Aukso paukštė nutūpė Birštone

Birštono sakraliniame muziejuje atidaryta meno kūrėjų, Aukso vainiko laureatų, tautodailininkų, beje, abiejų alytiškių, Sauliaus Lampicko ir Artūro Janicko, medžio drožybos, kryždirbystės paroda, veiksianti iki rugpjūčio 9 dienos.
Parodoje pristatomi 26 naujausi kūrėjų darbai – šalia šventųjų gausos puikuojasi paukščiai ir angelai. Viena salė skirta Sauliaus Lampicko, o kita – Artūro Janicko darbams. Drožiniai, kaip pastebi Birštono sakralinio muziejaus vedėja dr. Roma Zajančkauskienė, „alsuoja jaukumu, šiluma, lietuvio dvasia, nes kūrėjai yra lietuvių liaudies kryždirbystės tradicijų puoselėtojai“.

Artūras Janickas. Medžio drožėjas gimė 1983 m. Alytuje, kuria Seirijuose, Lazdijų rajone. 2013 metais baigęs Alytaus dailiųjų amatų mokyklą, įgijo dailiųjų medžio dirbinių gamintojo kvalifikaciją ir  susidomėjo menine drožyba, ypač skulptūra. Parodose dalyvauja nuo 2013 metų. Tautodailininkų sąjungos narys nuo 2018 metų. Autorius yra surengęs penkias autorines parodas, grupinėse  parodose, japonų surengtoje parodoje „World peace Art exhibition 2020 Vilnius“. Aktyvus medžio drožėjų plenerų Veisiejuose ir Rokiškyje dalyvis. 
 2013 metais konkursinėje parodoje „Šventieji ir piligrimai“ laimėjo pirmą vietą, o 2019 metais buvo respublikinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ laureatas (vaizdinės dailės kategorijoje). 2020 metų „jaunasis tautodailininkas“ laureatas.

Vienoje iš Birštono sakralinio muziejaus salių antrame aukšte eksponuojamos medinės Sauliaus Lampicko skulptūros (18 darbų), kurios gana kūrybiškai sukomponuotos arba suporuotos. Šalia šventųjų medinių skulptūrų išdėstytos ir paukščių figūros. Pvz., šalia rausvai nudažytos „Angelo sergėtojo“ skulptūros – dviejų paukščių, žiūrinčių vienas į kitą, skulptūra, pavadinta „Šeima. Dovana sūnui Sutuoktuvių dieną“. O šalia melsvos Šv. Jono Nepomuko skulptūros pritūpusi mėlynoji paukštė. Kai kuriose medinėse skulptūrose paukštis tampa figūrinės kompozicijos dalimi („Dukros Bangės angelas“), tad paukščiai šiuo atveju atsiskleidžia kaip šeimyninės darnos sergėtojai.Pasak S. Lampicko, „dar vienas postūmis ieškoti savo paukščių – Liongino Šepkos kūryba. Pastebėjau, kaip jo, kad ir primityvūs, paukščiai pagyvina kompozicijas.“ Šiuo atveju primityvumas traktuotinas kaip vaizdavimo principas, kaip savotiškas tradicijos abstrahavimas.
S. Lampicko sukurtos medžio skulptūros ir kryžiai puošia ne vieną Lietuvos erdvę, kapines, privatų kiemą ar interjerą. Tačiau visa tai, anot menininko, ne priežastis sustoti ir pasimėgauti. „Tikiu, kad vis dar lipu į savo kūrybos kalną ir viršūnės turbūt taip ir nepasieksiu – ji kaip miražas: jei ir priartėja, tai tik akimirkai“, – sako tautodailininkas.

Saulius Lampickas gimė 1962 m. Pakruojo r., Rozalime, miškininkų šeimoje. 1987 m. baigęs Kauno miškų technikumą, atvyko gyventi į Alytų. Medžio drožyba susidomėjo 1989 metais, įsitraukė į naujai sukurto Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus veiklą. 1992–2013 m. dirbo meno dirbinių iš medžio gamintojo specialybės mokytoju Alytaus dailiųjų amatų mokykloje. Nuo 2013 m. S. Lampickas yra laisvas meno kūrėjas.1992 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Surengė 11 autorinių parodų Vilniuje, Vilkaviškyje, Šiauliuose, Pakruojyje, Vištytyje, Zyplių dvare Lukšiuose, Marijampolėje. Dalyvauja kūrybinėse stovyklose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (Vengrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje). Menininkas apdovanotas dviem „Aukso vainikais“ (geriausių liaudies meistrų nominacijos simboliais), du kartus Liongino Šepkos vardo premijomis, jam suteiktas meno kūrėjo statusas ir tautinio paveldo produkto kūrėjo sertifikatas. Du kartus jis yra pelnęs Alytaus miesto savivaldybės kultūros premiją ir tiek pat kartų pripažintas geriausiu Alytaus apskrities liaudies meistru.

Kitoje salėje eksponuojami aštuoni jaunojo medžio drožėjo Artūro Janicko darbai, iš jų – penki, pelnę Auksinės paukštės apdovanojimus. Parodoje pristatomi 2015–2021 metais kurti meno kūriniai. A. Janicko itin pamėgęs figūrines kompozicijas („Šv. Jurgis“, „Šv. Juozapas su Kūdikėliu“, kt.). Paukščiai, kurie dažniausiai nedažyti, tampa savotiškais angelų palydovais, reprezentantais (medžio skulptūra „Angelas ir paukštis“). Itin išraiškinga paukščio skulptūra „Paukštis su šermukšniu“. Visgi, nors ši skulptūra ir polichromuota, dažyta, jaučiasi išlaikyta minimalistinė, santūri stilistika.
A. Janicko teigimu, „paukštis yra labai svarbi gamtos dalis. Tai – gyvybės  ir laisvės (nes gali skrajoti aukštai danguje) simbolis.“
Visgi paukščio motyvas – šiuos abu drožėjus jungiantis elementas. Tik Sauliaus Lampicko paukščiai šiek tiek puošnesni, polichromuoti, o Artūro Janicko – paprastesnių formų, monochrominiai.
Ona Gaidamavičiūtė
Autorės nuotraukos

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *