Jiezno pergalės šimtmečio garbei – žygis pėsčiomis

Nuo ankstaus ryto lediniu lietumi prakiuręs dangus neišgąsdino pėsčiųjų žygio, skirto kautynių su bolševikais Jiezne pergalės šimtmečiui paminėti, dalyvių, kurie rinkosi aikštelėje prie paminklo Lietuvos partizanams Žvirgždėnų kaime. Dauguma jų šauliai iš Prienų, Kauno, Vilniaus, kitų miestų, miestelių, atvyko ir pavienių žygeivių. Amžius įvairus: nuo pradinukų iki garbaus amžiaus senjorų. Organizatoriai: Jiezno seniūnija ir LŠS Kauno Vytauto Didžiojo II rinktinės Prienų 206 kuopa.
10.00 val. šaulys ir istorijos mokytojas Sigitas Žalys išsirikiavusiems dalyviams sukomandavęs „lygiuot“, „ramiai“ 206 -osios kuopos vadui Egidijui Visockui atraportavo, kad dalyviai žygiui pasiruošę. Po vado sveikinimo žodžio iš įrašo suskambus Lietuvos Respublikos himnui, pritariančiųjų nesigirdėjo. O kaip iškilmingai jis būtų nuskambėjęs ne iš įrašo, o dalyvių, kurių buvo per 200, lūpų! Deja, ne tik čia, bet ir kituose renginiuose Tautinės giesmės nedrįstame giedoti be įrašo…
S. Žaliui trumpai papasakojus apie 1945 m. kovo 29 d. vykusį Jiezno krašto partizanų mūšį prieš sovietų NKVD diviziją, kurių atminčiai ir iškilo šis kryžius, nuskambėjus trims salvėms: „Už laisvą Lietuvos Respubliką“, „Už Lietuvos laisvę žuvusius partizanus“, „Už Paverknių mūšio didvyrius“, jauniesiems šauliams uždegus žvakeles, kalvomis, kalvelėmis patraukėme Verknės link. Upelis jau šėlo išsilaisvinęs iš ledo šarvų, ir kitą krantą pasiekėme „beždžionių“ tilteliu. Keldamiesi išgirdome ir apie šioje vietoje vykusį Lietuvos partizanų mūšį – susišaudymą su NKVD daliniais.
Pirmoji 4 km žygio atkarpa: Žvirgždėnai – Babronys – Voseliūnai – Sokonys snieguotais kaimų takeliais buvo pati sudėtingiausia, bet ir įdomiausia. Trumpam poilsiui sustoję prie Sokonių kaimo senovinio kryžiaus, išgirdę šio ir Jundeliškių kaimų istorijas, žingsniavome toliau Jiezno Kolonijų kaimo link. Stabtelėjus ant plento ties kryžiumi, žyminčiu Jiezno kautynių vietą, S. Žalys papasakojo apie 1919 m. Jiezno kautynėse su bolševikais žuvusius savanorius.
Žygio metu buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakelės ne tik čia, bet ir netoliese esančiose Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinėse. Beliko pagerbti Lietuvos savanorių, žuvusių Jiezno kautynėse su bolševikais, atminimą. Jų kapeliai ir obeliskas – Jiezno senosiose kapinaitėse. Istorijos mokytojas S.Žalys čia vedė trumpą istorijos pamoką apie tuometinę politinę situaciją, bolševikų ketinimus, mūšio eigą, pergalingas kautynes ir jų prasmę.
10 km žygio finišas laukė Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro aikštelėje, kur vaišinomės šaulių paruošta koše, arbata, kur žygio dalyvius sveikino ir savanorių dainas dainavo Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro kolektyvas „Jieznelė“. Visiems žygeiviams buvo įteikti ir pažymėjimai.
Renginiui vadovavęs Jiezno seniūnas ir šaulys Algis Bartusevičius sakė, kad šis žygis jau aštuntas. Aktyvūs jiezniškiai. Štai Jiezno bendruomenės pirmininkas Vidas Šiupšinskas su žmona Laimute nuolatiniai žygių dalyviai. Jiezno krašto tautodailininkė Laimutė Butkienė taip pat aktyvi žygeivė. Tiesa, šįkart neapsiėjo be vaistų, bet finišą pasiekti padėjo būrelis jaunųjų šauliukų iš Babtų.
Onutė Valkauskienė