė žiūrovų dėmesį, o dr. M. Daraškevičiaus pasakojimas apie kiekvieną kostiumo dalį kėlė dar didesnį smalsumą … Skaityti toliau →

Liepos 15 d. į Birštono kurhauzą rinkosi ištikimi Birštono viešosios bibliotekos organizuojamų renginių ir aktoriaus Andriaus Bialobžeskio gerbėjai. O ir vaka-ras buvo neeilinis – jame aktorius klausytojams dovanojo poetų „žemininkų“ – Vytauto Mačernio ir Henriko Nagio – eiles, skaitė laiškų ištraukas, geriau atskleidžiančias jų kūrybos panašumus, bendrystę ir sudėtingus santykius su artimiausia aplinka. Abu kūrėjai atstovavo humanistinei lietuvių literatūros tradicijai, buvo intelektualūs mąstytojai, turėję filosofinės įžvalgos dovaną. Vienintelis skirtumas – kūrybinis V.Mačernio gyvenimas buvo intensyvus, … Skaityti toliau →

Prisiminti, negalima pamiršti Prienų rajone, Naujosios Ūtos pietvakariniame pakraštyje įsikūręs Pilotiškių kaimas jau nuo seno apipintas įvariomis legendomis. Tačiau šiandien, kaip ir daugiau nei prieš šimtą metų, šis Suvalkijos kaimelis kone geriausiai žinomas dėl jame gyvenusios Mykolaičių giminės. Būtent čia prasidėjo vieno žymiausių XX amžiaus Lietuvos rašytojų Vinco Mykolaičio-Putino kelias. Kaip žinoma, poeto tėvai buvo pasiturintys valstiečiai, auginę gausią šeimą, o Mykolaičių gyvenamoji vieta tuomet buvo viso kaimo papuošalas ir pasididžiavimas. Rašytojo tėviškė išsiskyrė ne … Skaityti toliau →

Liepos 11 dieną Raižiuose (Alytaus r., Punios sen.) nuskambėjęs Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams skirtas renginys ,,Raižiai – Lietuvos totorių sostinė“ iš visos Lietuvos sukvietė šios tautinės mažumos atstovus bei kitus svečius, norinčius prisiliesti prie totorių kultūros ir tradicijų. Po svečių sveikinimų susirinkusiuosius tautinėmis dainomis ir šokiais džiugino totorių ansamblis „Efsane“, koncertavo Punios kapela „Punelė“ ir kiti kolektyvai, veikė mugė. Šventės organizatoriai – Alytaus rajono savivaldybė,  Kultūros centras ir Raižių musulmonų religinė bendruomenė – … Skaityti toliau →

Jau tradiciniu tapo Tarptautinio poezijos festivalio renginys Šilavoto Davatkyne. Šiais metais jau septynioliktą kartą čia apsilankė poetai ir poezijos mylėtojai ne tik iš Prienų rajono, bet ir kitų Lietuvos vietovių. Kasmetinis Poezijos pavasaris šiais metais vyko 57-ąjį kartą. Tradiciškai kiekvienais metais išrenkamas ir vainikuojamas tais metas geriausią poezijos knygą išleidęs poetas. 2021 m. ja tapo poetė Dovilė Zelčiūtė. Įdomu tai, kad Pirmojo Poezijos pavasario, kuris įvyko 1965 m., laureatu tapo jo sumanytojas, mūsų kraštietis poetas … Skaityti toliau →

Birštono sakraliniame muziejuje atidaryta meno kūrėjų, Aukso vainiko laureatų, tautodailininkų, beje, abiejų alytiškių, Sauliaus Lampicko ir Artūro Janicko, medžio drožybos, kryždirbystės paroda, veiksianti iki rugpjūčio 9 dienos. Parodoje pristatomi 26 naujausi kūrėjų darbai – šalia šventųjų gausos puikuojasi paukščiai ir angelai. Viena salė skirta Sauliaus Lampicko, o kita – Artūro Janicko darbams. Drožiniai, kaip pastebi Birštono sakralinio muziejaus vedėja dr. Roma Zajančkauskienė, „alsuoja jaukumu, šiluma, lietuvio dvasia, nes kūrėjai yra lietuvių liaudies kryždirbystės tradicijų puoselėtojai“. … Skaityti toliau →

Tai – Vytauto Mačernio žodžiai iš rašytojos Aldonos Ruseckaitės knygos „Dūžtančios formos“. Kai nuo kaitros alpo žolynai ir gėlynai, susirinkome į estradą prie Nemuno pasiklausyti poetės, rašytojos, muziejininkės, ilgametės Maironio literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės pasakojimo apie Vytauto Mačernio kūrybą ir sudužusį gyvenimą. „Pati savęs klausiu, kodėl parašiau šią knygą? Kodėl parašiau, kai apie jauniausią literatūros klasiką Vytautą Mačernį (1921-1944) tiek prirašyta? Atsakymas tėra vienas – aš norėjau parašyti ŠĮ TEKSTĄ. Norėjau ir tiek“. Tai … Skaityti toliau →

Birželio 17 d., įgyvendindami projektą „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu vasaros dangum“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės, kvietėme pažinti Birštoną Teodoro Narbuto raštuose. Renginį moderavo ir pranešimą apie istoriką Teodorą Narbutą skaitė hum. m. dr. Reda Griškaitė, tekstus, kurių vienas, istorinis Birštono aprašymas, lietuvių kalba nuskambėjo pirmą kartą, skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius, muzika svaigino fortepijoninis trio „AMICI“. Kaip visuomet hum. m. dr. Redos Griškaitės širdimi išieškoti žodžiai ir faktai apie Teodorą Narbutą – jaudino … Skaityti toliau →

2021 – Lietuvos archyvų metai Gražų penktadienio vakarą šalia medžiu kvepiančio Rimorystės muziejaus Veiveriuose ir vėl – sujudimas. Po rudenį pristatyto Arvydo Baryso filmo ištraukos apie Klebono Kazimiero Skučo surinktą ekspoziciją su nekantrumu buvo laukiama filmo „Dovana Lietuvai. Kazimiero Skučo Rimorystės muziejus“, kuris su atida, meile žmogui ir atsakomybe ateinančioms kartoms pasakoja apie jau užmarštin benueinančią rimoriaus profesiją, Lietuvos istoriją, Veiverių krašto papročių paslaptis, Klebono Kazimiero darbščias rankas ir pagarbą darbui. Klebono meilė arkliams ir … Skaityti toliau →