Rubrika Teisė žinoti

Intelekto ar psichikos negalia – ne nuosprendis, o pačių neįgaliųjų gyvenimas gali būti kupinas prasmės ir savirealizacijos galimybių. Tačiau kad ir jie patys jaustųsi reikalingi, reikšminga ir oria bendruomenės dalimi, kartais reikia tik tinkamo postūmio. Daugiau nei 2200 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir gauti kokybiškas ir prieinamas paslaugas. Dėmesys ugdant savarankiškumą Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamu ES investicijų projektu kaip tik siekiama teikti naujų formų bendruomenines paslaugas tiek proto, psichikos … Skaityti toliau →

Bet kuris Lietuvos vaikas turi teisę į kokybišką ir šiuolaikišką švietimą. Vis dėlto socialinė atskirtis iki šiol išlieka opi problema, o tai ypač skaudžiai atsiliepia patiems mažiausiesiems mūsų šalies piliečiams – dalis jų vis dar neturi galimybių dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose. Tačiau jau per artimiausius dvejus metus praktiškai kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje tokios galimybės plačiau atsivers daugiau nei 4 tūkst. socialinę atskirtį patiriančių vaikų. Pagalba – tūkstančiams mažųjų Mažamečiai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ne visuomet … Skaityti toliau →

Daugiabučių namų modernizacija Lietuvoje įžengė į naujos kokybės etapą – iki 2029 m. užsibrėžta pagerinti beveik 110 tūkst. būstų energinį efektyvumą, siekiant ne žemesnės nei B energinės klasės. Ambicingesnius planus visoje Bendrijoje skelbia tik Lenkija. Siekiama ilgalaikių tikslų Technologiškai ir morališkai nusidėvėjusių daugiabučių namų atnaujinimas prisideda ne tik prie mažesnių vartotojų išlaidų šildymui, geresnės žmonių gyvenimo kokybės, bet ir prie klimato kaitos švelninimo bei didesnės energetinės nepriklausomybės. Skaičiuojama, kad pastatų sektorius Europos Sąjungoje (ES) sunaudoja … Skaityti toliau →

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka, pagal kurią galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Šis pokytis – žingsnis link patogesnių atsiskaitymų, kuriuo siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimą. Tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį. Svarbu pabrėžti ir tai, kad 1 cento ir 2 centų monetos nebus panaikintos, jos … Skaityti toliau →

Neverta priduoti labai mažų kiekių labai pigių metalų, ypač jei transportavimo išlaidos viršys galimą pelną. Štai keletas pavyzdžių: Maži kiekiai juodojo metalo laužo: Jei turite vos kelis kilogramus paprasto plieno ar geležies, o supirkimo kaina už kilogramą yra labai maža (apie 0,20-0,25 €/kg), o kelionė iki supirktuvės kainuos daugiau, tai gali būti ekonomiškai nenaudinga. Tačiau didesnius kiekius visada verta priduoti. Labai užterštas laužas: Jei metalas yra stipriai užterštas nemetalinėmis medžiagomis (plastiku, guma, dažais ir pan.) … Skaityti toliau →

Beveik 639 mln. eurų – tokia įspūdinga Europos Sąjungos (ES) lėšų injekcija vien praėjusiais metais pasiekė įvairius šalies privataus ir viešojo sektoriaus projektus. Finansų ministerijos duomenimis, tai yra rekordiniai skaičiai – didžiausia per metus išmokėta ES struktūrinių fondų investicijų suma per visą pastarąjį dešimtmetį. Įsibėgėjantys 2025-ieji taip pat pateikia daugiau nei optimistines prognozes. Šių metų pirmąjį ketvirtį per visas ES investicijų programas jau yra išmokėta beveik 200 mln. Eurų. Skaičiuojama, kad šiemet iš 2021–2027 m. … Skaityti toliau →

Apie šv. Velykų šventę senovėje, jos simbolius pasakoja įmonės „Moderni laumė“ vadovė Radvilė Kuncė.  Iš kur kilo pavadinimas Velykos? Pasak „Moderni laumė“ vadovės Radvilės Kuncės, krikščioniškas pasaulis per Velykas švenčia Kristaus prisikėlimą, tačiau dauguma šventės simbolių ir istorijos šaltinių teigia, kad pati šventė kur kas senesnė nei krikščionybė mūsų kraštuose. Pavadinimas VELYKOS yra aiškinamas dvejopai. Teigiama, kad pavadinimas kilo iš baltarusių kalbos būdvardžio velikij „didžiulis, didysis“. Šventė baltarusių kalboje velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. „Kitas … Skaityti toliau →

Augant geopolitinėms įtampoms ir kylant įvairioms grėsmėms, vis dažniau kalbama apie tai, kaip Lietuva yra pasiruošusi ekstremaliosioms situacijoms ir galimai masinei gyventojų evakuacijai. Šis procesas reikalautų ne tik valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų bei pačių žmonių pasiruošimo. Evakuacijos planai ir savivaldybių atsakomybė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla pabrėžia, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turi patvirtintą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame numatyta, kaip organizuoti gyventojų evakuaciją. „Šiuose planuose aprašyta, kas … Skaityti toliau →

Nelaimės dažniausiai užklumpa netikėtai, todėl svarbu iš anksto aptarti su šeima veiksmų planą. Ką darytumėte, jei staiga tektų palikti namus, nutrūktų ryšys ar būtų būtina kuo skubiau evakuotis? Anot specialistų, šeimos ir bendruomenės pasiruošimas yra esminis veiksnys, galintis padėti išvengti chaoso ir užtikrinti žmonių saugumą. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) patarėjo Donato Gurevičiaus, nelaimės metu nėra laiko improvizuoti. „Jei įvyktų ekstremalioji situacija, būtina aiškiai žinoti, kur susitiksite su artimaisiais, kaip komunikuosite ir kur … Skaityti toliau →