Kolekcininkas kviečia į virtualią ekskursiją su pijauskalendoriai.lt

Besidomintys laiko skaičiavimu, kalendoriais ir jų istorija gerai žino kolekcininko Pijaus Brazausko pavardę – beveik 25-erius metus jis paskyrė kalendorių rinkimui, eksponavimui ir gamybai. Karantino metu negalėdamas susitikti su žmonėmis, rengti kalendorių parodas, vyras sukūrė internetinį puslapį pijauskalendoriai.lt, kuriame kviečia apsilankyti visus, kam įdomu patyrinėti datas, naudojantis jomis žvilgtelti į praeitį ir susiplanuoti ateitį.

Primena apie Skriaudžiuose veikusį kalendorių muziejų
Buvęs Skriaudžių buities muziejaus direktorius, muziejininkas entuziastas Pijus Brazauskas pomėgiui rinkti kalendorius rimčiau atsidėjo 1997 metais, kuomet Skriaudžiuose (Prienų rajonas) eksponavo pirmąją 336 kalendorių parodą. Per vienuolika metų jis sukaupė bene 10 tūkst. įvairių šios rūšies eksponatų – didelių ir mažų, sieninių, stalinių, kišeninių fotokalendorių, kuriuos 2008 m. išeidamas iš darbo paliko muziejui. O ir vėliau, jau gyvendamas Kaune, pildė šią kolekciją.
Jau būdamas pensijoje P.Brazauskas surinko antra tiek pat kalendorių ir džiaugėsi galėdamas įdomiausius egzempliorius retsykiais parodyti mokyklose, muziejuose, bibliotekose. Kai kolekcijai jo namuose tapo ankšta, o renginius nutraukė karantinas, Pijus susirūpino, kad jo įdirbis nueis perniek. Todėl jis sumąstė perkelti savo eksponatus į virtualią erdvę – taip buvo sukurtas kalendoriams ir jų istorijai skirtas internetinis puslapis pijauskalendoriai.lt, kuris yra lengviau prieinamas nei jo surinkti kalendoriai Skriaudžiuose, kurie jau kelerius metus dūlėja dėžėse.
Prienų krašto muziejaus internetiniame puslapyje skelbiama, kad kalendorių ekspozicija neveikia laikinai, dėl kokių priežasčių – nenurodoma. Prieš kurį laiką Skriaudžių pagrindinės mokyklos palėpės patalpos, kuriose kalendoriai glaudėsi, buvo remontuojamos. P.Brazauskas teigia iki šiol negavęs patvirtinimo, ar po remonto atsiras patalpa jo ilgus metus kauptai kolekcijai, ar ji kada nors bus viešai eksponuojama…
– Šis mano susikurtas puslapis pijauskalendoriai.lt yra priminimas, kad Skriaudžiuose veikė toks unikalus Kalendorių muziejus, kurį įsteigiau pirmojo Lietuvoje Kuršėnų kalendorių muziejaus pavyzdžiu, ir gana greitai jis tapo didžiausiu Lietuvoje. Savo laiku jis buvo gausiai lankomas ir Lietuvos, ir užsienio turistų. Ekspoziciją yra apžiūrėję nemažai Prienų rajono svečių, žinomų žmonių, politikų, žurnalistų, rašytojų. Viešnagės Skriaudžiuose metu ant kalendorių yra pasirašęs ir Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma. Populiarios buvo ir mano vedamos ekskursijos vestuvininkams, tiesiai po jungtuvių jaunieji atvykdavo į muziejų, o aš, remdamasis liaudies išmintimi ir astrologija, jiems mėgindavau nuspėti, koks bus jų bendras gyvenimas, – prisiminė praeitį P.Brazauskas.
Kalendoriai į P. Brazausko kolekciją atkeliavo iš beveik 60 valstybių, net ir tolimiausių pasaulio kampelių – Europos, JAV, Australijos, Brazilijos, Islandijos, Ispanijos, Indijos, Japonijos, Kinijos, Vietnamo, Izraelio, Jamaikos, Malaizijos, Indonezijos…
Įdomu tai, kad ir patys lankytojai padėjo gausinti ekspoziciją – kaip įėjimo mokestį į muziejų atsinešdavo įvairių kalendorių, pluoštus jų palikdavo sutartose vietose, atsiųsdavo siuntiniuose. Nemažai eksponatų P. Brazauskas gavo iš jų sudarytojų, leidėjų, spaustuvininkų.
Skriaudžių muziejaus kolekcijoje likę ir patys vertingiausi P. Brazausko požiūriu kalendoriai, datuojami XIX a., seniausias iš jų – 1847 m. Vilniuje išleistas lenkų kalba. Unikalūs graikų kilmės kauniečio Konstantino Mesaksudi sudaryti ir Pijui padovanoti vienetiniai kalendoriai, tarp jų – originalus, 400 metų apimantis Amžių kalendorius. Kolekcininkas vertina ir retą Baltijos kelio kalendorių, kuris išleistas 1990 metais – jo pagaminta tik 30 vienetų.
Kolekcijoje buvo sukaupta 200 pavadinimų kalendorių. Tai – konkrečioms įstaigoms, miestams, vietovėms, profesijoms ir užsiėmimams, tautybėms ir kitkam skirti kalendoriai.
– Turiu mažai vilties, kad kada nors pasiseks pamatyti mano surinktą kalendorių kolekciją, eksponuojamą viešai, – neslepia nusivylimo praėjusių metų spalį 80-ties metų sulaukęs kolekcininkas.

