Nemunėlis

Palma Pugačiauskaitė

Drugelis blaškėsi
Šviesoj akis
Užmerkęs
Atsitrenkė
Į sieną
Kodėl
Negelbėjai tu jo?
Sparnai nusvilo
Skristi nemėgino
Lemtis jam
Baudą skyrė
Už kelintą kartą –
Bijai
Drugelio ir vorų, ir erkių?
Tu nemyli jų?
Už kelintą kartą –
Naktimis
Kai lyja
Šv. Jono lietūs
Vestuves vėl
Žiurkės kelia
Be jaunikių
Už kelintą kartą –
Išsigandai?
Girdi
Kaip spąstai
Groja
Šešėliai
Dingsta –
– Gal sugrįš – į kelintą kartą –
…Drugeliai laisvėje
Blaškosi į ugnį
Vorai nemyli erkių
Žiurkės nuo sotumo
mirė
Ir šunys lodami
Nekanda
– Kai išeini į tamsą
Rasotos žemuogės
Lūpas vėl bučiuoja
Trumpiausią naktį
Baimes nugalėjus.


…Kuomet prakeiks
Nuteis pasmerks
Neklausę nuodėmių
Į langą nepabels
Ilgai klūpėti teks
Negavus išrišimo
ajajai
…pamiršusi žodžius
Ir veidus
Į tylą išėjai –
Atstumo neišlaikiusi
Du metrus
Su pusantro sumaišei
Ir šiukšlių neišrūšiavai
Per kelią
Ne perėjoje
Vėl praėjai
ajajai
Kaip banalu
Pasaulis neįdomus
Gal save
Jame tu užmiršai
Dar skiepo negavai?
Ajajai.. –
Juk beržas
Sužydėjo
Alergiją
Nugalėjai
Pušis
Įsimylėjusi
Jūroj
Gyvenai –
Tai viskas
Žalia?
Čakras
Dar skiri?
Ir įdomu
Gyventi…


…Žodžiais be pieštuko
Rašyti vėl pradėjai
Suprastų kad visi
Raides ir sakinius
Lyg valgydami
Lašinius…
Gegužės laukdama
Nekaltinki pavasarį
Šiaurinio vėjo
Pribėrusio į plaukus
Minčių
Lyg utėlių
…sakei sukursi laužą
Iš eilučių
Iš raštų tomų
Dulkių praeities –
Ir meilės karantinas
Tęsinio nebeturės
Šiltas lietus skalaus
Vėl garbanotus plaukus
Nuo bučinio skonio
Laužas tik priges
Matytum
Kad akis –
Ir vandeny
Paskendusią save –
Lyg vakar –
Tryliktą gegužės
Kurpaitę pametusi
Šokyje prie ugnies
Ieškosi?
Atspindžio akių?
Savęs dugne
Ar klumpės
Prie ežero Pagalvės
Rūkas
Kai iškris?..

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *