Rubrika Kultūra: mumyse ir šalia mūsų

(Ne)tradicinė kultūra – Pirmoji kalvė buvo po medžiu, – „Poškučio“ kalvėje rodydamas prieš daugiau nei penkiolika metų pirmą padarytą metalinę saulutę ir dalindamasis mintimis apie gyvenimą vienkiemyje ir metalą, kurį lygina su moliu – vienas šlapias minkosi, kitas – karštas, kalbėjo kalvis Martynas Breikštas. – Saulutės dabar yra patys mieliausi darbai, – sakė jis, prisimindamas, kad kalvyste „užsikabino“ dirbdamas Kruonio HES. – Ten buvo kalvė, ir, kai tik laisvo laiko turėdavau, joje jį ir leisdavau. … Skaityti toliau →

Žodžio keliu Juokas – dalykas rimtas, gelbėjęs ir karo, ir maro, ir, žinoma, pandemijos metu. Kol Valstybinė lietuvių kalbos komisija nespėja su laikmečiu, kol svarstoma, kokias galima sukurti ir esamam laikui pritaikyti kalbines struktūras bei naujadarus, broliai Gabrielius ir Eduardas Klimenkos dabartinei vartosenai jau pasiūlė nemažai ekstremaliosios naujakalbės principu sudarytų pandemžodžių, kurių pakankamai gausų žodynėlį galima rasti portale bernardinai.lt. Nepretenduoja užimti J.Jablonskio vietą Pandemžodžiai – tai naujai sukurti žodžiai, gimę pandemijos laikotarpiu. Visiems gerai pažįstami, … Skaityti toliau →

(Ne)kultūringa kultūra Šiuo metu Lietuvoje į Kultūrinių vertybių registrų sąrašą įtraukta daugiau nei 33000 – 25773 nekilnojamųjų ir 8064 kilnojamųjų – kultūrinių vertybių. Gausiu kultūriniu paveldu pasižymi ir Prienų rajonas, kurio teritorijoje galima aptikti per 440 Lietuvos kultūrai svarbių objektų. Dauguma jų – tai nekilnojamosios kultūrinės vertybės: piliakalniai, skulptūros, Lietuvai nusipelniusių kraštiečių sodybos, senosios kapinaitės bei kiti reikšmingi statiniai. Prieš ketverius metus į šį sąrašą įtrauktas ir Prienų karinis miestelis, kadaise buvęs moderniu krašto gynybiniu … Skaityti toliau →

Matyt, verta pradėti nuo pradžių. Daugelis skaitytojų gal pirmą kartą girdi tokį žodį „stereograma“. Apie tai, ką jis reiškia ir kada tai pradėta naudoti pasaulinėje praktikoje, kalbamės su dizainere Loreta RoževičiūtE-ElksnE. – 1838 metais britų mokslininkas Charlesas Wheatstone’as paskelbė trimačio vaizdo teoriją. Ji suteikė galimybę žvelgiant į paveikslą patirti trijų matmenų gylio iliuziją. Šis efektas pasiektas išradus stereoskopą. Giluminis vaizdas vadinamas stereogramomis. 1849–1850 metais škotas Davidas Brewsteris patobulino britų išradėjo stereoskopą, veidrodį pakeitęs lęšiais. 1959 … Skaityti toliau →

Vasario mėnesį Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai ir jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo labiausiai savo šalies kultūriniame, moksliniame ir visuomeniniame gyvenime nusipelniusius asmenis. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžiumi apdovanota prozininkė, eseistė, vertėja, aktyvi iškilaus Prienų krašto žmogaus filosofo Antano Maceinos kūrybos tyrinėtoja Tatjana Maceinienė. Pati T. Maceinienė teigia, nemėgstanti pasakoti apie save, nes yra įsitikinusi, kad apie žmogaus gyvenimą byloja tik jo darbai, … Skaityti toliau →

Jau metus laiko su nedidelėmis pertraukomis Lietuva gyvena karantino ritmu, o virtualus pasaulis, kuriame vyksta didžioji dalis socialinio ir kultūrinio gyvenimo, regis, pamažu tampa labiau tradicine nei modernia, neįprasta kultūrine erdve. Daugiau nei 20 metų įspūdingo populiarumo sulaukianti Vilniaus knygų mugė šiemet taip pat neįvyko – simboliškai ją pakeitė vasario 21–28 dienomis internete vykusi knygų savaitė, kvietusi skaitytojus įsitraukti į jiems aktualias diskusijas, susipažinti su knygų autoriais bei naujausiomis jų knygomis. Į virtualų susitikimą skaitytojus … Skaityti toliau →

Besidomintys laiko skaičiavimu, kalendoriais ir jų istorija gerai žino kolekcininko Pijaus Brazausko pavardę – beveik 25-erius metus jis paskyrė kalendorių rinkimui, eksponavimui ir gamybai. Karantino metu negalėdamas susitikti su žmonėmis, rengti kalendorių parodas, vyras sukūrė internetinį puslapį pijauskalendoriai.lt, kuriame kviečia apsilankyti visus, kam įdomu patyrinėti datas, naudojantis jomis žvilgtelti į praeitį ir susiplanuoti ateitį. Primena apie Skriaudžiuose veikusį kalendorių muziejų Buvęs Skriaudžių buities muziejaus direktorius, muziejininkas entuziastas Pijus Brazauskas pomėgiui rinkti kalendorius rimčiau atsidėjo 1997 … Skaityti toliau →

Antradienį – Užgavėnės, vieniems ši šventė asocijuojasi su gamtos kaita, žiemos virsmu ir pavasario atgimimu, kitiems tai pramoga, susijusi su Lašininio ir Kanapinio kova, šurmuliuojančiais persirengėliais ir kepamais blynais. Ar kada nors susimąstėte, iš kur į Lietuvą atkeliavo Užgavėnių tradicijos, kaip jos buvo švęstos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio dvaruose, aristokratų namuose ar, palyginti, visiškai neseniai – tarpukariu? Liaudiškų Užgavėnių tradicijos yra visiems gerai žinomos, bet apie Lietuvos aukštuomenės Užgavėnes amžininkų prisiminimuose išlikusių liudijimų ne tiek jau … Skaityti toliau →