Neseniai buvo paskelbti ir visuomenei pristatyti atlikto tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas 2021“ rezultatai, kurie sulaukė nevienareikšmių savivaldybių ir kultūros darbuotojų vertinimų ir viešos reakcijos. Kaip bebūtų, tyrimas atskirų savivaldybių atstovams tapo stimulu įsivertinti savo veiklą visos šalies mastu, identifikuoti privalumus ir problemas, atrasti būdų, kaip būtų galima geriau patenkinti gyventojų kultūrinius poreikius, užtikrinti veiklų įvairovę ir didesnį pasirinkimą.
Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad turtinga kultūrinė aplinka gali prisidėti prie bendruomenių stiprinimo, pilietiškumo puoselėjimo ar ekonominių rezultatų, pritraukiant daugiau turistų iš kitų savivaldybių ar paskatinant gyventojus likti ir kurti savo savivaldybėje. Anot tyrimo, visapusiška, integrali kultūros srities plėtotė yra užtikrinama ten, kur savivaldybės administracijos, kultūros organizacijos bei aktyviai kultūroje dalyvaujančios bendruomenės ir menininkai dirba išvien, vieni kitus papildo ir skatina.
Birželio 8 d. tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas 2021“ rezultatai aptarti ir su Prienų rajono kultūros įstaigų darbuotojais. Diskusiją moderavo Prienų rajono savivaldybės vicemerė Jūratė Zailskienė bei Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis. Joje aptartas kultūros įstaigų įdirbis, diskutuota apie ateities tikslus – kultūrinio užimtumo formų paįvairinimą, meno kolektyvų plėtrą, finansavimo šaltinių paiešką, kultūros įstaigų klasterio rajone kūrimą bei galimybes pritraukti kuo daugiau renginių lankytojų bei meninės veiklos dalyvių.
– Prienų rajono savivaldybė pagal kultūros indeksą 2021 m. užėmė palyginti aukštą poziciją. Kokiais pasiekimais kultūros srityje galime pasididžiuoti ir kokie rodikliai rodo silpnybes, tuos darbo barus, kuriuose reikėtų pasitempti? – su prašymu pakomentuoti tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas 2021“ rezultatus „Gyvenimas“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės vicemerę Jūratę ZAILSKIENĘ, kuruojančią kultūros įstaigų darbą.
– Gegužės mėnesį pirmą kartą Lietuvoje buvo paskelbtas kultūros indeksas. Tyrimą, kurį užsakė Lietuvos kultūros taryba, atliko „Savivaldybių kultūros indekso“ idėjos ir tyrimo autorė, kultūros politikos tyrėja, Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Mažeikaitė. Jo metu palygintos visos Lietuvos savivaldybės, kurios buvo vertinamos pagal kultūros organizacijų, kūrėjų skaičių, kultūros makroekonomiką, finansavimą kultūrai, dalyvavimą kultūroje ir socialinį kapitalą, kultūros paveldą, pokyčių grupę.
Prienų rajono savivaldybė pagal visus rodiklius tarp 60-ties Lietuvos savivaldybių užėmė 16-ąją vietą. Rezultatas tikrai geras, visgi kartu su kultūros įstaigų vadovais ir darbuotojais, aptardami tyrimo rodiklius, diskutavome ne tik apie stipriąsias mūsų puses, bet ir aptarėme silpnesnes Savivaldybės kultūrinės veiklos sritis, kuriose dar reikėtų pasitempti.
Iš stiprybių išskirčiau tai, kad mūsų Savivaldybė yra antra Lietuvoje pagal skiriamas išlaidas vienam kultūros darbuotojui, rajono įstaigose darbuojasi gausus kultūros darbuotojų skaičius, nemaža kultūros įstaigų apyvarta, gyventojai dažnai naudojasi bibliotekos ir jos padalinių paslaugomis. Gera situacija susiklosčiusi kultūros paveldo tvarkymo, finansavimo ir priežiūros srityje. Žinoma, yra sričių, kuriose mums reikėtų pasitempti. Viena iš silpnesnių vietų yra mažas meno kolektyvų skaičius kultūros centruose bei nepakankama jų veiklos įvairovė. Mano manymu, jeigu meno kolektyvų vadovai, kurdami naujus kolektyvus, atrastų „nišų“, paieškotų įdomesnių ir netradicinių veiklų, padidėtų ir gyventojų susidomėjimas jomis. Juk dalyvavimas meno saviveikloje padeda ne tik save realizuoti, bet ir gelbsti nuo vienatvės, suteikia galimybių mokytis visą gyvenimą bei tobulėti. Žinoma, matant, kad atsiranda naujų kolektyvų, kurie papildo Savivaldybėje organizuojamus renginius, galima kalbėti ir apie didesnį finansavimą kultūrai iš rajono biudžeto.
Jau ne vienerius metus vis padiskutuojame, kad visos Savivaldybės kultūros įstaigos galėtų jungtis į klasterį, tokiu būdu atsirastų didesnės galimybės laimėti Kultūros tarybos skelbiamus konkursus, kuriuose rajono kultūros įstaigoms tikrai dar yra kur tobulėti, nes pagal gaunamą finansavimą iš Kultūros tarybos tikrai neblizgame.
Dar viena tema, kurios svarbą norisi akcentuoti – tai profesionalių menininkų kūrybos dirbtuvių organizavimas bei aktyvus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.
– Įvykusi diskusija kultūros klausimais, ko gero, turės tęstinumą… Kokias galimybes matote kultūrinės veiklos ir aplinkos gerinimui rajone?
– Tai, kad diskusija, kurios metu aptarėme kultūros indekso rezultatus, jau įvyko, vertinu kaip tokio formato susitikimų pradžią. Juolab kad ir kultūros įstaigų vadovai, ir darbuotojai išreiškė pageidavimą organizuoti tokius pasitarimus dažniau, nes visada atsiras temų, kurios yra aktualios ir turi būti aptartos, išdiskutuotos. Aš, kaip kultūros srities kuratorė, džiaugiuosi įvykusiu susitikimu ir tikrai pažadu, kad kartu su Kultūros ir turizmo skyriumi organizuosime reguliarius susitikimus su įstaigų vadovais bei darbuotojais. Manau, turėsime puikią progą kartu aptarti rajono kultūros vystymosi kryptis, bendradarbiavimą tarp visų įstaigų, dalintis patirtimi, spręsti ir turinio, ir finansavimo problemas.
Parengė Dalė Lazauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).