Rubrika Tai, kas išaugina…

Moravskis ir dailė Joana Vitkutė Stanislovą Moravskį (1802–1853) jau pažįstame kaip labai įvairiapusišką žmogų – puikų rašytoją, gydytoją, kraštotyrininką, sodininką, gurmaną. Atėjo metas pažvelgti į Moravskio ir dailės ryšius. Pagrindinės šio pranešimo temos: Moravskis ir dailė ir Moravskis dailėje. Iš pradžių aptarsime, kokią reikšmę piešimas, tapyba vaidino Moravskio gyvenime, po to iš arčiau pažvelgsime į du Moravskio portretus bei juos sukūrusius dailininkus. Anuometis žmonių santykis su daile, piešimu dėl praktinių priežasčių, kitokios švietimo sampratos buvo … Skaityti toliau →

Mane labai domina mūsų krašto istorinė pradžia mūsų senoje valstybėje LDK. Ir čia negali neatsigręžti į Lietuvos Metriką. Jas išstudijavęs surasi žinių apie mūsų miestelių ir kaimelių pradžią, mūsų senąsias istorines valdas, net mūsų tolimus giminaičius ir t.t. Mūsų senąjį Lietuvos vidaus ir užsienio dokumentų sąvadą tyrinėja Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos bei Rusijos valstybių istorikai. Be jokios politikos su skrupulingu moksliniu preciziškumu. Nors pagrindinė Lietuvos Metrikos dalis yra Maskvos Senųjų Aktų archyve, bet išvardytų … Skaityti toliau →

Pastaraisiais metais Prienus atranda vis daugiau užsienio turistų. Tiesa, kai kurie svečiai čia lankosi visai ne rekreaciniais tikslais, o ieškodami savo šaknų bei sekdami savo tėvų, senelių ar ankstesnių kartų pėdsakais. Niujorko priemiestyje, Larchmont mieste, gyvenanti Gila Fortinsky kartu su vyru Jerry Fortinsky ir dviem vaikais – Sara ir Benjaminu – iš už Atlanto į Lietuvą atvyko gražaus 60-ties metų jubiliejaus proga. Tačiau kelionės į Lietuvą tikslas buvo visai ne švęsti, o aplankyti vietas, kuriose … Skaityti toliau →

(Tęsinys. Pradžia „Gyvenimo“ Nr. 50 ir Nr. 53) Sudvariškės su Bagdoniškėmis – Andriejaus Skorulskio 1624 m. fundacijoje ir kituose aktuose Kaip gi atsitiko, kad šis moteriškas vienuolynas įgijo valdas ne tik Sudvariškėse, bet ir Bagdoniškėse bei Gigiškėse, dabartinėse Krasausiškėse? Vienuolynai steigiami, kada jie turi galimybių materialiai išsilaikyti. Pasak VDU istorijos profesorės Vaidos Kamuntavičienės, išleidusios labai konceptualų darbą apie Kauno benediktinių istoriją 17–20 amžių sandūroje, Kauno benediktinių vienuolyno fundatorius – Andriejus Skorulskis (1554–1637) buvo ilgametis didžiojo … Skaityti toliau →

Prienų kraštą garsinanti, visiems puikiai žinoma Šalčių pavardė kilusi iš senos Šalčių giminės, kuri minima jau nuo XVIII a., nors tiksliai nežinoma, kada Šalčių protėviai čia apsigyveno. Šis kraštas iki XVII a. vidurio beveik visas buvo apaugęs miškais. Tik vietomis, kur neužmato jokios akys, buvo pasislėpęs vienas kitas kaimas. Kiek daugiau kaimų telkėsi arčiau Prienų, prie Nemuno. Čiudiškių kaimas, kuriame gyveno Šalčių protėviai, Prienų parapijos knygose pradedamas minėti 1744 m. Ten Šalčius įrašo tokiomis pavardėmis: … Skaityti toliau →

Kai krikščionybė tapo senosios Lietuvos valstybės (ir Sudvariškių apylinkių) pamatiniu gyvenimo pagrindu Praėjusią savaitę šventėme Lietuvos valstybės pradžios dieną, kurią pagal garbios ir šviesios atminties istorijos profesoriaus Eduardo Gudavičiaus argumentuotą datavimą, įvardiname kaip vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Nuo 2019 metų ši diena yra minima ir kaip visuotinė Tautiškos giesmės diena. Šią dieną kaip niekad suprantame, kad tik krikščionybė sudarė galimybę mums tapti vertybine Europos dalimi. 1251 metų pradžioje Lietuvoje vyraujantį kunigaikštį Mindaugą, jo … Skaityti toliau →

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje viešėjo politikos ir visuomenės veikėjas, prof. Liudas Mažylis. Visuomenė L. Mažylį gerai pažįsta, kaip Europos Parlamento narį, dėstytoją, Vasario 16-osios Akto originalo atradėją, tačiau mažai kam žinoma, jog šalia visų savo veiklų profesorius taip pat yra ir kolekcionierius. Kaip susitikimo metu sakė pats L. Mažylis, bene labiausiai jį dominanti sritis – tai pašto istorija, per kurią jo kolekcijoje atsirado ir atvirukai. „Atvirukai – tai labai dėkinga erdvė, padedanti suprasti epochą … Skaityti toliau →

Birželio 15 d. susirinkimu Prienuose baigėsi rajono seniūnijų ataskaitų maratonas. Vienų seniūnijų gyventojai aktyviai domėjosi tuo, kokie darbai buvo atlikti per 2022 metus, kėlė rūpimas vietos problemas. Kitose, kaip ir Prienų seniūnijoje, į ataskaitinius susirinkimus atėjo vos po saujelę vietos gyventojų. Seniūnų ataskaitų daugiausia klausėsi rajono vadovai, išrinkti politikai, atsakingi darbuotojai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, kultūros srities darbuotojai… Visi kiti tarsi atsiribojo nuo viešųjų reikalų, atsakomybę perleisdami valdžios pareigūnams. Tačiau savivaldos institucijoms būtų paprasčiau identifikuoti vietos … Skaityti toliau →

Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre veikiančio Tolerancijos ugdymo centro vadovas, istorikas Rymantas Sidaravičius trečią mėnesį globoja ir slaugo pelėdą – buvę mokiniai atnešė prie Degsnės miško, kelyje ties Žydaviškiu, automobilio sužeistą paukštį. Gamtininkai, gyvūnų globos draugijų atstovai patarė pelėdą paleisti. Natūrali kova už būvį problemą išspręstų. Tačiau istoriko požiūris – išsaugoti. Laikas ir priežiūra sustiprino pelėdą, ji jau nebenori išskristi. Paukščio žvilgsnis – gilus kaip istorija. Aktyvusis pelėdos paros metas – naktis. Kai žmogus atsigręžia … Skaityti toliau →

Neseniai buvo paskelbti ir visuomenei pristatyti atlikto tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas 2021“ rezultatai, kurie sulaukė nevienareikšmių savivaldybių ir kultūros darbuotojų vertinimų ir viešos reakcijos. Kaip bebūtų, tyrimas atskirų savivaldybių atstovams tapo stimulu įsivertinti savo veiklą visos šalies mastu, identifikuoti privalumus ir problemas, atrasti būdų, kaip būtų galima geriau patenkinti gyventojų kultūrinius poreikius, užtikrinti veiklų įvairovę ir didesnį pasirinkimą. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad turtinga kultūrinė aplinka gali prisidėti prie bendruomenių stiprinimo, pilietiškumo puoselėjimo ar ekonominių rezultatų, … Skaityti toliau →