„Rašytojo vienintelis užmokestis – tai amžinybė“

Tai – Vytauto Mačernio žodžiai iš rašytojos Aldonos Ruseckaitės knygos „Dūžtančios formos“. Kai nuo kaitros alpo žolynai ir gėlynai, susirinkome į estradą prie Nemuno pasiklausyti poetės, rašytojos, muziejininkės, ilgametės Maironio literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės pasakojimo apie Vytauto Mačernio kūrybą ir sudužusį gyvenimą.
„Pati savęs klausiu, kodėl parašiau šią knygą? Kodėl parašiau, kai apie jauniausią literatūros klasiką Vytautą Mačernį (1921-1944) tiek prirašyta? Atsakymas tėra vienas – aš norėjau parašyti ŠĮ TEKSTĄ. Norėjau ir tiek“. Tai žodžiai iš autorės užsklandos knygos pabaigoje. Taigi…
Mes apie porą valandų klausėmės ramaus, išsamaus lektoriaus pasakojimo. Rašytoja moka rinkti faktus (juk tiek metų plušėjo Maironio literatūros muziejuje), rašyti, kalbėti. Išgyvenome Vytauto Mačernio ir jo artimųjų gyvenimus, Vytauto didžiąją meilę. Sužadėtinė Bronė sulaukė per šimto metų ir išsaugojo Vytauto laiškus, rašytus jai. Klausėmės poetės skaitomų Vytauto Mačernio sonetų, vizijų ir kitų eilių.
Grojant pušų vargonams, mums dainavo folkloro ansamblio „Gija“ dainininkės ir Aldelė (taip meiliai aš ją vadinu). Jos kartu sudainavo mūsų klasės dainą iš poeto Justino Marcinkevičiaus poemos „Laukinė kriaušė“ apie gerves. Renginyje dalyvavusi Julija Mykolaitienė mus pavaišino savo spaustu sūriu ir pakvietė į būsimą Vinco Mykolaičio – Putino muziejaus 30-metį. Renginyje mūsų buvo per trisdešimt, išsiilgusių bendravimo, prasmingo laiko praleidimo kartu.
Klubo „Versmenė“ pirmininkė Leonora Kalantienė padėkojo rašytojai Aldonai Ruseckaitei įteikdama sveikuolio Stasio Bendinsko pagal senovišką suvalkietišką receptą spaustą saldų sūrį. Grikinę babką iškepė pati Leonora. Tuo ir įdomūs Prienai: vienoj pusėj Nemuno – Suvalkija, kitoj – Dzūkija… Dėkojome Vilijai Zablackienei (Naujosios Ūtos laisvalaikio salės organizatorei) už suteiktą pagalbą, užgimė ryšys, ir jau turime bendrų planų ateičiai.
Daug kas įsigijo naują rašytojos knygą „Per žarijas“, jau skaito… Juk dažnai einam per žarijas ir gyvenimai dūžta…
Tai štai kaip gražiai paminėjome Vytauto Mačernio 100-metį.
Renginio organizatorė, klubo narė
Gražina Mikušauskaitė

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *