Rubrika „Neliks duonos su druska – liks Tėvynė“

Nuo ankstaus ryto lediniu lietumi prakiuręs dangus neišgąsdino pėsčiųjų žygio, skirto kautynių su bolševikais Jiezne pergalės šimtmečiui paminėti, dalyvių, kurie rinkosi aikštelėje prie paminklo Lietuvos partizanams Žvirgždėnų kaime. Dauguma jų šauliai iš Prienų, Kauno, Vilniaus, kitų miestų, miestelių, atvyko ir pavienių žygeivių. Amžius įvairus: nuo pradinukų iki garbaus amžiaus senjorų. Organizatoriai: Jiezno seniūnija ir LŠS Kauno Vytauto Didžiojo II rinktinės Prienų 206 kuopa. 10.00 val. šaulys ir istorijos mokytojas Sigitas Žalys išsirikiavusiems dalyviams sukomandavęs „lygiuot“, … Skaityti toliau →

2019 – ieji – Prezidento Antano Smetonos metai 2019 -uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Prezidento Antano Smetonos metais. Tai – labai prieštaringai vertinama asmenybė, tačiau negalima nesutikti su tuo, jog Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis (1918 – 1940 m.) tautos atmintyje tapatinamas būtent su jos vardu. Pirmasis ir paskutinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona nėra ilsėjęsis Birštone. Prezidentas su šeima dažniausiai vasarodavo Palangoje. Galbūt jis jautė sentimentus Palangai, kadangi mokėsi Palangos progimnazijoje. Antanas Smetona dažniausiai atostogaudavo … Skaityti toliau →

Vasario 8 -ąją Jieznas minėjo Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija Jiezno mūšio šimtmetį. Šiai svarbiai datai skirti renginiai Jiezne prasidėjo dar praėjusių metų pabaigoje. Seniūno Algio Bartusevičiaus ir kraštiečių istoriko Vytauto Kuzmicko ir leidyklos „Tera publica“ vadovo Vytauto Kandroto iniciatyva Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre buvo atidaryta fotografijų paroda, primenanti 1918 – 1919 metų įvykius Jiezno krašte. Mūšio sukakčiai paminėti buvo skirtas ir šaulių žygis savanorių takais, aplankant mūšio vietas maršrutu Žvirgždėnų kaimas – … Skaityti toliau →

Šią vasarą, rugpjūčio 11 – 16 dienomis, teko dalyvauti Maksimiliano Kolbės fondo organizuotame seminare Lenkijoje. Seminaro tema – „Aušvicas ir jo prievartos našta: kaip apie tai kalbėtis“. Rengėjai įvardino, kad seminaro tikslai yra įsijungti į bendrą tarpusavio pažinimo procesą; suvokti ir atjausti Aušvico koncentracijos stovyklos aukų kančias; palaikyti susitaikymo Europoje procesą. Seminaras vyko Dialogo ir maldos centre Osvencimo mieste, jo dalyviai atstovavo įvairių Europos šalių katalikiškoms ir vyriausybinėms organizacijoms. Kartu su Kuršėnų Pavenčių mokyklos direktore … Skaityti toliau →

„Nenusiminkit jūs Draugai – Turėkit skaisčią viltį, Dar geležinis vilkas kauks – Trispalvei teks pakilti.“ Sparčiai artėja Lietuvos valstybės atkūrimo 100 -tosios metinės. Pati jubiliejinės datos samprata mus džiugina ir kviečia prisiminti tas Asmenybes, kurios 1918 metais klojo PAMATĄ mūsų valstybingumui įteisinti, o mums suteikė galimybę išsivaduoti iš carinės Rusijos gniaužtų. Dabartinėje Lietuvoje galime nevaržomai pagerbti išlikusius žilagalvius liudininkus, menančius prieškario ir įtemptą pokario laikotarpį, pilną skausmo, netekčių, tremčių, pasiaukojamo triūso, ir kartu prisiminti jau … Skaityti toliau →

Ši istorija prasidėjo, kai Garliavos įkūrėjo, Fredos dvaro savininko, Garliavos ir Veiverių katalikų bažnyčių, Garliavos sinagogos ir Garliavos liuteronų bažnyčios fundatoriaus,  žemvaldžio  Jozefo Godlevskio (Garliausko) dukra Liudvika Godlevska 1845 m. ištekėjo už kunigaikščio Adamo Napoleono Sviatopelk-Mirskio. Jaunavedžiai apsigyveno Petkeliškių dvare netoli Juodbūdžio kaimo. Bendras gyvenimas buvo gražus, tačiau neilgas. Jaunąją kunigaikštienę kamavo ligos, ji negalėjo susilaukti vaikų, geso tiesiog akyse. Norėdamas išgelbėti žmoną, kunigaikštis Sviatopelk – Mirskis kreipėsi į garsų ginekologą Friedrichą Scanzoni, pas kurį … Skaityti toliau →

Labdaros ir paramos fondas „Vilniaus lenkų kultūros namai“ dešimtus metus iš eilės organizuoja dešimties dienų meninį plenerą lenkų ir kitų tautybių jaunimui iš Vilniaus ir Vilniaus rajono. Šiemet pleneras vyko Birštone. Plenero tikslas – per grupinę kūrybinę veiklą kurti ir plėtoti lietuvių ir lenkų jaunimo kultūros jungtis, skatinti jaunimo bendradarbiavimą, pilietiškumą bei geresnį tarpusavio supratimą bei pažinimą. Projektu siekiama skatinti santarvę tarp Lietuvos tautinių ir kultūrinių grupių, užmegzti dialogą, ieškoti kultūrinių panašumu bei skirtumų, leidžiančių … Skaityti toliau →

Šiuos pamąstymus parengiau Balbieriškyje vykusiai konferencijai „Mažų Lietuvos miestelių istorija, dabartis ir perspektyvos“, kai kurios mintys paimtos iš Lietuvos 100-mečiui dedikuotos antrosios knygos apie Balbieriškį įžangos. Lietuvos miesteliai – iš kaimo pabėgęs, bet miesto nepasiekęs istorijos tvarinys. Toks prie didžiųjų Nemuno kilpų prieš 515 metų įkurdintas Balbieriškis. Čia prasidėjo verslai, kuriems vadovavo nevietiniai. Gyventojų likimus taip pat sprendė kažkas iš toliau: Vakaruose reziduojantys dvarų savininkai, vėliau – Rytų užkariautojai. Pasaulis globalus buvo, yra ir bus. … Skaityti toliau →