Internetiniame puslapyje – įdomybės iš viso pasaulio
Sukurtame puslapyje pijauskalendoriai.lt prisimenamos Skriaudžių buities muziejaus, jame augančio ąžuolo ir Kalendorių muziejaus atsiradimo aplinkybės, skelbiamos publikacijos iš Prienų rajono, respublikinės ir užsienio spaudos, televizijos laidų įrašai, kurie liudija įdomią ir turtingą Skriaudžiuose veikusio kalendorių muziejaus istoriją. Pasakojama ir apie pirmojo Kalendorių muziejaus Lietuvoje, Kuršėnuose, sukūrimo aplinkybes.
P.Brazauskas atiduoda pagarbą ir pirmojo lietuviško kalendoriaus „METU SKAJTLUS UKINISZKAS ANT METU WIESZPATIES 1846“ autoriui Laurynui Ivinskiui, pasakodamas apie jo gyvenimą ir veiklą. Nuo 1846 m. iki 1864 m. L. Ivinskis tūkstantiniais tiražais leido metskaitlius – tai buvo pirmieji informatyvūs lietuviški periodiniai leidiniai.
Kiekvienas, kuriam knieti sužinoti pasaulio ir Lietuvos kalendorių istoriją, puslapyje ras informacijos apie seniausius Saulės ir Mėnulio kalendorius – jie buvo sudaromi, atsižvelgiant į astronominius ciklus, taip pat – žinių apie senovės romėnų, egiptiečių, Julijaus, Grigaliaus ir įvairiose pasaulio tautose naudojamus kalendorius, skirtingą laiko skaičiavimą.
Iš minimų įdomybių galima išskirti senovės romėnų kalendorių – jiems metai truko 304 dienas ir buvo padalinti į 10 mėnesių. Naujieji metai prasidėdavo kovo mėnesį ir baigdavosi dešimtu mėnesiu, pavadintu December.
Dabar mūsų naudojamo kalendoriaus pirmtaku galima laikyti senovės Egipto kalendorių.
Senovės Egipto išminčiai suskaičiavo, kad nuo vieno iki kito vasaros lygiadienio praeina 365 dienos. Šį laikotarpį dar suskirstė į 12 mėnesių po 30 dienų. Likusios 5 dienos buvo paskirtos religinėms šventėms.
Pirmasis kalendorių įvedė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. Kr. Naujajame kalendoriuje metai turėjo 365.25 paros, todėl kas ketvirtus metus jie buvo keliamieji, o vasaris turėjo 29 dienas. Metų pradžia laikyta balandžio pirmoji. Iš to kilusi ir Melagių dienos tradicija.
Julijaus kalendorius per ilgą laiką neatitiko astronominio ir tikrojo laiko pagal Saulės kalendorių skaičiavimo. Popiežius Grigalius XIII 1582 m. vasario 24 d. paskelbė bulę, pagal kurią laikas buvo „pastumtas“ į priekį – iškart po spalio 4 dienos buvo skaičiuojama spalio 15-oji.
P.Brazausko surinktomis žiniomis, Grigaliaus kalendorių įvairios šalys priėmė ne iš karto: anksčiausiai –1582 m. – Italija, Ispanija, Portugalija, Lenkija, Prancūzija, Nyderlandai, Lotaringija, Liuksemburgas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vėliausiai – 1927 m. Turkija ir 1928 m. Egiptas. Lietuva prie mums įprasto laiko skaičiavimo perėjo 1915 m., kai lapkričio 15 d. buvo paskelbta lapkričio 28-ąja.
Šiuo metu pasaulyje naudojama apie 40 kalendorių, laikas skirtingai matuojamas priklausomai nuo šalies kultūros, religinių ir kitų įsitikinimų.

Kalendorių datose – atsakymai į rūpimus klausimus
Minėtame puslapyje skaitytojai ras laisvalaikio skaitinių, susijusių su metų skaičiavimu, kalendorinėmis šventėmis ar netgi astrologija.
Įdomiausių kalendorių skiltyje šiuo metu pristatomi didieji, iliustruoti nuotraukomis įvairių miestų kalendoriai. P. Brazauskas pasidalino ir paties sudarytais, įvairioms asmeninėms progoms bei sukaktims skirtais kalendoriais. Jis yra išleidęs ir savo šeimos kalendorių. Vienas autorinis kalendorius yra išskirtinis: jis tinkamas naudoti pusę tūkstantmečio – nuo 1700 iki 2200 metų. Tai – ypač patogus ir ekonomiškas kalendorius, kuris gali būti perduodamas iš kartos į kartą.
Internetinio puslapio kūrėjas P. Brazauskas viliasi, kad jo sumanymas žingeidiems žmonėms patiks, jie užsuks patyrinėti kalendorius ir juose ras atsakymus į jiems rūpimus klausimus, susijusius su gimimo, kalendorinių švenčių, istorinėmis ar kitomis juos dominančiomis datomis. Kalendoriai – tikslūs bėgančio laiko liudytojai, kuriuos galima pasitelkti pagalbon ir sudarinėjant genealoginius giminės medžius.
Dalė Lazauskienė