Rubrika Politika

Kaip danguj, taip maždaug ir po vandeniu. Dvi tipinės Lietuvoje istorijos – Vilniaus nacionalinės operos direktoriaus Gintauto Kėvišo versliukas su jo sūnui priklausančia įmone (kurią p. Kėvišas retkarčiais konsultuoja) ir specialus vamzdis nutiestas iš „Kauno vandenų“ valymo įrenginių į Nemuną taip, kad upėn būtų galima nuleisti nevalytas nuotekas. Pirmu atveju – lyg ir apie elito, aukštuomenės kronikas. Antroji – aplinkosaugos objektą, kuris ėmė negerai kvepėti. Tačiau iš tikrųjų – šios abi istorijos apie dvokiantį mėšlą. … Skaityti toliau →

Praėjusią savaitę Seime vyko konferencija apie Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities viziją. Šios konferencijos tikslas buvo pristatyti ateities miškininkystę ir suformuoti darbo su mišku viziją. Perspektyvas, įžvalgas ir lūkesčius pristatė Aplinkos ministerijos, miškininkų ir kitų organizacijų ir institucijų atstovai. Įdomiausia, kad aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas nerado laiko dalyvauti, nors tuo pat metu buvo Seime, o iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų dalyvavo tik 3 Seimo nariai. Konferencijoje daugiametę praktiką turintys ekspertai ir … Skaityti toliau →

Praėjusią savaitę teko kalbinti filosofą, politologą ir žurnalistą Kęstutį Girnių. Vėliau tą pokalbį skelbė „Verslo žinių“ laikraštis, tačiau man rodos, kad kai kurios jo idėjos gali būti įdomios ir svarbios regioninių laikraščių auditorijai. Spėju, kad p. Girniaus tezės apie migracijos problemas daugeliui skaitytojų atrodys gal net eretiškos. Šventvagiškos. Tačiau jeigu pagalvotume protu, o ne emocijomis. Prisimintume, ką apie migracijos stabdymą, regionų vystymą porą dešimtmečių tarška mūsų į populizmą linkę politikai (pamėginkite prisiminti bent vieną racionaliu … Skaityti toliau →

Yra kritikuojančių tai, kad apie ilgą ir, matyt, didelės apimties Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimą, kurio objektas yra viena didžiausių prekybos ir pramonės grupių „MG Baltic“, žinių viešojoje erdvėje yra daugiau, nei teisme. Sakoma, esą geriau jau prokurorai kokybiškai atliktų savo tiesioginį darbą ir su gerai parengta byla, kruopščiai surinktais įrodymais keliautų iškart į teismą. Ten būtų nuspręsta, kas kaltas, o kas ne, užuot viešojoje erdvėje būtų formuojama neigiama opinija apie verslą. Ir taip, ir ne. … Skaityti toliau →

Kovo 9 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė buvo itin ilga – joje net 40 klausimų. Kelios valandos buvo skirtos išklausyti visų rajono švietimo, ikimokyklinio ir meninio ugdymo įstaigų, Švietimo centro ir Pedagoginės – psichologinės tarnybos vadovų veiklos ataskaitoms. Politiniai pareiškimai buvo du. Meras A.Vaicekauskas informavo apie išsiplėtusią valdančiąją koaliciją – prie jos po derybų prisijungė keturi Tarybos nariai: Jonas Vilionis ir Martynas Butkevičius (Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga) ir Juozas Krikštolaitis bei Marija … Skaityti toliau →

Auditorijai turiu porą naujienų. Vieną gerą, kitą – kaip čia pasakius… Geroji ta, kad kažkada, reikia tikėtis – dar šiais metais visų dirbančiųjų ir viešajame, ir privačiame sektoriuje algalapiai taps solidesni. Kas svarbiausia – ne forma, o turiniu. Kitaip tariant, beveik visi mes pamatysime, kad savo kruvinu ir sunkiu darbu uždirbame daugiau nei mums atrodė. Kiek – čia didelis klausimas, atsakymas į kurį priklauso nuo politikų sutarimo ir galutinės valios. Dabar apie tai, ką įvardiju … Skaityti toliau →

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmąjį 100 pernai išrinkto Seimo darbo dienų įvertino „aštuntuku“. Suprantu, kad pirmojo šimtadienio proga parlamento lyderiui barstytis galvą pelenais su didele šlakų priemaiša – nei šis, nei tas. Darbas jo toks – visuomenei pristatyti naujai (dar vis) prasidėjusios parlamentinės kadencijos Seimą, esą jis – unikumas, kokio dar lietuviškas svietas neregėjo. Tačiau, po teisybei, atmetus akivaizdžiai viešųjų ryšių specialistų suformuluotas vertinimų gaires – ligi akademinio „aštuntuko“ vertinant pritempti – jokių šansų. Priminsiu … Skaityti toliau →

Švęsti valstybines šventes, tokias, kaip Vasario 16-oji, Lietuvos miestelėnai tarsi ir išmoko. Jiems ji – jau ne tik proga prasivolioti ant sofos ar įžiebti kokio alkoholinio gėralo. Pamažu valstybinės šventės bent jau didmiesčiuose tampa šeimos reikalu: proga išeiti ir pasižmonėti su vaikais, sutikti pažįstamų, pamojuoti vėliavėlėmis ir įkelti nuotrauką – asmenukę į socialinius tinklus. Dar koks ketvirtis amžiaus, rasi ir toliau nuo didmiesčių žiburių čia gyvenantys žmonės švenčių metu turės daugiau progos jausti bendrystę su … Skaityti toliau →